- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-314-135-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Raimondas Jurgaitis, Raimundas Jurgaitis, Vaclovas Iždonas
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Danguolė Bajorinienė
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-135/2009
Teisėjas Augustinas Mitkus Procesinio sprendimo kategorija: 2.4; 2.9; 1.2.4.8 (S)
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Danguolės Bajorinienės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir paskirtas jam laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 7 d., būdamas girtas, adresu (duomenys neskelbtini), spyrė nukentėjusiajam D. R. vieną kartą į koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo advokatė gynėja Danguolė Bajorinienė nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant LR BPK 241 str. 2 d. ir 242 str. nuostatas, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Skunde teigiama, kad nuteistasis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu niekada fizinio smurto nevartojo. Skunde taip pat teigiama, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis D. R. privataus kaltinimo skunde, patikslintame skunde ir teisme nurodė skirtingas aplinkybes apie suduotų smūgių skaičių, taip pat skirtingai nurodė aplinkybes dėl mažamečio A. M. išgąsdinimo ir apie tai, ar jis įvykio metu miegojo ar ne. Apelianto nuomone, taip nukentėjusysis siekė pasunkinti sužalojimų mastą, turėti tiesioginį bent vieną liudytoją. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nesiaiškino, kodėl nukentėjusysis, būdamas sumuštas ir užrakintas, apie patirtą smurtą nieko nesakė atvykusiems policininkams iš kart po įvykio. Nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis vien tik nukentėjusiojo ir jam artimų liudytojų parodymais, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio spyrio faktą, nėra specialisto išvados, kuri patvirtintų galimą smurto panaudojimą, policijos suvestinėje taip pat neminimas smurtas prieš nepilnametį. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad rašytinių įrodymų nebuvimas byloje patvirtina, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, todėl nebuvo galimybės jų užfiksuoti. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad skirtingos aplinkybės buvo nurodytos dėl to, kad skundą rašė nukentėjusiojo atstovas, o teisme pasakojo pats nukentėjusysis. Apelianto nuomone nukentėjusysis yra tokio amžiaus, kai gali pats nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybes, nes to reikalauja BPK 412 str., taip pat nurodo, kad visi liudytojai yra susiję su nukentėjusiuoju giminystės ryšiu ir suinteresuoti bylos baigtimi, liudytoja S. A. tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, jas jai papasakojo nukentėjusysis, liudytoja D. V. taip pat tiesiogiai nematė įvykio aplinkybių, negalėjo tiksliai nurodyti nukentėjusiojo sužalotos kojos vietos, jos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir mokyklos išduotai pažymai dėl fizinio lavinimo pamokų lankomumo, mažamečio liudytojo parodymai, kad jis nemiegojo ir matė įvykį taip pat prieštarauja nukentėjusiojo pradiniams parodymams, kuriuose jis teigė, kad mažametis brolis miegojo, o teismas šių prieštaravimų nepašalino. Apelianto nuomone, mažamečio parodymai buvo suderinti, o smurto aplinkybių nepatvirtino nešališki liudytojai – policijos pareigūnai, kaimynai, nukentėjusiojo mokytojai ar bendraklasiai. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnas R. Š., nurodydamas, kad atvykęs į įvykį, namuose rado moterį, jo nuomone S. A., suklydo, nes pažymos teisingumas nepaneigtas kitais įrodymais, nenustatyta buvusios įvykio metu moters asmenybė. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įvykis buvo 2008-09-07, o skundas privataus kaltinimo tvarka paduotas tik 2009-02-12, vykstant skyrybų procesui tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo motinos, todėl, nuteistojo nuomone, skundu buvo siekiama neigiamai charakterizuoti nuteistąjį prieš darbdavį ir jo pažįstamus. Apeliantas nurodo, kad ir privataus kaltinimo bylose galioja nekaltumo prezumpcija, nukentėjusysis yra įpareigotas rinkti jo kaltę patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus, tačiau šiuo atveju įrodinėjimo pareiga buvo perkelta ir jam, nes jis taip pat rinko įrodymus, paneigiančius jo kaltę. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms aplinkybėms, nurodo, kad byloje nėra neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, kad jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuosprendis pagrįstas abejonėmis, o visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo civilinį skundą dėl neturtinės žalos atmesti ir priteisti A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, kuria naudojosi gindamasis nuo nepagrįsto kaltinimo.
Atsiliepimas
Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo D. R. atstovės V. M. atsiliepimas į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir motyvuotą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl jie nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašo jį atmesti ir palikti galioti 2009-07-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą atmesti ir palikti galioti priimtą pirmos instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nuteistojo A. M. gynėja advokatė Danguolė Bajorinienė, prašydama skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti A. M. išteisinantį nuosprendį, savo prašymą grindžia tuo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.), kurios teisiamajame posėdyje buvo neišsamiai ir neobjektyviai ištirtos (BPK 241 str., 242 str.) ir tai yra pagrindas A. M. apkaltinusį nuosprendį pakeisti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas apeliaciniame skunde paminėtus įrodymų šaltinius ištyrė ir nuosprendyje jų reikšmę A. M. kaltei pagrįsti įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų.
A. M. nubaustas už fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 str. 1 d.), todėl pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo nurodytų skirtingas smūgių skaičius nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, o daro įtaką tik kaltinimo ribų nustatymui.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo ir jam artimų liudytojų parodymus patvirtino nešališki byloje surinkti rašytiniai įrodymai – bendroji policijos informacija apie tai, kad S. A. pranešė apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini) Radviliškio m. (b.l.70), taip pat policijos pareigūno R. Š. paaiškinimas, kad nuvykus į įvykio vietą bute buvo rastas girtas A. M. bei moteris, kurios teigimu, A. M. jos nenorėjo išleisti (b.l.71). Apie buvusį šeimoje smurtą prieš nepilnametį galima spręsti ir iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus informacijos, kurioje yra nurodyta, kad nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. M. žodžiu buvo konsultuota vaiko teisių apsaugos klausimais ir jai buvo teikiama informacija apie pagalbą vaikui, kuris patyrė smurtą (b.l.45).
Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialisto R. S. 2008-09-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. M. veiksmais sukelto fizinio skausmo D. R. nurodant, kad tokio pobūdžio bylos iškeliamos teisme privataus kaltinimo tvarka, paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad rašytinių įrodymų nebuvimas byloje rodo, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, kadangi tai įrodo, kad į policijos pareigūnus buvo kreiptasi dėl A. M. smurto prieš D. R.
Paminėti įrodymai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie įvykio eigą ir namuose kilusį konfliktą, dėl kurio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus atmetamas ir tas skundo argumentas, kad vykstant skyrybų procesui tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo motinos, kreipiantis į teismą su privataus kaltinimo pareiškimu buvo siekiama neigiamai charakterizuoti nuteistąjį prieš darbdavį ir jo pažįstamus, kadangi tą paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo, kuris leistų abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl A. M. kaltės smurtaujant prieš nepilnametį D. R. sukeliant jam fizinį skausmą.
Esant konstatuotoms aplinkybėms Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis yra pagrįsta ir baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d.1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Danguolės Bajorinienės apeliacinį skundą atmesti.