Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovei A. Č., tretiesiems asmenims Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., A. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. U. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos ir K. U., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir pripažinti negaliojančiu K. U. 2003-03-20 sudarytą testamentą, kuriuo jis atsakovei A. Č. paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini).Ieškovės G. U. atstovas 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą, kuriuo ieškovė atsisakė nuo savo ieškinio ir prašė civilinę bylą nutraukti. Kartu su pareiškimu ieškovė pateikė teismui Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Z. B. 2016 m. liepos 27 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priėmė ieškovės G. U. ieškinio atsakovei A. Č., tretiesiems asmenims Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., A. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atsisakymą, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovės G. U. atsakovės A. Č. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, konsultacijas ir atstovavimą teisme) buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl daikto teisinio statuso pripažinimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu. Nors byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismo procesas buvo inicijuotas ne dėl atsakovės kaltės (jos veikimo ar neveikimo). Ieškovė inicijavo procesą nesulaukusi galutinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo byloje Nr. 2-23-737/2015 ir prašė teismo pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors minėtoje byloje teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu atmesdamas atsakovės priešieškinį konstatavo, kad nebuvo pagrindo pasibaigti įstatymo nustatytam sutuoktinių turto teisiniam režimui ir laikė, kad ginčo butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė iki ieškinio teismui pateikimo dienos ne ginčo tvarka kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, toks liudijimas gautas 2016 m. liepos 27 d., t y. jau pradėjus procesą, todėl akivaizdu, kad atsakovės veikimas ar neveikimas po to, kai buvo atmestas jos priešieškinis kitoje civilinėje byloje, šioms aplinkybėms įtakos negalėjo turėti. Atsakovė savo procesines teises įgyvendino taip, kaip to reikalauja proceso taisyklės, t. y. pateikė atsiliepimą, jos atstovas dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė atsiliepimą teismui pateikė praleidusi jam pateikti nustatytą terminą, dėl ko buvo atidėtas parengiamasis teismo posėdis ir terminas atnaujintas. Taip pat dėl atsakovės atstovės ligos buvo atidėtas 2016-05-05 parengiamasis teismo posėdis, į kurį buvo atvykusi ieškovė. Būtent tokie atsakovės ir jos atstovo veiksmai sąlygojo ilgesnę proceso trukmę, dėl ko atsakovės turėtos išlaidos turi būti atlygintinos iš dalies.

Atskiruoju skundu atsakovė A. Č. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priteisti iš ieškovės G. U. atsakovės A. Č. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas rengiant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė G. U. dar 2015-08-28, t. y. nesulaukusi sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-23-737/2015, kurioje Jonavos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ginčo butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepagrįstai, neturėdama tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo pateikė teismui naują ieškinį, kuriuo reiškė tapatų reikalavimą, dėl ko buvo pradėtas procesas šioje civilinėje byloje, sąlygojęs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsižvelgiant vien į tai, kad procesas buvo pradėtas dėl ieškovės kaltės, atsakovei turėjo būti atlygintos visos jos patirtos proceso išlaidos.Atsakovė savo procesines teises įgyvendino tinkamai, o jos elgesys neturėjo įtakos nepagrįstai pradėto proceso nutraukimui, todėl teismo išvada, kad atsakovės ir jos atstovės veiksmai sąlygojo ilgesnę proceso trukmę, dėl ko teismas sprendė, kad atsakovės išlaidos turėtų būti atlygintos tik iš dalies, yra nepagrįsta. Ieškovė tiek iki ieškinio pateikimo, tiek proceso metu ne ginčo tvarka nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į ginčo turtą. Nuosavybės teisės liudijimas ieškovei išduotas tik 2016 m. liepos 27 d., nors aplinkybės dėl ginčo sprendimo būdo ir nepagrįstai pareikšto ieškinio buvo nurodytos atsakovės A. Č. 2016 m. kovo 14 d. atsiliepime į pareikštą ieškinį, todėl ilgesnę proceso trukmę sąlygojo ne atsakovės ar jos atstovės veiksmai, o pačios ieškovės nesąžiningas procesinis elgesys. Be to, nuosavybės teisės liudijimas ieškovei išduotas 2016 m. liepos 27 d. (šia teise ieškovė galėjo pasinaudoti jau nuo 2016-01-13), tačiau teismui jis pateiktas tik 2016-09-07 vykusio parengiamojo posėdžio metu, nors ieškovė šį dokumentą ir atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų prašant nutraukti bylą galėjo pateikti teismui žymiai anksčiau ir teismas šį klausimą galėjo išspręsti rašytinio proceso tvarka nekviečiant šalių į posėdį.Ieškovė G. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ji iki ieškinio teismui pateikimo dienos ne ginčo tvarka kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, toks liudijimas gautas 2016 m. liepos 27 d., t y. jau pradėjus procesą, todėl akivaizdu, kad pagrindą kreiptis su ieškiniu į teismą ieškovė turėjo. Kadangi atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, konsultacijas ir atstovavimą teisme) buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, teismas nusprendė iš dalies atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tas aplinkybes, kad atsakovės ir jos atstovės veiksmai sąlygojo ilgesnį bylos procesą, kadangi atsakovė nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat dėl to, kad teismo posėdis turėjo būti atidėtas dėl to, jog į jį neatvyko atsakovė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, ieškovei atsisakius ieškinio ir nustačius atsakovės ir jos atstovės netinkamą procesinį elgesį, buvo tik iš dalies tenkintas atsakovės A. Č. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, su kuo nesutinka atsakovė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog atsakovė atsiliepimą teismui pateikė praleidusi jam pateikti nustatytą terminą, dėl ko buvo atidėtas parengiamasis teismo posėdis, taip pat tai, kad dėl atsakovės atstovės ligos buvo atidėtas 2016 m. gegužės 5 d. parengiamasis teismo posėdis, į kurį buvo atvykusi ieškovė, tokius atsakovės ir jos atstovės veiksmus pripažino turėjusiais įtakos ilgesnei proceso trukmei, todėl atsakovės A. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino tik iš dalies ir priteisė iš ieškovės G. U. atsakovei A. Č. 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, nors ji turėjo 600 Eur išlaidas.Apeliantė (atsakovė) A. Č., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog procesas buvo pradėtas išimtinai dėl ieškovės kaltės, ilgesnę proceso trukmę sąlygojo ne atsakovės ar jos atstovės veiksmai, o pačios ieškovės nesąžiningas procesinis elgesys, todėl atsakovei turėjo būti atlygintos visos jos turėtos proceso išlaidos.

Dėl CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.Byloje nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-737/2015 atsakovės A. Č. priešieškinį atmetė, nustatęs, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovei G. U. ir K. U. esant santuokoje ir galiojant sutuoktinių turto teisniam režimui, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė G. U., nesulaukusi, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23-737/2015 ir bus išspręstas klausimas dėl ginčo turto teisinio statuso, 2015 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su nauju ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos ir K. U., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir pripažinti negaliojančiu K. U. 2003-03-20 sudarytą testamentą, kuriuo jis atsakovei A. Č. paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė jau esant priimtam teismo sprendimui (nors ir neįsiteisėjusiam), kuriuo buvo išspręstas šalių ginčas dėl turto teisinio statuso ir konstatuota, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji sutuoktinių K. U. ir G. U. nuosavybė, nepagrįstai pateikė teismui ieškinį, kuriuo reiškė tapatų reikalavimą, dėl ko buvo pradėtas procesas šioje civilinėje byloje ir atsakovė A. Č. turėjo bylinėjimosi išlaidų.Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė G. U. 2016 m. liepos 27 d., t. y. jau esant pradėtam procesui šioje civilinėje byloje, kreipėsi į notarą ir jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis jos nuosavybės teises į buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Išdavus ieškovei G. U. nuosavybės teisės liudijimą, ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovei A. Č. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nutraukė.