Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui D. V., o būtent: 2025 m. lapkričio 2 d. apie 18.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu ne mažiau du kartus sudavė į veidą ir vieną kartą spyrė į pilvą savo broliui D. V., taip sukeldamas nukentėjusiajam D. V.fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2025-11-02 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint D. V. galvos srityje dešinėje pusėje ties smilkiniu matomas patinimas. Apžiūrint kitas D. V. matomas kūno vienas kairėje pusėje ties pažastimi matoma kraujosruva.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo duoti parodymai, kuriais jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, gailėjosi dėl savo elgesio, nukentėjusiojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai apie T. V. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, asmens apžiūros protokolas, liudytojos parodymai patvirtina, kad T. V. sukėlė nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą. Kaltinamasis T. V., atlikdamas smurtinius veiksmus D. V. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. V. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį D. V. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teisiamajame posėdyje T. V. ir jo gynėja prašė teismo atleisti T. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Prokuroras teismo posėdžio metu bylos nutraukimui susitaikius neprieštaravo.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamasis T. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. T. V. nusikalto būdamas neteistas, per pastaruosius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau nėra padaręs itin grubių administracinių nusižengimų, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 96-100). T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad T. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (BK 38 straipsnio 2 dalis). Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir T. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. V..

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinus ir smurto panaudojimo mastą bei intensyvumą, kilusias pasekmes, kaltinamajam T. V., vadovaujantis BK 72-2 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-11-17 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam T. V. suteiktas gynėjo advokato paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 77,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad T. V. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

T. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam ir nukentėjusiajam D. V. susitaikius, bei baudžiamąją bylą T. V. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, skirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nepriteisti iš T. V. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Įspėti T. V., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis užtraukia baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.