Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00306-349-2008-59

N U OSPRENDIS

2008 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. išteisintas pagal BK 182 str. 1 d., 187 str. 2 d., 300 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. B. išteisintas, kaltinant jį tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2006 m. liepos 31 d. savo namuose, esančiuose II Rodai, Panevėžio raj., tyčia ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos sprendime, ištrindamas žodžius: „Nevirupio bendrovė“ ir įrašydamas žodžius: “Pajininkai, II Rodai, nugriovimui“, bei užbraukdamas žodžius: „Naftos bazę, sandėlį, vandens bokštą“ ir įrašydamas žodį: „Kompleksą“, suklastojo tikrą oficialų dokumentą, bei jį pateikė pagal skelbimą laikraštyje surastam pirkėjui V. K., ja remiantis, tyčia suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį tarp jo ir V. K., įrašydamas joje žinomai melagingus duomenis: „kad jis atstovauja 26 pajininkų grupei ir turintis visų pajininkų sutikimą, parduoda metalinį angarą ir dvi fermas su priestatu, kurios randasi II Rodų km. Panevėžio raj.“, po ko, tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje, tyčia, apgaule, pateikdamas suklastotą ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos sprendimą, kurio pagrindu, neturėdamas tam įgaliojimų ir sudarydamas su V. K. neteisėtą pirkimo – pardavimo sutartį, joje įrašydamas į parduodamų objektų sąrašą dvi fermas su priestatu, esančias II Rodai, Panevėžio raj., priklausančias R. L., įgijo svetimą – V. K. priklausantį turtą – 12000 Lt;

be to, jis 2006 m. liepos 31 d., neturėdamas tam įgaliojimų, neteisėtai, remdamasis jo suklastotais dokumentais, t.y. ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos sprendimu ir 2006-07-31 pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavęs V. K. nusigriovimui dvi fermas su priestatu, esančius II Rodai, Panevėžio raj. ir priklausančius R. L., laikotarpyje nuo 2006-07-31 iki 2006-09-11, pasitelkdamas kitus asmenis: V. K. ir R. P., kurie apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, tyčia, išardant dvi fermas su priestatu, sunaikino didelės - 207 887,14 lt vertės svetimą - R. L. priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl dokumento klastojimo

BK 300 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Tiek pagal ikiteisminio tyrimo metu pateiktą kaltinimą, tiek ir pagal pakeistą kaltinimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. B. kaltinamas suklastojęs du dokumentus – pajininkų sąrašą, kurį kaip apgaulės priemonę pateikęs S. K., neturėdamas įgaliojimų su S. K. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, joje įrašydamas į parduodamų objektų sąrašą dvi fermas su priestatu.

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai S. B. išteisino iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras, pirmosios instancijos teismas bei apeliacinėje instancijoje prašymą pakeisti kaltinimą pateikęs prokuroras naudoja netinkamas sąvokas, pajininkų sąrašą įvardindami kaip oficialų dokumentą. Sąvokos „oficialus dokumentas“ BK 300 str. 1 d. nėra. 1961 m. BK 207 str. numatė atsakomybę už oficialaus dokumento suklastojimą. Oficialiu dokumentu buvo laikomas įstatymo nustatyta tvarka surašytas aktas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą. Tokiais dokumentais buvo laikomos valstybinių ir visuomeninių organizacijų pažymos, aktai, pažymėjimai, sutartys ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujasis BK išplėtė baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais. Nusikaltimo dalyku – dokumentu laikomi parašyti ranka ar spausdintu būdu popieriuje duomenys, kurie patvirtina faktą, kuris turi ar prie tam tikrų aplinkybių gali turėti teisinę reikšmę. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turtinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui.

Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtais įrodymais nustatyta, kad ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos pirmininko J. S. pasirašytą pajininkų, kuriems perduodamas garažas, plūgas, naftos bazė, sandėlis „Angaras“, sąrašo kopiją iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos archyvo gavo liudytojas A. P.. Jis šį sąrašą perdavė S. B.. Liudytojas A. P. kategoriškai patvirtino, kad jis jokių taisymų šiame sąraše nedarė. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta minėto sąrašo kopija. Iš šio sąrašo aiškiai matyti, kad 26 pajininkų grupei, be kito turto, priklauso sandėlis „Angaras“. Jame nurodyta, kokia yra kiekvieno pajininko dalis pinigais bei procentine išraiška. Taigi šis pajininkų sąrašas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes apie nekilojamojo turto priklausymą konkrečiai asmenų grupei ir yra laikytinas dokumentu.

