Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1465-163/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05245-2014-4)

2014 m. spalio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų A. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys A. S., A. S., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.). Šios bylos apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutarties, kuria teismas nustatė skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Vykdomosios bylos duomenims, antstolis J. P. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nutartį, kuria teismas nusprendė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. S. ir A. S. (b. l. 2–3). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 nutartyje nurodyta, jog pardavus iš varžytynių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), skolininko skola kreditorei nebuvo visiškai padengta, likusi nepadengta skolininko skola – 41 842,10 Lt (b. l. 137–139), todėl antstolis toliau tęsė priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko turto kreditorės naudai. Skolininkas A. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su A. S.. Skolininko sutuoktinė A. S. nuo 2013-10-25 gauna VSDFV išmokas, be to, A. S. priklauso 4845,27 Lt pinigų suma iš UAB „Sakuona“ (v. b. l. 261). Antstolis vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkas neturi turto, kuris jam priklaustų asmenine nuosavybės teise ir iš kurio būtų galima išieškoti skolą, todėl pasiūlė išieškotojai su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pareiškėja (išieškotoja) įstatymo – CPK 667 straipsnio – nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kad nukreiptų išieškojimą į skolininko dalį ir nepažeistų kito bendraturčio teisių.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad šioje byloje nesprendžiamas sutuoktinių Simonavičių bendro turto, įgyto santuokos metu, padalijimo klausimas, o sprendžiamas klausimas dėl skolininko A. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, iš kurios antstolis galėtų toliau vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Taigi vykdymo procese yra nustatoma tik areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.), todėl atmestini apeliantų argumentai, kad teismas turėjo nustatyti sutuoktinių asmeninio turtą bei turtą, kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja prašė nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine A. S., t. y. 50 procentų darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, dividendų, pensijos, pašalpų, kitų pajamų gautų ir (ar) gaunamų dabar ir (ar) ateityje, kurias gavo / gauna / gaus sutuoktinė, kad būtų galima išieškoti iš skolininko turto, o ne padalyti visą sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.117 straipsnyje nustatyta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad išieškojimas pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles nukreipiamas į jo asmeninį turtą, o jeigu skolininko asmeninio turto kreditorių reikalavimas patenkinti nepakanka, tuomet išieškojimas nukreipiamas į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas jokio asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl kreditorė pagrįstai prašo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kad nukreiptų išieškojimą į skolininko dalį ir nepažeistų skolininko sutuoktinio teisių. Išaiškintina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės gaunamos išmokos iš VSDFV bei pajamos iš darbo veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra įrodymų, kad skolininko ir jos sutuoktinės turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 str.), todėl vadovaudamasis CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, bei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui A. S., bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, dividendų, pensijos, pašalpų, kitų pajamų gautų ir (ar) gaunamų dabar ir (ar) ateityje, kurias gavo / gauna / gaus sutuoktinė, ir į ją antstolis galės nukreipti išieškojimą, nepažeisdamas kito sutuoktinių teisių (CPK 667 str., CK 3.88 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį palikti nepakeistą.