- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- AN2-151-806/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01306-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- T. B.
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-23113-2023 nustatyta, kad T. B. 2023 m. liepos 31 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra sustabdyta, parkuodamasis nesiėmė atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki gerai matomų priparkuotų automobilių „Renault CLIO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į juos atsitrenkė, apgadindamas automobilius padarė žalą, kuri viršija 15 bazinių dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 127, 128, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, dėl padarytų administracinių nusižengimų T. B. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimu panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23113-2023 dalis, kuria T. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams; taip pat panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23113-2023 dalis, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir T. B. padaryti veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Įvertinus T. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23113-2023 paskirtą nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 430 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 11 mėnesių ir šiuo nutarimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skirtą administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimą, t. y. 1) panaikinti nutarimo dalį, kurioje T. B. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (tesės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, 2) panaikinti ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą T. B., likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu T. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtos griežtos nuobaudos – 1 200 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Nėra abejonių, kad paskirtos administracinės nuobaudos dydis ir, ypač administracinio poveikio priemonės terminas – specialiosios teisės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, savo esme atitinka kriminalinės bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės dydį ir terminą. Vadinasi, T. B. pareikštas kaltinimas ir jo nubaudimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje (2 dalyje) padarymą prilygintinas baudžiamajam kaltinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) prasme, todėl jam taikomos visos Konvencijos garantijos, įskaitant teisę žinoti pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, teisę į teisingą teismą ir kt. (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 3 dalis ir kt.).
3.2. Remiantis ANK 636 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, pažymima, jog neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Vadinasi, teismo nutarimo pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą aprašomojoje dalyje turi atsispindėti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai (tokie reikalavimai pagal ANK 609 straipsnį taikomi ir administracinio nusižengimo protokolui). Be to, administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis dokumentas, atspindintis nusižengimo, kurio padarymu asmuo įtariamas, turinį, ir kuris nustato bylos nagrinėjimo ribas, kartu ir asmens teisės į gynybą pagrindinius orientyrus – tai yra, asmuo teisę į gynybą veiksmingai gali įgyvendinti tik ginčydamas (ar priešingai, pripažindamas) administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines veikos padarymo aplinkybes ir inkriminuojamo pažeidimo objektyviuosius požymius, ir jokiais atvejais neturi pareigos ir objektyviai negali gintis nuo tokių aplinkybių, kurios administracinio nusižengimo protokole jam neinkriminuotos.
3.3. T. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad jis kaltinamas ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Pagal šį straipsnį jis buvo pripažintas kaltu Institucijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, nurodant, kad T. B. 2023 m. liepos 31 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamasis nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki gerai matomų priparkuotų automobilių „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į juos atsitrenkė, apgadino, padarydamas žalos, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas KET, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
3.4. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime nurodoma, kad T. B. pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 127, 128, 222 punktų nuostatas. ANK 426 straipsnyje numatyto nusižengimo kontekste aktuali T. B. inkriminuota KET 222 punkto nuostata. Atkreiptinas dėmesys, kad T. B. neigė ir ginčijo, pateikdamas tiek pats, tiek per atstovą, argumentus, paneigiančius būtent šių KET nuostatų (ir, ANK 426 straipsnio 2 dalies kontekste, būtent KET 222 punkto) pažeidimą. Tiek administracinės bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, T. B. nurodė, kad nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, todėl jo veiksmuose nėra būtinojo ANK 426 straipsnyje numatyto nusižengimo požymio – tiesioginės tyčios. Be to, skunde apylinkės teismui ir apylinkės teismo posėdyje buvo ginčijamas eismo įvykio metu padarytos materialinės žalos mastas. Jokių kitų KET punktų, ar kitų teisės aktų pažeidimų, išskyrus paminėtuosius, T. B. nebuvo inkriminuota.
3.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju T. B. versija, kad jis nepajuto kontakto tarp transporto priemonių, todėl nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį byloje surinktais įrodymais negali būti nei patvirtinta, nei paneigta <...> Taigi, vertinant T. B. galimybę pajausti fizinį kontaktą tarp automobilių eismo įvykio metu atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad eismo įvykio metu T. B. kontakto tarp automobilių galėjo ir nepajausti“. Nepaisant kai kurių su asmens nekaltumo principu nederančių teismo formuluočių, ši teismo išvada yra motyvuota, nustatyta ir konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarime. Būtent tokias teismo nustatytas aplinkybes ir įrodinėjo gindamasis nuo pareikšto pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kaltinimo T. B., ir teismas jas patvirtinto. Taigi, apylinkės teismui padarius šią išvadą, administracinės bylos teisena dalyje dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo T. B. privalėjo būti nutraukta.