S. B. iš jam perduoto pajininkų sąrašo aiškiai suprato, kad minėtai 26 pajininkų grupei nepriklauso dvi fermos su priestatu. Apklausti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytojai – pajaus turėtojai patvirtino, kad S. B. su jais derino klausimą tik dėl „Angaro“ pardavimo. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad jis su V. K., kurį surado per skelbimą laikraštyje, tarėsi dėl pastatų pardavimo. Nurodė, kad pajininkų sąraše buvo įrašytas ir kompleksas, į kurį įeina dvi fermos. Jis patvirtino, kad, kai V. K. pasakė, jog jam nereikia naftos bazės, sandėlio, vandens bokšto, o nori pirkti tik angarą ir kompleksą, t. y. dvi fermas, jis savo ranka išbraukė žodžius „naftos bazę, sandėlį, vandens bokštą“ ( 1 t., 148 – 149 ). Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose S. B. neigė, kad jis V. K. pardavė dvi fermas su priestatu (jos kituose dokumentuose įvardintos kaip pienininkystės kompleksas) ir nurodė, kad pajininkų sąraše žodį „Kompleksas“ įrašė sau. Tačiau byloje yra pajininkų sąrašo kopija, kur kaip turtas priklausantis 26 pajininkų grupei įvardintas ir „Kompleksas“ (2 t., 1-2 b. l). Bylos vidaus apyraše jis įvardintas kaip S. B. pateiktas pajininkų sąrašas. Tačiau iš informacijos, esančios ant šio sąrašo viršutinės ir apatinės dalies, matyti, kad šis dokumentas 2006 m. rugsėjo 20 d. buvo perduotas faksu kriminalinei policijai iš UAB „Miranda“. Apeliacinės instancijos teisme buvo išsiaiškinta, kad liudytojas A. S., kuris dalyvavo S. B. sudarant sandorį su V. K. dėl pastatų pardavimo, yra UAB „Miranda“ savininkas ir direktorius. Jis nepaneigė, kad minėti dokumentai galėjo būti išsiųsti bendrovėje esančiu fakso aparatu. Gi S. B. pateiktas ikiteisminiam tyrimui pajininkų sąrašas yra prie jo apklausos protokolo (1 t., 150-151 b. l.). Iš to daroma išvada, kad V. K. S. B. pateikė pajininkų sąrašą, kuriame pats įrašė žodį „Kompleksas“, tuo siekdamas suklaidinti V. K., kad šis patikėtų, jog kompleksas, kurį sudaro dvi fermos, priklauso sąraše nurodytiems pajininkams, kurie sutinka jį parduoti.

Nukentėjusysis V. K., liudytojas A. S. kategoriškai paneigė, kad S. B. davė pasirašyti ant tuščio lapo, o pirkimo – pardavimo sutarties tekstą surašė vėliau. Teisėjų kolegija S. B. parodymus, kad jis nedavė V. K. pajininkų sąrašo su paties įrašytu žodžiu „Kompleksas“, bei pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, vertina kritiškai, nes jie paneigiami byloje esančiais aukščiau paminėtais duomenimis. Šiais parodymais, kurie viso proceso metu nuoseklūs nebuvo, S. B. akivaizdžiai siekia išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, išteisindamas S. B. iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, todėl priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Kolegija nustatė, kad S. B. 2006 m. liepos 31 d. savo namuose, esančiuose II Rodai, Panevėžio r., tyčia ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos pajininkų, kuriems perduodama „sandėlis Angaras, naftos bazė, garažas, plūgas“ sąrašo kopijoje, išduotoje 2005-08-09 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos archyvo pil. A. P., pavadinime kopijavimo būdu, prieš tai uždengęs pirminį tekstą ir tuo panaikindamas žodžius: ŽŪB „Nevirupis“ ir įrašydamas žodžius: „Pajininkai, II Rodai, nugriovimui“, bei užbraukdamas žodžius: „Naftos bazę, sandėlį, vandens bokštą“ ir įrašydamas žodžius: „Kompleksas nugriovimui“ ir pačiame sąraše vietoje grafų „Garažas“, „Plūgas“ įrašydamas vieną naują grafą „parašas kodas sumą gavau“, bei prieš grafą „eilės numeris“ įrašydamas grafą „sutinku“, suklastojo tikrą dokumentą, ir grafoje „sutinku“ surinkdamas pajininkų, įrašytų sąraše, parašus bei šį suklastotą dokumentą pateikė pagal skelbimą laikraštyje surastam pirkėjui V. K., ir šiuo suklastotu dokumentu remiantis prisistatęs V. K., kaip pajininkų atstovas, pasirašė sutartį tarp jo ir V. K., kurioje buvo neteisingai nurodyta, kad jis atstovauja 26 pajininkų grupei ir turintis visų pajininkų sutikimą, parduoda metalinį angarą ir dvi fermas su priestatu, kurios randasi II Rodų k., Panevėžio r.

