- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- A5.-98-1081/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00020-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Kristina Vorienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. N.
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinios skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. N., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. U.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) direktorius, baustas administracine tvarka,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. N., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido T. J. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir M. K. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 24 d. dirbti (duomenys neskelbtini) kurjeriais ir leido G. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. dirbti (duomenys neskelbtini) prekių svėrėju, apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties. Tokiais veiksmais S. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. N. teismo posėdyje pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, jog dėl to labai gailisi. Pripažino, kad T. J., M. K. ir G. Ž. 2020 m. vasarą dirbo jo įmonėje, tačiau jų įdarbinęs nebuvo, kodėl su jais nesudarė darbo sutarties ir jų oficialiai neįdarbino paaiškinti negali. T. J. ir M. K. dirbo kurjeriais, išvežiodavo prekes, duodavo jiems automobilį prekėms išvežioti, o G. Ž. svėrė prekes, jam darbo priemones taip pat suteikdavo įmonė. Atvykus šiems darbuotojams jis būdavo paruošęs užsakymo lapus, pagal kuriuos jie dirbo.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. N. kaltę, todėl prašo skirti jam nuobaudą straipsnio sankcijoje numatytose ribose.
Liudytojas G. Ž. teismo posėdyje parodė, kad dirbo pas S. N.. Dėl darbo tarėsi su S. N., tarėsi, kad dirbs uogų svėrėju. Susitarė, kad dirbs nuo 5 val. ryto iki 15 val., tarėsi, kad mokės 30 Eur už dieną, vėliau susitarė, kad mokės po 50 Eur už dieną, nes reikėdavo dirbti ilgiau, dirbdavo ir iki 21 val. Kada reikėdavo dirbti, S. jam parašydavo žinutę ir tada jį paimdavo ir nuveždavo į darbą. Su juo iš dalies atsiskaitė S. N. grynaisiais pinigais. Buvo kalbėta, kad bus įdarbintas, bet jo neįdarbino, darbo sutarties su juo nesudarė. Svarstykles, su kuriomis svėrė prekes, dėžutes, į kurias dėdavo prekes, duodavo S. N.. Dirbo kartu su T. J., o vėliau dar dirbo ir M. K.. T. J. atvažiuodavo į darbą kiekvieną dieną, jis išvežiodavo užsakymus, atvažiuodavo anksti ryte, padėdavo dar pasisverti, sukraudavo jam prekes ir grįždavo vakare. Automobilį prekėms išvežioti T. J. duodavo įmonė.
Liudytojas M. K. teismo posėdyje parodė, kad S. N. pasiūlė padirbėti, prižadėjo atlyginimą ir jis jau kitą dieną važiavo dirbti į Vilnių. Darbas buvo paprastas, išvežioti uogas. Dirbo 10 dienų. Jo darbas buvo nuvežti uogas klientams į namus, paduoti uogas, paimti pinigus. Susitarė, kad mokės jam 50 Eur už dieną. Ryte atvažiuodavo pas S., jis duodavo užsakymų lapus, pasikraudavo prekes ir išvažiuodavo. Su juo kartu dar dirbo R. Č. ir T. J.. Jis su R. Č. važiuodavo į Vilnių, o T. J. išvežiodavo prekes Klaipėdos rajone. Automobilį duodavo S. N.. Darbo sutarties sudarę nebuvo, neprisimena, ar buvo kalba apie įdarbinimą. Prekes išvežiodavo pagal užsakymų lapus. Už darbą su juo atsiskaitė tik iš dalies.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-73-2021 ir 2020 m. rugsėjo 14 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0983-0647 nustatyta, kad T. J. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir M. K. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kurjeriais, G. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 20202 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) svėrėju (b. l. 2-4).
Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2020 m. gegužės 12 d. yra S. N. (b. l. 6-7).
Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorės I. B. – R. el. laiško Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad į Kretingos rajono savivaldybės merą ir Jaunimo reikalų koordinatorę kreipėsi jaunuoliai, kurie informavo, kad per vasarą dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau negavo pažadėto atlygio. Įdarbinimo pradžioje iš jų buvo paimti asmens dokumentai įdarbinimui, tačiau darbo užmokestis jiems nebuvo sumokėtas. Darbdaviai pasakė, kad jaunuoliai vogė, gadino darbinį transportą ir pan., todėl darbo užmokesčio nemokės. Nukentėjo T. J., jam darbdavys nesumokėjo 800 Eur, M. K., jam darbdavys nesumokėjo 300 Eur ir G. Ž., jam darbdavys nesumokėjo 100 Eur (b. l. 8).
Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus matyti, kad T. J., M. K. ir G. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) įdarbinti nebuvo (b. l. 9).
Šalies argumentai
T. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su S. N. 2020 m. birželio mėnesį susitarė dėl įdarbinimo (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad dirbs kurjeriu, išvežios uogas, daržoves ir kt. Susitarė, kad už dieną bus mokama 50 Eur. Dirbti pradėjo birželio mėnesį, kelias dienas vežiojo prekes kitomis dienomis, reklamavo tinklapį „Facebook“ programoje. Nuo liepos 8 d. jau pastoviai vežiojo prekes. Prekes vežiojo su darbdavio S. duotu automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Partner autobusėliu, kurį taip pat duodavo darbdavys. Dalį laiko prekes vežiojo savo automobiliu, jam užmokėjo už kurą. Atvykęs į darbą gaudavo užsakymų lapus, kur buvo nurodytas prekių kiekis, adresai, telefonų numeriai ir ar turi paimti pinigus. Iš klientų priimdavo pinigus grynais arba kortele, grynuosius pinigus perduodavo S. arba G. (duomenys neskelbtini) vadovas yra S. N., tačiau kartu su juo dirbo ir vadovavo jo tėvas G. N. Kartu su juo (duomenys neskelbtini) dirbo M. K. ir G. Ž.. Ryte darbovietėje (duomenys neskelbtini) susitikdavo su kitu kurjeriu M. K., kartu pasiimdavo užsakymų lapą ir išvažiuodavo skirtingais automobiliais. Taip pat (duomenys neskelbtini) vaisių ir uogų svėrimo darbus atliko G. Ž.. Ryte atvykęs pasiimti prekių ir užsakymų lapų, matydavo kaip jis sveria ir dirba. Darbdavys neatsiskaitė ir liko skolingas už 17 dienų 850 Eur, už kitą laikotarpį su juo yra atsiskaitę, grynuosius pinigus paduodavo S. arba G. (b. l.12).
M. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su S. N. 2020 m. liepos mėnesį susitarė dėl įdarbinimo (duomenys neskelbtini). Susitarė dirbti kurjeriu, kad pristatinės uogas ir kitas prekes. Buvo sutarta, kad į dieną gaus 50 Eur. Pradėjo dirbti nuo liepos 15 d. ir dirbo iki liepos 24 d. Su juo taip pat dirbo T. J., kuris taip pat buvo kurjeris. Įmonei vadovavo S. N. ir jo tėvas G. N. Darbdavys su juo iki galo neatsiskaitė ir liko skoloj už 10 dienų 435 Eur, nes taip buvo susitarę. Už kitą laiką su juo yra atsiskaitę. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais, kuriuos duodavo S. N. arba G. N. (b. l. 10).
G. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su S. N. 2020 m. birželio mėnesį susitarė dėl įdarbinimo (duomenys neskelbtini). Susitarė dirbti svėrėju, kad svers uogas, daržoves ir kitas prekes. Buvo sutarta, kad į dieną gaus 50 Eur. Pradėjo dirbti birželio mėnesį, pagrinde dirbo naktį. Su juo dirbo T. J., M. K., kurie dirbo kurjeriais. Darbe taip pat vadovavo S. tėvas G. N.. Darbdavys iki galo su juo neatsiskaitė ir liko skoloje už tris dienas 100 Eur, nes vėliau taip susitarė. Už kitą laikotarpį su juo atsiskaitė. Atlyginimą paduodavo grynais pinigais S. arba G. (b. l. 11).
