- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 2YT-1563-1080/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20279-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., R. L., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. B., R. L., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. C. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina M. L. po savo sutuoktinio S. L. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. L. M. L. mirties dieną jai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi M. L. garažą pirko po S. L. mirties, jis yra jos asmeninė nuosavybė ir po M. L. mirties jį paveldi pareiškėjas. Tuo tarpu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pareiškėjo motinos ir S. L. santuokos metu, todėl notarė nurodė pareiškėjui, kad ji negali iki galo sutvarkyti paveldėjimo, nes nėra duomenų apie tai, kas po S. L. mirties paveldėjo jo dalį buto ir kokią tiksliai dalį. Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinio mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), jo motina nežinojo, kad jai reikia kreiptis į notarą. Ji pareiškėjui visą laiką sakė, kad tai yra jos turtas, jos vienintelė gyvenamoji vieta. Pareiškėjo motina nuo pat buto įsigijimo (1992 m.) iki sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) ir iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) ne tik naudojosi butu, jį prižiūrėjo, saugojo, mokėjo komunalinius mokesčius, bet ir visą laiką laikė jį savo asmeniniu turtu, jis buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta. Pareiškėjo motina nuo pat sutuoktinio mirties taip pat valdė, saugojo, rūpinosi ir jo asmeniniais, buities daiktais, juos valdė kaip savo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. L. palikimo perėjimą valstybei ir neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuoti asmenys E. B. ir R. L. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo jį atmesti. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjos motinos sutuoktinis S. L. yra jų tėvas. Suinteresuotų asmenų vertinimu, išskyrus pareiškime išdėstytus teiginius ir pateiktas fotonuotraukas, pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų apie mirusiojo asmeninių daiktų perėmimą ir priežiūrą, prievolių, susijusių su juo, vykdymą. Suinteresuotų asmenų nuomone, patenkinus pareiškėjo pareiškimą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio S. L. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, būtų pažeistos suinteresuotų asmenų, kaip mirusiojo pirmos eilės įpėdinių, teisės ir pareigos, nes jie turi teisę paveldėti turtą kartu su jį pergyvenusia sutuoktine. Suinteresuotų asmenų teigimu, jie nežinojo, kad po tėvo S. L. mirties yra likę kokio nors turto, todėl nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgdami į tai, suinteresuoti asmenys ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. C. yra M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) M. L. sudarė santuoką su S. L.. (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos metu, pareiškėjo motina su sutuoktiniu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas M. L. vardu. (duomenys neskelbtini) S. L. mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo S. L. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjo teigimu, nuo pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo (duomenys neskelbtini) motina gyveno jame iki pat savo sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), o jam mirus pareiškėjo motina ir toliau liko gyventi šiame bute bei gyveno jame iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (namų knygos, atsiskaitymo knygelių, mokėjimo kvitų, sutarčių su paslaugų teikėjais) nustatyta, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio S. L. mirties rūpinosi likusiu butu, valdė jį kaip savo: tvarkė ir prižiūrėjo butą, sudarinėjo sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo komunalinius mokesčius, pasitelkdama pareiškėją draudė butą turto draudimu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo motina po sutuoktinio mirties priėmė ir jam nuosavybės teise priklausiusius asmeninius daiktus (avalynę, drabužius), nuotraukas, albumus. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo motina per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjo motina atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
10. Suinteresuoti asmenys E. B. ir R. L. atsiliepimuose nurodo, kad patenkinus pareiškėjo pareiškimą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio S. L. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, būtų pažeistos suinteresuotų asmenų, kaip mirusiojo pirmos eilės įpėdinių, teisės ir pareigos, nes jie turi teisę paveldėti turtą kartu su jį pergyvenusia sutuoktine. Teismas neturi pagrindo pritarti šiems suinteresuotų asmenų argumentams.
11. Nagrinėjamu atveju patys suinteresuoti asmenys nurodo, kad nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad po tėvo S. L. mirties yra likę kokio nors turto. Suinteresuotų asmenų teigimu, apie šią aplinkybę jie sužinojo tik iškėlus teisme šią civilinę bylą. Atsižvelgdami į tai, suinteresuoti asmenys nurodo, kad ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo šioje byloje patenkinimas neužkerta suinteresuotiems asmenims, kaip mirusiojo įpėdiniams, kelio kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui, likusiam po suinteresuotų asmenų tėvo S. L. mirties. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuotų asmenų argumentus, kad pareiškėjo pareiškimo šioje byloje patenkinimas nepagrįstai pažeidžia suinteresuotų asmenų teises.
12. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina M. L. po savo sutuoktinio S. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas S. L. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo R. C. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas S. L. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.