S. B. veika, suklastojus tikrą dokumentą – pajininkų sąrašą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą pateikus V. K., ketinusiam pirkti pastatus, atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d.

Dėl sukčiavimo

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui sau ar kitų naudai įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pranešant jam neteisingus duomenis.

Nors kompleksas, t. y. dvi fermos su priestatu 26 pajininkų grupei nepriklausė, tačiau S. B., suklastojęs pajininkų sąrašą ir padaręs aukščiau minėtus taisymus, šį jam žinomai suklastotą dokumentą – 26 pajininkų sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kad pajininkai sutinka parduoti nugriovimui „Angarą“ ir „Kompleksą“, kaip apgaulės priemonę pateikė V. K., tuo jį suklaidindamas. V. K., patikėjęs S. B., jog šis yra įgaliotas parduoti pajininkų turtą – „Angarą“ ir „Kompleksą“, 2006 m. liepos 31 d. sudarė su S. B. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią S. B., atstovaujantis 26 pajininkų grupei ir turintis visų pajininkų sutikimą, parduoda nugriovimui metalinį angarą ir dvi fermas su priestatu, kurios randasi II Rodų kaime Panevėžio rajone, o V. K. už pastatus sumoka 12000 Lt. Iš prierašo ant sutarties matyti, kad visus 12000 Lt S. B. yra gavęs (1 t., 93 b. l.).

Tačiau kaip matyti iš pajininkų sąrašo, kiekvienam iš pajininkų priklausė nustatyta metalinio angaro dalis procentine ir pinigine išraiška. Gavęs pinigus iš V. K. S. B. juos išdalino 26 pajininkų grupei. Nenustatyta konkreti pinigų sumą, kurią iš 12000 Lt S. B. būtų pasilikęs sau. Pajininkų sąraše „Angaro“ vertė nurodyta 13000 Lt. Taigi V. K. „Angaras“ buvo parduotas mažesne kaina, negu nurodyta pajininkų sąraše. Be to, S. B. V. K. už tuos pačius 12000 Lt pardavė ir dvi fermas su priestatu. Byloje nėra nustatyta, už kokią kainą buvo parduotas „Angaras“ ir už kokią kainą – dvi fermos su priestatu, nes pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta kiekvieno statinio pardavimo kaina, o S. B., V. K. bei liudytojų parodymai šiuo klausimu nėra informatyvūs. Nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad S. B., parduodamas dvi fermas su priestatu, įgijo svetimą turtą. Aptartos aplinkybės rodo, kad, pirma, S. B. svetimo turto – 12000 Lt – neįgijo, kaip nurodyta kaltinime, antra, nėra galimybės atskirti ir nustatyti, už kokią pinigų sumą buvo parduotos dvi fermos su priestatu.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas išteisinti S. B. iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo V. K. atžvilgiu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tuo pačiu ir palikti nenagrinėtu V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl svetimo turto sunaikinimo

Išteisindamas S. B. iš kaltinimo pagal BK 187 str. 2 d., teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, nepagrįstai atmetė kaltinančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad S. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėties.

Nei teismas, išteisinęs S. B., nei apeliantas nekelia klausimo dėl paties turto sunaikinimo klausimo. Ta aplinkybė, kad buvo sunaikintas turtas įrodyta apžiūros protokolu (1 t., 13 – 15 b. l.), liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis. Išardžius dvi fermas su priestatu, šie pastatai neteko savo ekonominės bei ūkinės vertės ir jų nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį kaip pastatų.

S. B., sudarydamas su V. K. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė dvi fermas su priestatu, suprato, kad jos bus nugriautos. Tą įrodo ne tik nukentėjusiojo V. K., liudytojų A. S., V. G. parodymai apie pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes, bet ir paties sutarties, po kuria pasirašė S. B., tekstas (1 t., 93 b. l.) bei jau minėtas V. K. įteiktas suklastotas pajininkų sąrašas su žodžiais „Kompleksas nugriovimui“. Parduodamas nusigriovimui ne savo ir ne pajininkų turtą, S. B. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad svetimas turtas bus sunaikintas ir šių pasekmių norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad S. B. nežinojo, jog fermos su priestatu priklausė R. L..