Iš pateiktų susirašinėjimų su S. N. per „Messenger“ ir „WhatsApp“ programas matyti, kad 2020 m. gegužės 6 d. S. N. programėlėje „Messenger“ T. J. rašė „Sveiks, gegužės 25 pradedam jau, o gegužės 29 dieną pilnai viskas bus jau. Tikrai bus darbo, nepergyvenk“. 2020 m. gegužės 10 d. S. N. rašė T. J. „Sveikas. Koks tavo maikes dydis? Ir dar sortu dydis koks? Nes uzsakinejam su logotipu tai reikia dydžio“. 2020 m. gegužės 14 d. S. N. rašė T. J. „ Žiūrėk, atlyginimas kas 2 savaites bus, tinka?“ T. J. atrašė „Nu svarbu, kad nebūtų paliavų visokių tai jo, tinka“, į ką S. N. atrašė „Nene viskas bus tvarkoj, kas dvi savaites mokėsim tada“. T. J. klausė „Kaip su forminimu?“, į ką S. N. atsakė „Visi bus įforminti“. 2020 m. gegužės 16 d. S. N. rašė „ Ai pamiršau pasakyt, reikės pasidaryt medicinine ir pirmaja pagalba“. 2020 m. birželio 4 d. T. J. klausė „A ryt 9 ane renkamės?“, į ką S. N. atsakė „Sveiks, šiandien parašysiu vėliau, apie 9 h reikės čj“. 2020 m. rugpjūčio 2 d. T. J. programėlėje „WhatsApp“ S. N. rašė: „Kada atmaut algos“, į ką S. N. atrašė „As katik tik atsikėliau. Vakare jaučiu tik.“ S. N. 2020 m. rugpjūčio 2 d. rašė T. J. „Atsiusk kiek kada dirbai. Raseis kiek žinau“. T. J. atsakė „Dienas kurias dirbau? 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 liepos, Rugpjucio 1, Ir dar buvai nesumokejes man pilnai uz ten tas dienas prieš tai, 300 buvai daves + i kelme važiavau nakti dar tada“. S. N. atrašė „Okei“. T. J. dar rašė „Ir dar buvai uz tai kad su savo masina važinėju kazka sakes kad damesi. 31 dar diena liepos neprirasiau. 9 dienos gavos po gryzimo mano“. Į tai S. N. atsakė: „Ant 8 atvaryk“. 2020 m. rugpjūčio 3 d. S. N. T. J. siuntė užsakymų informaciją, klausė ar pasikrovė prekes. T. J. atsakė „ perpildyta masina, 60 uzsakymu realiai“, o S. N. atrašė „Nu as 56 suskaiciavau“. Tą pačią dieną T. J. informavo S. N., kad rugpjūčio 11-12 jam reikės laisvadienio, taip pat siuntė adresus, nurodydamas „nekėlė“.
2020 m. rugpjūčio 5, 6 dienomis S. N. per šią programėlę T. J. siuntė informaciją apie užsakymus, kuriuos reikės pristatyti. T. J. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. klausė S. N. „ A alga pasiimt galesiu snd? A alga galiu pasiimt da snd greit kuriuo metu?“ . 2020 m. rugpjūčio 18 d. T. J. rašė S. N. „Sveiks, tai algos nemokėsit ane?“, į ką S. N. atsakė „Sveiks, tai kaip suprantu bimbalo tvarkyt nežadi“. Iš pateikto susirašinėjimo tarp S. N. ir M. K. matyti, kad 2020 m. liepos 14 d. S. N. klausė M. K. „Tai norėsi darbuotis?“, į ką M. K. atsakė „Žinoma norėsiu. Ten sakė 50 Eur į dieną ane“. S. N. atrašė „Nu jo, Jop. Ryt i vilniu gali?“ (b. l. 14-74).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų susirašinėjimų taip pat matyti, kad S. N. siuntė užsakymų duomenis 2020 m. liepos 29, 30 d., rugpjūčio 6, 10 d. (b. l. 76-86).
Byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. N. ir liudytojų paaiškinimai neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad T. J. ir M. K. dirbo kurjeriais, o G. Ž. dirbo prekių svėrėju pagal susitarimą su (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. N., pakluso nustatytai darbo tvarkai, atvykdavo į darbą S. N. nurodytu laiku, T. J. ir M. K. prekes išvežiodavo pagal S. N. pateiktus užsakymų lapus ir jo nurodymus darbdavio duotais automobiliais, G. Ž. svėrė prekes su darbdavio duotomis darbo priemonėmis, su šiais darbuotojais buvo aptartas darbo užmokestis ir iš dalies atsiskaityta, tačiau nei su vienu iš šių darbuotojų nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokie S. N., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
S. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų), pažeidimo pobūdį (pažeidimas truko neilgai), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad S. N. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant S. N. straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 1000 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
nutaria:
S. N. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.
Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pa-žeidimo identifikavimo kodą ROIK 21128107519 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.