3.6. Tolesnėje skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies argumentacijoje apylinkės teismas padarė ne tik byloje esančių įrodymų pagrindu nepagrįstą, bet ir prieštaraujančią teisės taikymo aspektu išvadą, kad visa tai nepaneigia T. B. suvokimo ir tyčios sprendžiant dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, nes esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi jo elgesys po eismo įvykio. Toliau teismas pateikia nuorodas į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnį, kuriame reglamentuotos su eismo įvykiu susijusių dalyvių pareigos, ir daro išvadą, kad „nagrinėjamu atveju, net jei T. B. ir nepajuto automobilių fizinio kontakto, kaip tvirtino viso bylos nagrinėjimo metu, tai jo kaltės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio nepanaikina, nes apie jo veiksmais sukeltą eismo įvykį jam tapo žinoma, kaip jis sugrįžo prie savo automobilio ir bendravo su J. H. B. ir A. P., kurie parodė jam automobilių apgadinimus, pasakė, kad iškvies policiją ir tai žinodamas išvyko savo reikalais, nes nenorėjo, kad konfliktas taptų dar didesnis <...> teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad po pokalbio su J. H. B. ir A. P., T. B. galėjo nesuvokti, jog padarė eismo įvykį ir kokios iš to kyla jo kaip eismo dalyvio pareigos. Esant ginčui dėl eismo įvykio, netgi būdamas įsitikinęs, kad automobilių neapgadino, T. B. turėjo pareigą sulaukti policijos pareigūnų ir išsiaiškinti kilusią situaciją, tačiau jis pasielgė priešingai <...> negrįždamas atgal į eismo įvykio vietą, net ir atvykus policijos pareigūnams T. B. sutrukdė nuodugniai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, atlikti reikšmingus patikrinimo veiksmus, taigi jo veiksmai Institucijos nutarime tinkamai įvertinti kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“.
3.7. Darydamas šią išvadą apylinkės teismas daro ir teisinę, ir loginę klaidą. Jokie kiti, nei KET, nei kitų teisės aktų pažeidimai T. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nebuvo inkriminuoti. Institucija ar nukentėjusieji nepateikė skundo dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, skundą apylinkės teismui pateikė tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. (jo atstovas). Vadinasi, nagrinėdamas skundą apylinkės teismas negalėjo savo iniciatyva nustatyti jokių naujų T. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių ir neinkriminuoti jokių naujų teisės aktų pažeidimų, tariamai patvirtinančių blanketinės ANK 426 straipsnio 1 (2) dalies dispozicijos taikymą.
3.8. T. B. byloje gynėsi nuo KET 222 punkto pažeidimo, ir, kaip konstatavo apylinkės teismas, sėkmingai, padedamas atstovo, apsigynė. KET 222 punktas galėjo būti pažeistas tik tuomet, jei asmuo suprato savo veiksmais sukeliantis eismo įvykį. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu šios aplinkybės T. B. nesuvokė, vadinasi, jis neturėjo jokios teisinės pareigos vykdyti KET 222 punkto reikalavimus – susisiekti su nukentėjusiais asmenimis ar pranešti policijai. Taigi, pagal pareikštą kaltinimą, T. B. nepasitraukė iš eismo įvykio vietos, inkriminuojamų KET punktų (kiek jie susiję būtent su ANK 426 straipsnyje numatytu nusižengimu) nuostatų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo padaryta nuoroda į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnį, taip pat šiuo atveju negali pagrįsti T. B. tiesioginės tyčios ANK 426 straipsnio prasme, nes ir šio įstatymo straipsnio nuostatos taikomos tik asmeniui, kuris suvokė esąs susijęs su eismo įvykiu. Pažymima, jog jokie kiti teisės aktų pažeidimai T. B. nebuvo inkriminuoti, o dėl Institucijos nutarimo niekas kitas, išskyrus jį patį (jo atstovą) skundo nepateikė. Argumentuodamas tariamą tiesioginę tyčią teismas padarė ir loginę klaidą. Akivaizdu, kad T. B. po teismo nustatyto eismo įvykio sukėlimo nuėjo į namus, t. y. paliko eismo įvykio vietą. Taigi, jei būtų buvęs padarytas ANK 426 straipsnio 1 (2) dalyje numatytas administracinis nusižengimas, jis būtų buvęs baigtas būtent šiuo momentu – T. B. nebandžius ieškoti apgadintų automobilių savininkų ir nepranešus policijai, o vietoj to pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles (ANK 426 straipsnis) padaromas (yra baigtas) tada, kai asmuo, turėdamas pareigas pasilikti eismo įvykio vietoje ir atlikti atitinkamus veiksmus, to nepadaro. Kadangi T. B. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, priparkavęs automobilį ir nuėjęs namo, KET 222 nuostatų nepažeidė.
