Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties P. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. liepos 28 d. P. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. vasario 7 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę viršijo greitį 53 km/val., esant leistinam 50 km/val. greičiui, važiavo 103 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą), taip pat vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1970, 127, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu P. K. pripažintas padariusiu ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 500 (penkių šimtų) Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 (trims) mėnesiams, o už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 500 (penkių šimtų) Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinis skundas tenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju ginčo dėl P. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, nėra. Institucijos viršininkės apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – apeliantė nesutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimu sutrumpinti P. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo trijų iki vieno mėnesio. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl P. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 28 straipsnio 1 dalis). Neabejotina, jog ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus P. K. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.

8. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 415 straipsnio 8 dalis numato, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas tik už šio straipsnio 3, 5 ir 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. Taigi, už P. K. inkriminuoto ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas. Nagrinėjamo klausimo kontekste esminę reikšmę turi jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kadangi šio straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

9. Esminės administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Šiuo konkrečiu atveju institucija laikėsi ANK 416 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reglamentavimo ir už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė P. K. ne tik baudą, bet teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas jo terminą kiek mažesnį, bet artimą šios specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkiui – teisę vairuoti transporto priemones atėmė trims mėnesiams. Nesutikdamas su aptariamos poveikio priemonės taikymu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti: taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o šio prašymo netenkinus – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki vieno mėnesio. Žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi P. K. skundą tenkino iš dalies ir iki vieno mėnesio sutrumpino P. K. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tiek priimto sprendimo esmė (skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sankcijoje numatytam terminui), tiek ir skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti tokio sprendimo motyvai neabejotinai patvirtina, kad šiuo atveju apylinkės teismas nutarė netenkinti nubaustojo prašymo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės. Taigi, institucijos atstovės apeliacinės skunde nurodomi argumentai dėl nepagrįsto ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo su nagrinėjamu atveju nėra susiję. Tačiau įvertinęs kitas apeliacine skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo P. K. ne tik taikyti įstatymo nuostatų, numatančių galimybę neskirti administracinio poveikio priemonės, kai pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankciją tai yra privaloma, bet ir trumpinti jam institucijos nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki sankcijoje numatyto minimalaus.

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, sprendimą P. K. sutrumpinti institucijos paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas grindė tuo, kad: 1) padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pavojingų padarinių ir nesutrukdė kitiems eismo dalyviams; 2) nenustatyta, kad pažeidėjas būtų pažeidęs kitas Kelių eismo taisykles, pavyzdžiui, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, buvo viršytas leistinas greitis ir pan.; 3) nubaustojo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; 4) jis sumokėjo skirtą 500 Eur baudą ne teismo tvarka priimtam nutarimui neįsiteisėjus; 5) jo darbinėms funkcijoms atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, nustatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, mano, jog pažeidėjas kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, todėl administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.

12. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad P. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pavojingų padarinių ar bent jau avaringos situacijos, nusižengimo pavojingumo nemažina, ir vien ši aplinkybė nėra pakankama siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti nubaustojo padaryto nusižengimo pobūdį. Šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. P. K., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, leistiną 50 km/h važiavimo greitį, viršijo net 53 km/h. Net 103 km/h greičiu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo judrioje Kauno miesto gatvėje, tokiu dienos metu, kai transporto priemonių srautas bei pėsčiųjų judėjimas yra pakankamai intensyvus. Be to, pažeidimas buvo padarytas žiemos metu, kai kelio danga gali būti ypač slidi ir reikalaujanti priešingo vairuotojų elgesio – netgi mažesnio, nei leistinas, važiavimo greičio pasirinkimo. Šios aplinkybės neabejotinai parodo didesnį P. K. padarytos tyčinės veikos pavojingumą visuomenei, o kartu ir jo didelį nerūpestingumą ir lengvabūdiškumą.

