Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei I. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas vadovavosi liudytojų, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, todėl jais remtis teismas negalėjo.Liudytojai nepatvirtino atsakovės nurodytų teiginių teisingumo;Atsakovės pasakyti teiginiai yra ne nuomonė, bet žinia.Teismas neatsižvelgė į žurnalistų etikos inspektoriaus priimtą sprendimą, kaip į prima facie įrodymą.

pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktus, būtinus garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį. Įvertinęs atsakovės išsakytus teiginius konstatavo, kad pirmas teiginys „<...> Tiek metų kenčiame smurtą <...> - yra žinia kuriai taikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, o antras teiginys <..>" jei gali į žmogų mesti kiaušinį, gali ir rūgšties šliūkštelėti <...>" yra atsakovės asmeninis vertinimas, padarytas atsižvelgiant į ilgalaikį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) šeimos ir kitų namo gyventojų.Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik liudytojų parodymais. Liudytojų ir atsakovės duotus paaiškinimus teismas vertino kartu su visos laidos kontekste duotais interviu –teisėsaugos institucijos atstovų, namo gyventojų, bei kitais byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtina aplinkybes apie ieškovės konfliktišką charakterį, apie jos nepagarbų elgesį su kaimynais. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovės išsakytus žodžius vertino sistemiškai, žiūrint į televizijos laidos kontekstą, o ne imant atskirą teiginį.teismas tinkamai ir atsakingai įvertino byloje esančią medžiagą: (duomenys neskelbtini) namo gyventojų rašytus raštus adresuotus Seimo nariui V. M., Vidaus reikalų ministerijai Policijos departamentui ir kt., kur nurodyta, kad ieškovė ir jos šeimos nariai jau apie dešimt metų yra gerai žinomi Policijos departamento ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, (duomenys neskelbtini) nuolat rašo skundus dėl (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir policijos pareigūnų veiksmų į įvairias institucijas, tačiau rašomi skundai dažniausiai neatitinka tikrovės, pateikiami teiginiai yra melagingi.įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ atsakovės išsakytus teiginius apie ieškovės ir jos šeimos narių konfliktišką būdą, apie jų nepagarbų ir neleistiną elgesį su tame pačiame name gyvenančiais kaimynais. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia padaryti išvadą, kad jos paskleista žinia ir išsakyta nuomonė atitinka tikrovę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Kolegija, visų pirma, pažymi, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas teisines pasekmes sukelia tik viešosios informacijos skleidėjams, bet ne konkretiems dienraštyje pasisakiusiems privatiems asmenims, šiuo atveju atsakovei.

Antra, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, taikant civilinę atsakomybę tiek dėl asmens teisės į privatumą, tiek dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D. , V. K. ; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Duomenų (žinios) ir nuomonės atskyrimo kriterijai nustatyti ir Visuomenės informavimo įstatyme (2 straipsnio 36, 84 punktai). Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 punktas). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 punktas). Taigi pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. 3K-3-113/2007).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovės teiginį: „<...> Tiek metų kenčiame smurtą <...>“ –paskleistą žinią, kuriai taikomas tiesos ir tikslumo kriterijus. Tokia pagrįstai grindžiama teisminio nagrinėjimo metu atsakovės ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. B., S. I., J. L., Ą. V. T., A. S. patvirtintas aplinkybes apie ieškovės ir šeimos narių konfliktišką būdą, apie jų nepagarbų ir neleistiną elgesį su tame pačiame name gyvenančiais kaimynais, t.y. nuolatinius jų įžeidinėjimus, automobilių apmėtymą kiaušiniais, kaimynų apipylimą purvinu vandeniu ir t.t. Šie liudytojai buvo įstatymo nustatyta tvarka įspėti apie atsakomybę už melagingus parodymus, jų parodymai aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis gautais iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO. Iš kurių matyti, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-09-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.-3750-506/2010 pripažino I. D. kalta padarius (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytą pažeidimą ir skyrė jai 150 Lt baudą už tai, kad I. D. 2010-03-30 apie 11.50 val. viešoje vietoje – adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro atidarytą langą apipylė kaimynę A. B. šaltu purvinu vandeniu, tuo sutrikdė žmonių rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-924/2012 atmetė pažeidėjos apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-04-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. D. atžvilgiu dėl (duomenys neskelbtini) straipsnyje padaryto pažeidimo padarymo nutraukė konstatavęs, kad suėjo patraukimo administracinėn atsakomybės senaties terminas. Ieškovei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2010-04-16 viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama viešąją tvarką, demonstruodama nepagarbą A. B., ją įžeidinėjo. Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl to, kad pasibaigė administracinės nuobaudos paskyrimo terminas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalies), nebuvo paneigtas 2010-04-16 administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Tokiu atveju, padaryta pagrįsta teismo išvada, jog minėti įvykiai po ginčo publikacijos išplatinimo įrodo tendencingą, teisei priešingą ir visuomenės netoleruotiną ieškovės elgesį atskirų jos narių atžvilgiu. Todėl darytina išvada, jog atsakovės teiginys apie ieškovę: „<...> Tiek metų kenčiame smurtą <...>“ - atitinka tikrovę ir nėra teisinio pagrindo ginti ieškovės garbės ir orumo, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį, kadangi nėra tam būtinų sąlygų visumos. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės teiginys – „jei gali į žmogų mesti kiaušinį, gali ir rūgšties šliūkštelti <...>“ neturi konstatuojamosios reikšmės ir yra asmeninis atsakovės vertinimas, padarytas atsižvelgiant į tarp ilgalaikį tarp kaimynų besitęsiančio konflikto esmę ir aplinkybes bei patenkantis į nuomonės sampratą. Vien tai, kad teiginys išsakytas hiperbolizuota forma, nelaikytina garbės ir orumo įžeidimu, todėl atsakovei taip pat negali kilti civilinė atsakomybė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.