- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-205-316/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- L. G.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl 2015-02-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metu laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir L. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-15 nutartimi, atliktą bausmę bei įskaitytus laikus.
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista iš L. G. 60,80 Eur.
Nukentėjusiojo E. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš L. G. 2000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo naudai.
Nukentėjusiojo E. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. nuteistas už tai, kad jis ir asmuo, kurio atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla, 2013-02-10, apie 14.00 val., Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, asmeniui, kurio atžvilgiu išskirta byla, suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam E. Š. į dešinę veido pusę, po ko E. Š. nukritus ant grindų, L. G. rankomis suėmus už auksinės grandinėlės ir taip laikant E. Š., po to asmeniui, kurio atžvilgiu išskirta byla, kartu su L. G. kartu suduodant ne mažiau dviejų smūgių rankomis ir kojomis E. Š. į dešinę veido pusę ir galvą, padarė jam nosies kaulo lūžį, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, žandinių ir etmoidalinių sinusų sienelių lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste ir smakre, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžių, žandinių ir etmoidalinių sinusų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė, prieš E. Š. nesmurtavo. L. G. nurodo, kad nukentėjusysis E. Š. davė nenuoseklius parodymus, painiojosi. Jis parodė, kad auksine grandinėle jį smaugė asmuo, sėdėjęs už jo, kurio jis nematė. Tačiau vėliau ekspertas paneigė šia aplinkybę, nurodydamas, kad smaugti ja nebuvo galimybės, kadangi ji per plona ir nutrūktų.
Nuteistasis pripažįsta faktą, kad jis buvo įvykio vietoje ir kartu su nukentėjusiuoju išgėrinėjo, tačiau teigia, kad niekas nesmurtavo. Liudytojas G. P. parodė, kad iki jam išeinant nusipirkti rūkalų, niekas nesmurtavo, o kai jis grįžo, pamatė sumuštą kruviną E. Š.. Iškvietė policiją, kur viską papasakojo. Jis neminėjo, kad matė nuteistąjį, kadangi šis miegojo. L. G. teigia, kad atvykę policijos pareigūnai jį pažadino. Nukentėjusiojo kaimynė liudytoja D. V. nurodė, kad L. G. jai nepažįstamas, kad jokio triukšmo negirdėjo, kambarys nebuvo sujauktas. Liudytojas J. G., kuris iškvietė policiją, tvirtina, kad nematė, kas sumušė E. Š.. Nuteistasis nurodo, kad liudytoja D. V. tvirtino mačiusi, kaip L. G. užpuolė ir metaliniu strypu sumušė E. Š. sūnus G. Š.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis prašė prijungti prie bylos ekspertizės išvadą dėl savo paties sužalojimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Nuteistasis kelia klausimą, kad tas agresyvus asmuo su metaliniu strypu galėjo būti nukentėjusiojo sūnus G. Š., kadangi auksinė grandinėlė nuo nukentėjusiojo kaklo buvo atsiradusi pas jo sūnų.
Nuteistasis L. G. prašo teismo ištirti aplinkybes apie asmenis, apsiginklavusius metaliniais strypais, nes jie, sužaloję patį nuteistąjį, galėjo sužaloti ir E. Š.. Nuteistasis mano, kad jis buvo apkalbėtas, kadangi buvo žinoma apie jo teistumą, todėl nebuvo sudėtinga jį apšmeižti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis dėl L. G. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą ir apelianto veiką teisingai kvalifikavus pagal BK 138 str. 1 d.
Nors nuteistasis L. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje įvertinti įrodymai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo E. Š., liudytojų K. U., D. V., J. G. bei paties nuteistojo parodymais, kuriuos išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino, specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ir daugiau trauminių poveikių pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.