Nors R. L. privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono metu įsigyto turto, kuriam 1992 m. rugsėjo 29 d. buvo išduotas Laikinas nuosavybės teisės liudijimas (1 t., 53, 58, 62), S. B. padarytos veikos metu nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistravęs, tačiau tai neduoda pagrindo abejonei dėl turto nuosavybės, juo labiau, kad Laikino nuosavybės teisės liudijimo pakako, kad įregistruoti nuosavybės teises į įgytus pastatus ( 1 t., 75 b. l.) Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo atlikti nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai ir šiuo metu aukciono metu įsigyti pastatai ir kiti statiniai nuosavybės teise įregistruoti R. L. vardu.

Išardžius dvi fermas su priestatu: išmontavus gelžbetonines perdenginio plokštes bei išorines sienas, buvo sunaikintas svetimas turtas. Vėl nesumontavus sieninių plokščių, neuždėjus perdenginio plokščių, negalima naudoti šių statinių kaip pastatų. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo atmesti ar kritiškai vertinti lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, reikalingas medžiagas, išlaidų aprašymus, reikalingus atstatyti sunaikintą turtą (1 t., 69 b. l.), todėl ja remiamasi nustatant svetimo turto sunaikinimo pasekmes.

Tačiau lokalinėje sąmatoje nurodyta suma, reikalinga atstatyti sunaikintą turtą, negali būti remiamasi, sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. civilinį ieškinį. Lokalinėje sąmatoje yra nurodyta ir statybinių medžiagų – sieninių plokščių bei perdangos plokščių vertė. Iš bylos duomenų matyti, kad dalį statybinių medžiagų R. P. išvežė į Baravykų k. Šilalės r., kur jas pasižadėjo saugoti, todėl jas reikia pargabenti atgal. Dalis statybinių medžiagų buvo likę II Rodų k., Panevėžio r. Dalis plokščių yra sudaužytos, todėl jos negali būti panaudotos atstatant išardytus pastatus ir reikės įsigyti naujas plokštes. Demontavus plokštes, liko neuždengti gelžbetoniniai pusrėmiai, kurie yra veikiami atmosferinių reiškinių, todėl būtina įvertinti, ar jie dar tinkami eksploatacijai (1 t., 25 b. l.). Šiuo metu, negavus papildomos medžiagos, tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos nėra galimybių, todėl civilinis ieškinys šiuo metu negali būti išspręstas. Esant tokioms aplinkybėms, civiliam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydis nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Remdamasi aukščiau aptartais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. B. jis 2006 m. liepos 31 d., neturėdamas tam įgaliojimų, neteisėtai, remdamasis jo suklastotais dokumentais, t. y. ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos pajininkų, kuriems perduodama „sandėlis Angaras, naftos bazė, garažas, plūgas“ sąrašo kopija, išduota 2005-08-09 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos archyvo pil. A. P., ir 2006-07-31 pirkimo-pardavimo sutartimi, pardavęs V. K. nusigriovimui dvi fermas su priestatu, esančias II Rodų k., Panevėžio r. ir priklausančias R. L., laikotarpyje nuo 2006-07-31 iki 2006-09-11, panaudodamas kitus asmenis kaip įrankius: V. K. ir R. P., kurie apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, tyčia, išardant dvi fermas su priestatu, sunaikino didelės – 207 887,14 Lt vertės svetimą, R. L. priklausantį turtą,

Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d. sudėtį, nes sunaikinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Dėl bausmės

S. B. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, iš gyvenamosios vietos nusiskundimų jo elgesiu negauta (2 t., 26 – 27, 37 – 38, 56 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo jam skirti laisvės atėmimo bausmes, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes nenurodytos jokios ypatingos aplinkybės, kurios rodytų, jog reikėtų nukrypti nuo taisyklės, numatytos BK 55 str. Atsižvelgus į tai, jog S. B. yra darbingas, turi nuolatinę darbo vietą, be to, turi nekilnojamojo turto, jam už tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą skirtina bauda, o už svetimo turto sunaikinimą – švelniausia BK 187 str. 2 d., numatyta bausmė – areštas, kurio dydis parinktinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį. Skiriant bausmių dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad S. B. išlaiko didelę šeimą, kurioje yra ir besimokančių vaikų.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendį dalyje dėl S. B. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d., 187 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir nubausti:

pagal BK 187 str. 2 d. areštu 45 ( keturiasdešimt penkioms ) paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d., šias bausmes ir 21 MGL dydžio, t. y. 2625 Lt baudą, paskirtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, subendrinti, baudas iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę S. B. paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms ir 50 MGL dydžio (1 MGL – 125 Lt), t. y. 6250 Lt baudą.

Į atliktą bausmę įskaičius bausmę, visiškai atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendį, laikyti S. B. nubaustu areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms ir 29 MGL dydžio (1 MGL – 125 Lt), t. y. 3625 Lt bauda.

P. R. L. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.