3.9. Apibendrinant daroma išvada, kad visi kiti T. B. veiksmai, jam atsitiktinai po tam tikro laiko periodo grįžus į eismo įvyko vietą (byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. B. ne grįžo prie automobilio, iš kieme buvusių asmenų jis tik gavo pasiūlymą prieiti prie automobilio), o po to išvažiavus paspirtuku negali būti vertinami kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Visų pirma, šie veiksmai T. B. net nebuvo inkriminuoti, tiek protokole, tiek Institucijos nutarime nurodytas aiškus abiejų administracinių nusižengimų padarymo laikas – 2023 m. liepos 31 d. 10 val. Jokio kito ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo laiko nenustatė ir apylinkės teismas. Jokių nukentėjusių asmenų tuo metu šalia automobilių nebuvo. Antra, T. B. neatvykimas po policijos pareigūno skambučio gali būti vertinamas tik kaip kito administracinio nusižengimo požymių turintis elgesys – jei būtų patvirtinti visi kiti būtinieji požymiai, bet niekaip negali būti vertinamas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ANK 426 straipsnio prasme. Trečia, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte garantuojama kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą, o tai taip pat reiškia, kad naujos kaltinimo faktinės aplinkybės negali būti siurprizu atsakomybėn traukiamam asmeniui, juo labiau, jos negali atsirasti po to, kai jis pats padavė skundą dėl jau išnagrinėtos bylos ir priimto Institucijos nutarimo. Pastebėtina ir tai, kad paduotame skunde T. B. elgesys išvažiuojant paspirtuku buvo aptartas tik moralės, bet ne teisės požymiu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo ir netenkino T. B. skundo byloje Nr. II-44-1202/2024. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria T. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik surinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
8. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant dėl apelianto veiksmų tyčios, pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
9. Pagal apylinkės teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes T. B. 2023 m. liepos 31 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra sustabdyta, parkuodamasis nesiėmė atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki gerai matomų priparkuotų automobilių „Renault CLIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į juos atsitrenkė, apgadindamas automobilius padarė žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
10. Pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, t. y. atsakomybė asmeniui numatyta ne už bet kurį pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, o už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET. 2023 m. rugpjūčio 9 d. administracinio nusižengimo protokole bei 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarime nurodyta, kad KET nuostatos, susijusios su eismo dalyvių pareigomis įvykus eismo įvykiui, buvo pažeistos tik 222 punkto atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad eismo įvykio metu T. B. kontakto tarp automobilių galėjo nepajausti, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad tai nepaneigia T. B. suvokimo ir tyčios sprendžiant dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes T. B. po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, t. y. pastatęs automobilį nuėjo namo, tačiau tai padarė nepažeisdamas KET, kadangi nenustatyta, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį, o KET 222 punktas gali būti pažeistas tik tuomet, jei asmuo supranta savo veiksmais sukeliantis eismo įvykį. Laiko prasme ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas galėjo būti baigtas tik šiuo momentu, t. y. T. B. po eismo įvykio grįžus namo ir nebandžius ieškoti apgadintų automobilių savininkų ir nepranešus policijai, o vietoj to pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Taigi pagal pareikštą kaltinimą T. B. nepasitraukė iš eismo įvykio vietos, inkriminuojamų KET punktų (kiek jie susiję su ANK 426 straipsnyje numatytu nusižengimu) nuostatų nepažeidė, vėlesni T. B. veiksmai nėra aktualūs ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, jokie kiti teisės aktų pažeidimai T. B. nebuvo inkriminuoti.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-23113-2023 dalį, kuria T. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant T. B. veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-23113-2023 dalį, kuria pritaikytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-23113-2023 dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.