- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1558-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- N. S., K. S., A. I.
- Ieškovas
- UAB „Medicinos bankas“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. S. ir K. S., A. I. ir A. I. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6019-833/2012 pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams N. S., K. S., A. I., A. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1) nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2011-02-25 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-871, sudarytą tarp N. S. ir K. S., taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį, bei A. I. skolos išieškojimą nukreipti į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
2) nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiomis 2011-02-19 Dovanojimo sutartį Nr. 1185, sudarytą tarp A. I. ir A. I., 2011-02-28 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-913, sudarytą tarp A. I. ir N. S. bei K. S., taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamus sandorius, bei A. I. skolos išieškojimą nukreipti į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3) iš atsakovų ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas;
4) patenkinus actio Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją natūra, įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti nuosavybės teisės pasikeitimų registraciją Nekilnojamojo turto registre;
5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius N. S. ir K. S.. Nurodė, kad ieškovas UAB „Medicinos bankas“ 2008-05-13 Kredito sutartimi Nr. LOAN 64769 su vėlesniais pakeitimais suteikė atsakovui A. I. 605000 eurų dydžio kreditą, kurį atsakovas A. I. įsipareigojo grąžinti kredito sutartyje numatytais terminais iki 2011-06-01. Už paimtą kreditą skolininkas įsipareigojo mokėti kredito sutartyje numatytas kintamas metines palūkanas, 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos. Suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, t.y. 2011-06-01, atsakovas A. I. skolos ieškovui negrąžino. Ieškovui pasidomėjus atsakovo turtine padėtimi, paaiškėjo, jog jis perleido visą savo turtą tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-02 nutartimi Nr. 3691V/2011 priteisė ieškovui iš atsakovo A. I. 870608,36 eurų skolą. Ieškovas teigia, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2011-02-19, 2011-02-25 bei 2011-02-28, t.y. tuo metu, kai UAB „Medicinos bankas“ jau buvo atsakovo A. I. kreditorius. Ieškovas teigia, jog ginčijami sandoriai sumažino galimybes ieškovui atgauti paskolintas lėšas (LR CK 1.5 str., 1.8 str., 6.66 str., 6.67 str., LR CPK 144 str. - 148 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-22 nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovams N. S. ir K. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis; nutartį vykdyti skubiai; nutarties vykdymą pavesti antstoliui. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą bet ir suteikti prevencinę laikinąją pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugą tol, kol bus nagrinėjama byla, išsaugoti status quo padėtį, užtikrinti reikalavimų, kurie bus patvirtinti teismo sprendimu, patenkinimą, prisidėti prie bylos šalių teisių užtikrinimo, sumažinti jau padarytus nuostolius, užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. CPK 144 str. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Teismas pažymėjo, jog ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, taikyti dvišalę restituciją – grąžinti šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamus sandorius. Teismas pažymėjo, jog perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.-145 str., 148 str.).
III. Atskirtųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atsakovai N. S. ir K. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovas nuo 2011-06-01 iki kreipimosi į teismą 2012-05-22 nėra nukreipęs išieškojimo į įkeistą turtą. Pagal 2008 m. Kredito sutarties Nr. LOAN_64769 7.3 p. iš atsakovo A. I., visos sutarties galiojimo metu, t.y. tris metus nepareikalavo papildomo kredito grąžinimo užtikrinimo, jeigu sumažėja bankui įkeisto turto rinkos vertė. Ieškovas nepateikė atsakovo A. I. įkeisto turto vertės nustatymo pažymos 2012-05-22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma įkeisto turto vertė. UAB „Centro klubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultacinėje pažymoje, esančioje byloje, nurodyta, kad atsakovo A. I. įkeisto ieškovui turto vertė galėtų būti 1950000 Lt. Apeliantai teigia, jog sisteminė 2008 m. Kredito sutarties Nr. LOAN_64769 analizė leidžia teigti, kad atsakovas A. I. turėjo teisę disponuoti visu savo turtu be apribojimų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje nėra nurodytas nei vienas privalomas motyvas, kodėl teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CK 4.193 str. 1 d.).
Atsakovai A. I. ir A. I. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma įkeisto turto vertė. Ieškovas nuo 2011-06-01 iki kreipimosi į teismą 2012-05-22 nėra nukreipęs išieškojimą į įkeistą turtą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiesiogiai neliečia A. I. ir A. I., tačiau minėtoje nutartyje nėra nurodyta, kodėl teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydamas jų netenkinti. Nurodė, kad ieškovas yra pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovui įkeisto turto vertės, dėl ko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-02 priėmė nutartį Nr. 3691V/2011, kuria nusprendė iš varžytynių parduoti ieškovui įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovas kreipėsi į teismą, kadangi tapo aišku, kad ieškovo reikalavimas iš įkeisto turto nebus patenkintas. UAB „Medicinos bankas“ pažymėjo, jog įkeisto turto vertės pažyma nagrinėjamu atveju nėra reikalinga, kadangi byloje nagrinėjamas sudaryto ginčijamo sandorio įtaka kreditoriaus teisėms ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovai atskiruosiuose skunduose nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (LR CPK 144 str. 1 d.).
Atsakovė A. I. pateikė atsiliepimą į atsakovų N. S. ir K. S. atskirąjį skundą, prašydama jį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įkeisto turto vertės nustatymo pažymos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma įkeisto turto vertė.
Atsakovas A. I. pateikė atsiliepimą į N. S. ir K. S. atskirąjį skundą, prašydamas jį patenkinti. Nurodė, kad pilnai sutinka su jų atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras“ atsiliepimo į atskiruosius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 str. 3 d.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovų veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai atsirasti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris susijęs su šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais bei reiškia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių labiau negu objektyviai yra būtina. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikštiems reikalavimams ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.
Atmestinas apeliantų argumentas, jog ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo pateikti teismui pažymą dėl įkeisto turto vertės. Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą, prašydamas nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2011-02-25 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-871, sudarytą tarp N. S. ir K. S., taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį, bei A. I. skolos išieškojimą nukreipti į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2011-02-19 Dovanojimo sutartį Nr. 1185, sudarytą tarp A. I. ir A. I., 2011-02-28 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-913, sudarytą tarp A. I. ir N. S. bei K. S., taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamus sandorius, bei A. I. skolos išieškojimą nukreipti į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šioje bylos stadijoje įkeisto turto įvertinimas nėra būtinas, nes laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimai ieškovo naudai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Tai, kad notarų biuras leido apeliantams sudaryti ir patvirtino pirkimo-pardavimo sandorius, nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų ribose.
Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes tai yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimą teismo sprendimą, todėl teismas nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Tai, kad apeliantams nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK reikalavimus.
Teismas konstatuoja, kad apeliantai nenurodė apeliacinės instancijos teismui aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas užtikrino šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 149 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.