Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Irenos Diržienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pašilaita“ ieškinį atsakovams Antanui Diržiui ir Irenai Diržienei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2005-01-10 sprendimu tenkino ieškovo UAB „Pašilaita“ ieškinį, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovų I. Diržienės ir A. Diržio solidariai 2 195,89 Lt skolą už komunalines bei namo eksploatavimo paslaugas, 143,42 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2004-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 303,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-04-21 sprendimu pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005-01-10 sprendimą; priteisė atsakovo Antano Diržio 2 195,89 Lt skolos, 143,42 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2004-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,07 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Pašilaita“ naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas sutinka su atsakovės Irenos Diržienės pareiškimu, o atsakovas Antanas Diržys ieškinį pripažįsta visiškai, vadovaujantis CPK 268 str. 5 d. teismas surašė sutrumpintus motyvus. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-753-31/2005 2005-01-10 sprendimu buvo patenkintas ieškovo UAB „Pašilaita“ ieškinys. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-09 nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-753-31/2005, naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, t. y. jog bylos nagrinėjimo metu santuoka buvo nutraukta ir tai patvirtina GRT prie VRM pažyma, butas įgytas po santuokos nutraukimo 1992-05-19. Kadangi atsakovas A. Diržys nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas, ieškovo reikalavimas tenkintas ir iš atsakovo už laikotarpį nuo 2001-12-01 iki 2004-10-30 priteista 2195,89 Lt skolos ir 143,42 Lt delspinigių (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.245 str.). Ieškinio reikalavimas dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovės Irenos Diržienės atmestas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ji, nebūdama buto savininke bei nesinaudodama butu, pareigos atsiskaityti su ieškovu neturėjo. Išklausęs atsakovės Irenos Diržienės paaiškinimus bei ištyręs bylos medžiagą, teismas nenustatė pažeidimų, sudarančių pagrindą CPK 299-300 str. tvarka spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo.CK 6. 37 str. 2 d. 6.210 str. 1 d. pagrindu priteistos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2004-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (išskyrus įstatymo numatytas išimtis atskirų kategorijų bylose), taip pat patikrina, ar nėra civilinio proceso kodekso 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Nors apeliantės pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo patenkintas, teismo sprendimas po proceso atnaujinimo buvo pakeistas ir ieškinys apeliantei, kaip solidariai skolininkei atmestas, apeliantė reikalauja panaikinti visą teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Tokį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas gali priimti tik įstatymo numatytais atvejais – kai byloje nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1, 2 d.). Procesinių normų pažeidimas arba netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Įstatymas draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Įstatymo numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, nagrinėjamos bylos esmė teismo atskleista. Apeliantė savo skundo reikalavimą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grindžia Civilinio proceso kodekso normų pažeidimais: jos vertinimu, teismas, atmesdamas jos prašymą kreiptis į prokuratūrą CPK 299-300 str. tvarka, pažeidė įstatymo imperatyvumo principą; CPK 184 str. ir 300 str. normos imperatyviai nurodo, kad kreipimasis į prokurorą yra privalomas; šių normų reikalavimų nevykdymas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės teiginys, kad dėl CPK 184, 299 ir 300 str. normų netinkamo aiškinimo ar taikymo sprendimas gali būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atmetamas, kaip pagrįstas netinkamu teisės normų aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs apeliacinio skundo faktinį pagrindą turi teisę nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir priimti atskirąją nutartį arba pranešti prokurorui apie įstatymo pažeidimus CPK 299-300 str. numatyta tvarka; apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, duodančių pagrindo manyti, jog dėl CPK 299-300 str. normų netinkamo aiškinimo ir taikymo byla buvo išspręsta neteisingai, kad jos nurodyti menami pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme ir dėl to būtina perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti byloje atskirąją nutartį arba kreiptis į prokuratūrą CPK 300 str. numatyta tvarka nekliudo apeliantei kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai.

Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje CPK 184 str. nuostatų nepažeidė ir į jos pareiškimus dėl įrodymų suklastojimo atsižvelgė. Jeigu bylos nagrinėjimo eigoje pareiškiama, kad įrodymas suklastotas, teismas gali nelaikyti tokį įrodymą įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais (CPK 184 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškė, kad dalis rašytinių įrodymų, kurių pagrindu buvo priimtas 2005-01-10 teismo sprendimas ir įsiskolinimas už komunalines paslaugas buvo priteistas iš A. Diržio bei I. Diržienės solidariai – Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos VRM 2004-05-18 pažyma Nr.29/3V-5519, 2004-09-01 pažymos Nr.(29) 2A-3318 (b.l. 9, 35, 36) – yra suklastota. Taip, 2004-05-18 pažymoje Nr.29/3V-5519 nurodyti tikrovei neatitinkantys duomenys apie A. Diržio šeimyninę padėtį (vedęs, sutuoktinė: I. Diržienė), 2004-09-01 pažymoje Nr.(29) 2A-3318 užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM duomenų apie I. Diržienę neturi (b.l. 155-158, 190-192, 211-217). Bylos nagrinėjimo eigoje teismui buvo pateiktas ir atskiras pareiškimas dėl įrodymų suklastojimo (b.l. 273-280). Ieškovo UAB „Pašilaita“ atstovas su apeliantės argumentais sutiko, prašė pakeisti teismo sprendimą ir priteisti įsiskolinimą tik iš atsakovo A. Diržio (b.l. 292-293). Priimdamas 2010-04-21 sprendimą teismas nesivadovavo tikrovės neatitinkančiomis duomenimis, kad I. Diržienė yra A. Diržio sutuoktinė, nustatė, kad jų santuoka nutraukta (b.l. 195), butas buvo įgytas po santuokos nutraukimo 1992 m. (b.l. 110) ir ieškinį atsakovei I. Diržienei atmetė; tokie teismo sprendimo motyvai nurodo, kad teismas apeliantės sukritikuotais įrodymais nesivadovavo, o išsprendė bylą kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu; tuo teismas įvykdė CPK 184 str. 1 d. nuostatas.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pažeidimų, sudarančių pagrindą CPK 299-300 str. numatyta tvarka spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo. CPK 184 str. 2 d. numato, kad, jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui. Pažymėtina, kad ši norma nenumato teismo pareigos visais atvejais pranešti prokurorui apie galimus įrodymo suklastojimo faktus – teismas praneša prokurorui tik reikiamais atvejais, t. y. apsisprendimas, ar reikia pranešti prokurorui, įstatymo leidėjo priskirtas teismo dispozicijai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo į nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas); įstatymo numatyta griežčiausia bausmė už šį nusikaltimą neviršija trejų metų laisvės atėmimo, t. y. šis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.) ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šį nusikaltimą – 4 metai (BK 95 str. 1 d. 1 p.). Dėl pažymų, išduotų 2004 metais, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pasibaigė 2008 metais, t. y. baudžiamasis persekiojimas nagrinėjamu atveju negalimas.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pažeidimų, sudarančių pagrindą CPK 299-300 str. numatyta tvarka spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo nebuvimo nagrinėjamoje byloje.

Atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog skundžiamas teismo 2010-04-21 sprendimas yra ydingas tuo, kad buvo priimtas be esminio ir privalomo skolos bylose dokumento – komunalines paslaugas administruojančios įmonės (ieškovo UAB „Pašilaita“) pažymos apie bute įregistruotus ir komunalines paslaugas naudojančius asmenis, kad tai unikalus ir vienintelis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, kai priteista skola nesant tokios pažymos. Įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančios normos nenumato privalomo dokumento ar įrodymo sąvokos; įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str.). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas neperžengia ribų, kurias apibrėžia bylos atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.); nagrinėjamoje byloje proceso atnaujinimo pagrindą sudarė apeliantės nurodytos aplinkybės – tai, kad ji nėra atsakovo sutuoktinė ir buto bendraturtė; proceso metu šios teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo įrodytos ir sprendimas buvo atitinkamai pakeistas. Priimdamas sprendimą, teismas nepažeidė reglamentuojančių įrodinėjimą procesinės teisės normų (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apeliantės valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 339) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Irenos Diržienės 8,50 Lt (aštuonis litus 50 centų) dokumentų siuntimo išlaidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).