Kolegija atmeta apelianto argumentą dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja K. U. patvirtino, kad, nors dėl patirtų sužalojimu apklausti nukentėjusįjį buvo sudėtinga, tačiau nuvykus į įvykio vietą jis gerai prisiminė ir nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, parodė kiekvieno įvykio dalyvio buvimo vietą bei veiksmus. Netikslumai jo pačiuose pirminiuose parodymuose buvo atsiradę dėl jos pačios užduotų klausimų, siekiant padėti jam atgaminti įvykio aplinkybes. Liudytoja paaiškino, kad nukentėjusysis apie L. G. ankstesnių apklausų metu kalbėjo su baime ir buvo akivaizdu, kad jis jo bijojo. Tuo paaiškinamas pirminio parodymų nenuoseklumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nukentėjusiojo parodymuose stinga tikslumo dėl sužalojimų masto ir pobūdžio, trumpos ir intensyvios nusikalstamų veiksmų trukmės.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktai kitų įrodymų prieštaringumo analizei. Iš kitų asmenų apklausų duomenų matyti, kad tie liudytojai, kurie susiję su L. G., siekia įvykio aplinkybes pateikti palankiai L. G.. Teisme apklaustas E. S. paaiškino, kad kai su L. G. nuvyko į butą, E. Š. ten jau buvo. Be to, kai policija jį išvežė, L. G. liko su E. Š. bute. Tuo tarpu iš visų kitų liudytojų parodymų matyti, kad E. Š. pasikvietė E. S. su L. G., ir kai E. S. išvežė policijos pareigūnai, L. G. D. V. bute nebuvo. Iš liudytojo G. P. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis taip pat stengiasi nuslėpti objektyvią tiesą. Jis nurodo, kad namuose buvo tik jis, D. V., E. Š., o L. G. ir E. S. nebuvo, nors ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad L. G. ir E. S. taip pat buvo bute. Liudytojas paaiškino, kad L. G., atvykus policijos pareigūnams jau nebuvo, gal jį buvo išsivežusi motina, o gal buvo pasislėpęs nuo pareigūnų, nes ir jį būtų sulaikę policijos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo liudytojos D. V. parodymų prieštaringumą. Teismo posėdžio metu ji parodė, kad išgėrė stikliuką ir nuėjo miegoti. Kai atsikėlė, kambaryje nieko nebuvo, todėl išėjo į lauką ir matė kaip L. G. išėjo į tualetą. Atvykę pareigūnai ją matė miegančią. O vėliau teisme parodė, kad ji pareigūnams sakė, kad gėrė, o L. G. tuo metu buvo nuėjęs pamiegoti. Ar galėjo pareigūnai jo nematyti, nežino. Su pareigūnais bendravo sėdėdama ant lovos. Kur tuo metu buvo L. G., negali pasakyti. Taigi, iš jos pardymų, duotų teisme matyti, kad ji prieštarauja pati sau, nes vienu metu nurodo, kad ji miegojo ir nieko nematė, o vėliau teigia, kad kalbėjo su pareigūnais ir kad matė, kaip L. G. buvo nuėjęs miegoti į kitą kambarį.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. G. versiją laikė gynybine. Tai matyti iš jo bei kitų asmenų duotų parodymų prieštaringumo. L. G. paaiškino, kad vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju ir užmigo tame pačiame kambaryje, todėl nežino kas įvyko, tačiau liudytoja D. V. parodė, kad L. G. buvo nuėjęs pamiegoti į kitą kambarį, o vėliau parodė, kad nežino, kur jis buvo. Atvykę policijos pareigūnai L. G. bute nerado, nors jis pats nurodė užmigęs tame pačiame kambaryje, kuriame gėrė, o liudytoju apklaustas G. P. neatmetė galimybės, jog L. G. galėjo slėptis bute. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminėse 2013-02-14 apklausose nei liudytoja D. V., nei liudytojas G. P. nenurodė, kad įvykio metu kartu buvo ir L. G. (1 t., 95-96 b. l.; 99-100 b. l.). Tačiau, kuomet nukentėjusysis prisiminė visas tos dienos įvykio detales ir apie tai, kad įvykio metu dalyvavo L. G. (tai jis nurodė savo 2013-02-25 apklausos protokole), minėti liudytojai vėlesnėse apklausose parodė, kad tą dieną pas juos bute buvo ir L. G.. Tai rodo, kad liudytojai sąmoningai galėjo nuslėpti L. G. dalyvavimą dėl savo ryšių su L. G. (D. V. yra L. G. teta, o G. P. yra D. V. sugyventinis).
Kolegija atmeta nuteistojo argumentą, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti nukentėjusiojo sūnus, tai, neva, patvirtina liudytoja D. V., teigusi mačiusi kaip L. G. užpuolė ir metaliniu strypu šumušė E. Š. sūnus G. Š.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtą versiją. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja D. V. parodė, kad jai kažkas pasakojo apie tai, kad L. G. užpuolė tryse, vienas jų buvo su metaliniu strypu, tačiau ji neteigė tai mačiusi pati, nenurėdė konkretaus asmens, iš kurio tai sužinojo. Be to, atmestinas apelianto argumentas dėl jo paties sužalojimo to paties įvykio metu. Nors apeliantas teigia, kad jis pats buvo sužalotas nagrinėjamo įvykio metu ir prašė prijungti prie bylos tai patvirtinančią medicininę pažymą, byloje nėra jokių šį argumentą patvirtinančių duomenų. 2014-02-07 teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. G. gynėja teismui pateikė specialisto pažymą, kurią proceso dalyviai įvertino kaip neturinčią ryšio su šia byla. Minėtos pažymos apeliantas nepridėjo prie apeliacinio skundo, todėl pagrįsti šio argumento nėra galimybės.
Taigi, išsamiai ištyrusi bylos medžiagą bei nuteistojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. G., veikusio kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu išskirta byla, veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. Š. sveikata.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad L. G. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu visiškai įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendžio atmesti.