Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (dėl 2013-02-13, 18.10 val., nusikalstamos veikos) ir jam paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, suėmimas, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013-02-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad 2013m. vasario 13 d. apie 18:10 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje savo motinai N. G. sugriebė už plaukų ir stipriai patempė, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir ne mažiau keturis kartus į įvairias kūno vietas, bei spyrė į dešinę koją, padarydamas poodines kraujosruvas veide, dešinėje rankoje ir kojoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas M. Venckus prašo tenkinti apeliacinį skundą ir bausmę sušvelninti.

Prokurorė R. Morenienė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau prašo skirti švelnesnę bausmę arba ją paskirti atlikti atvirojo kolonijoje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog G. G. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, smurtą prieš savo šeimos narį - mamą, panaudojo ne pirmą kartą, smurtavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors apeliantas pasižada ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, nurodo, kad nori tvarkytis dokumentus, kad galėtų išplaukti į jūrą, tačiau šios teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodytos aplinkybės negali turėti prioriteto prieš asmens interesą būti apsaugotam nuo nusikalstamų veikų, juo labiau, kad apeliantas analogišką nusikaltimą padaro ne pirmą kartą. Nustatyti duomenys rodo, jog G. G. linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors apeliantas mano, kad jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose yra aiškiai per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, paskyrė mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, todėl švelninti jau ir taip sušvelnintą bausmę nėra pagrindo.

Kolegija nesutinka su apelianto manymu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nuteistajam bausmę skirti atlikti pataisos namuose. BK 50 str. 3 d. nustato, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 str. numato analogišką nuostatą, kad tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 straipsnio nuostatomis. Pirmos instancijos teismas nusprendė skirti bausmę atlikti pataisos namuose, pataisos įstaigos rūšies parinkimą motyvavo, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės atlikimas atviroje kolonijoje nepasieks Baudžiamojo kodekso 41 str. numatytų tikslų, tai yra neatims nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl bausmę G. G. pagrįstai paskyrė atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo nepagrįsti, laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.