Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistojo advokatė gynėja Danguolė Bajorinienė nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant LR BPK 241 str. 2 d. ir 242 str. nuostatas, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Skunde teigiama, kad nuteistasis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu niekada fizinio smurto nevartojo. Skunde taip pat teigiama, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis D. R. privataus kaltinimo skunde, patikslintame skunde ir teisme nurodė skirtingas aplinkybes apie suduotų smūgių skaičių, taip pat skirtingai nurodė aplinkybes dėl mažamečio A. M. išgąsdinimo ir apie tai, ar jis įvykio metu miegojo ar ne. Apelianto nuomone, taip nukentėjusysis siekė pasunkinti sužalojimų mastą, turėti tiesioginį bent vieną liudytoją. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nesiaiškino, kodėl nukentėjusysis, būdamas sumuštas ir užrakintas, apie patirtą smurtą nieko nesakė atvykusiems policininkams iš kart po įvykio. Nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis vien tik nukentėjusiojo ir jam artimų liudytojų parodymais, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio spyrio faktą, nėra specialisto išvados, kuri patvirtintų galimą smurto panaudojimą, policijos suvestinėje taip pat neminimas smurtas prieš nepilnametį. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad rašytinių įrodymų nebuvimas byloje patvirtina, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, todėl nebuvo galimybės jų užfiksuoti. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad skirtingos aplinkybės buvo nurodytos dėl to, kad skundą rašė nukentėjusiojo atstovas, o teisme pasakojo pats nukentėjusysis. Apelianto nuomone nukentėjusysis yra tokio amžiaus, kai gali pats nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybes, nes to reikalauja BPK 412 str., taip pat nurodo, kad visi liudytojai yra susiję su nukentėjusiuoju giminystės ryšiu ir suinteresuoti bylos baigtimi, liudytoja S. A. tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, jas jai papasakojo nukentėjusysis, liudytoja D. V. taip pat tiesiogiai nematė įvykio aplinkybių, negalėjo tiksliai nurodyti nukentėjusiojo sužalotos kojos vietos, jos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir mokyklos išduotai pažymai dėl fizinio lavinimo pamokų lankomumo, mažamečio liudytojo parodymai, kad jis nemiegojo ir matė įvykį taip pat prieštarauja nukentėjusiojo pradiniams parodymams, kuriuose jis teigė, kad mažametis brolis miegojo, o teismas šių prieštaravimų nepašalino. Apelianto nuomone, mažamečio parodymai buvo suderinti, o smurto aplinkybių nepatvirtino nešališki liudytojai – policijos pareigūnai, kaimynai, nukentėjusiojo mokytojai ar bendraklasiai. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnas R. Š., nurodydamas, kad atvykęs į įvykį, namuose rado moterį, jo nuomone S. A., suklydo, nes pažymos teisingumas nepaneigtas kitais įrodymais, nenustatyta buvusios įvykio metu moters asmenybė. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įvykis buvo 2008-09-07, o skundas privataus kaltinimo tvarka paduotas tik 2009-02-12, vykstant skyrybų procesui tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo motinos, todėl, nuteistojo nuomone, skundu buvo siekiama neigiamai charakterizuoti nuteistąjį prieš darbdavį ir jo pažįstamus. Apeliantas nurodo, kad ir privataus kaltinimo bylose galioja nekaltumo prezumpcija, nukentėjusysis yra įpareigotas rinkti jo kaltę patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus, tačiau šiuo atveju įrodinėjimo pareiga buvo perkelta ir jam, nes jis taip pat rinko įrodymus, paneigiančius jo kaltę. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms aplinkybėms, nurodo, kad byloje nėra neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, kad jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuosprendis pagrįstas abejonėmis, o visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo civilinį skundą dėl neturtinės žalos atmesti ir priteisti A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, kuria naudojosi gindamasis nuo nepagrįsto kaltinimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą atmesti ir palikti galioti priimtą pirmos instancijos teismo nuosprendį.