13. Iš skundžiamoje nutartyje pateiktos argumentacijos matyti, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai nevertino ne tik pažeidėjo padaryto nusižengimo, bet ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Apylinkės teismas nors ir pažymėjo, jog P. K. yra baustas administracine tvarka, tačiau išsamesnės informacijos apie jo praeityje padarytus pažeidimus, užtraukusius jam administracinę atsakomybę, neanalizavo. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka P. K. buvo baustas beveik keturiasdešimt kartų ir daugelis jo padarytų administracinių nusižengimų yra susiję būtent su Kelių eismo taisyklių pažeidimais – tame tarpe ir nustatyto greičio viršijimą. Už pastarojo nusižengimo padarymą P. K. buvo baustas net 25 kartus, nuobaudos galiojančios. Ši informacija ne tik sudarė pagrindą pagrįstai pripažinti pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, bet taip pat ji neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę, kas nagrinėjamu atveju laikytina reikšminga aplinkybe, bloginančia jo teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 3 dalies kontekste, individualizuojant skiriamą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad P. K. daromų administracinių nusižengimų pobūdis sunkėja, nepaisant jam pritaikytų švelnesnių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad paskirtos baudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Pažeidėjas, nepaisant jam skiriamų piniginių baudų, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau sistemingai ir piktybiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

14. Tuo tarpu trečioji aplinkybė, kuria apylinkės teismas grindė savo sprendimą sutrumpinti institucijos nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, ne tik, kad negali būti pripažįstama reikšminga sprendžiant kokiam terminui šiuo atveju turėjo būti paskirta ši administracinio poveikio priemonė, bet ji neatitinka ir faktinių šioje byloje nustatytų aplinkybių. Ne teismo tvarka 2023 m. rugsėjo 7 d. priimtu nutarimu P. K. buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą ir už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Taigi, jis pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 127 punktą, bet ir 226 punktą, tuo padarė abu nusižengimus, kuriuos, teigdamas, kad byloje nenustatyta, jog P. K. pažeidė kitas Kelių eismo taisykles, kaip pavyzdinius nurodė pirmosios instancijos teismas.

15. Nors šioje byloje buvo nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Toks atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykis (1:1), kartu įvertinus ir paminėtus neigiamai P. K. charakterizuojančius duomenis bei jo padaryto pažeidimo pobūdį, tik patvirtina, jog ne apylinkės teismo, o ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios institucijos nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju yra teisingas, proporcingas bei atitinkantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatą.

16. Apygardos teismo įsitikinimu, tai, kad P. K. dar neįsiteisėjus 2023 m. rugsėjo 7 d. ne teismo tvarka priimtam nutarimui, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, sumokėjo jam paskirtą 500 Eur baudą, taip pat nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju galėtų būti pasiekti paskyrus pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vos vienam mėnesiui. Kaip matyti iš jau aukščiau išdėstyto, P. K. finansinio pobūdžio poveikio priemonės už jo padarytus administracinius nusižengimus jau buvo taikytos ne kartą, tačiau jas sumokėjęs pažeidėjas nepasimokė ir toliau nesilaikė teisės aktų reikalavimų, darė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas, priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, rodo, jog jis savo elgesio kritiškai nevertina, jo pasekmių neapgalvoja. Anksčiau taikytų poveikio priemonių neefektyvumas tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju valstybės atsakas į pažeidėjo padarytą nusižengimą turi būti daug griežtesnis, o specialiosios teisės atėmimas vos vienam mėnesiui tokiu atsaku negali būti laikomas.

17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas nubaustojo darbinėms funkcijoms atlikti. Pažymėtina, jog šios teisės turėjimo poreikis, kaip aplinkybė, kuri turi būti įvertinama nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę, ANK 34 straipsnio 3 dalyje nėra minima. Be to, nors P. K. skunde dėl institucijos nutarimo nurodė, jog jo ir sutuoktinės, kuri teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi, darbas yra susijęs su vaisių ir daržovių prekyba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o sutuoktiniai gyvena (duomenys neskelbtini) apylinkėje, iš kur jiems reikiamu metu viešasis transportas į (duomenys neskelbtini) nevažiuoja, tačiau objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai iš tiesų dirba nurodytą darbą, teismui nebuvo pateikta. Tokių duomenų nėra ir institucijos suformuotoje administracinio nusižengimo byloje. Kita vertus, net jei ir tikėti, kad P. K. teisė vairuoti transporto priemones iš tiesų yra būtina atliekant darbines funkcijas, vien ši aplinkybė nepatvirtina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo. Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais ar netgi tiesiogiai atliekant savo darbo funkcijas, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymą. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, jog P. K. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dirbant, tačiau, nepaisant taikomų sankcijų, savo vairavimo įpročių jis nekeitė. Todėl jo asmeniniai interesai šiuo atveju jokiu būdu negali būti iškelti aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.