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teismo procesas šiuo atveju buvo inicijuotas ne dėl atsakovės kaltės (jos veikimo ar neveikimo), ieškovė inicijavo procesą nesulaukusi teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-737/2015 įsiteisėjimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki ieškinio teismui pateikimo dienos ne ginčo tvarka būtų kreipusis į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, toks liudijimas gautas tik 2016 m. liepos 27 d., t y. jau pradėjus procesą, taigi atsakovės veikimas ar neveikimas po to, kai buvo atmestas jos priešieškinis kitoje civilinėje byloje, šioms aplinkybėms (nuosavybės teisės liudijimo išdavimui) įtakos negalėjo turėti.Pažymėtina, jog ieškovė G. U. ne tik nesulaukusi, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23-737/2015 ir bus išspręstas klausimas dėl ginčo turto teisinio statuso, kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu, reikšdama tapatų reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau net ir galutinai išsprendus šalių ginčą šiuo klausimu Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi, iš karto nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo (tokią teisę ji turėjo nuo 2016 m. sausio 13 d.) ir toliau tęsė procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė A. Č. dar 2016 m. kovo 17 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog ieškovės G. U. ieškinio reikalavimas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos ir K. U., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe yra išnagrinėtas (teismo sprendimas įsiteisėjęs), todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Tačiau ieškovė G. U. tik 2016 m. liepos 27 d. pasinaudojo savo teisėmis ir kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kas buvo pagrindu, išdavus ieškovei nuosavybės teisės liudijimą, atsisakyti ieškinio šioje civilinėje byloje. Be to, pažymėtina, kad ieškovė G. U., net ir išdavus jai nuosavybės teisės liudijimą, iš karto nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo (ieškinio atsisakymas teisme gautas tik 2016 m. rugsėjo 7 d.). Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju ilgesnę proceso trukmę lėmė ne atsakovės A. Č. ir jos atstovės netinkamas procesinis elgesys (atsiliepimo į ieškinį nepateikimas nustatytu terminu, teismo posėdžio atidėjimas dėl atsakovės atstovės ligos), o pačios ieškovės G. U. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, t. y. nepagrįsto ieškinio pateikimas, nesikreipimas laiku į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, nesikreipimas laiku į teismą dėl ieškinio atsisakymo. Tai, kad atsakovė A. Č. nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neturėjo įtakos nagrinėjamos civilinės bylos proceso trukmei, kadangi ieškovė G. U. tik 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, o pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo 7 d., tuo tarpu atsakovės atsiliepimas į ieškinį teisme gautas 2016 m. kovo 17 d. Be to, pirmosios instancijos teismas termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimo priežastis laikė svarbiomis ir terminą atsiliepimui pateikti atnaujino. Tuo tarpu dėl atsakovės atstovės I. P. ligos, ką teismas laikė objektyvia priežastimi, buvo atidėtas 2016 m. gegužės 5 d. turėjęs įvykti parengiamasis teismo posėdis. Kaip jau minėta, ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo 7 d., taigi dėl atsakovės atstovės I. P. ligos atidėtas parengiamasis teismo posėdis taip pat neturėjo įtakos proceso trukmei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės ir jos atstovės elgesį vertino kaip netinkamą, prailginusį proceso trukmę ir šiuo pagrindu sumažino atsakovei A. Č. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.Iš byloje esančio atsakovės A. Č. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas matyti, jog atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro konsultacijos – 50 Eur, prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsiliepimo į ieškinį parengimas – 400 Eur, susipažinimas su rašytiniais įrodymais ir jų teisinis vertinimas – 50 Eur, dalyvavimas teismo posėdžiuose – 100 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2. p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į ieškinį dydis yra 2,5, pagal 8.16. p. – už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, pagal 8.19. p. – už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės prašoma priteisti 600 Eur suma už teisines konsultacijas, prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsiliepimo į ieškinį parengimą, susipažinimą su rašytiniais įrodymais ir jų teisinį vertinimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose šių dydžių neviršija. Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2016-09-06 pinigų priėmimo kvitas, taigi išlaidos laikytinos realiomis ir pagrįstomis.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti, padidinant atsakovei A. Č. iš ieškovės G. U. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 600 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atskirojo skundo parengimą jį atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėjo 150 Eur. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. CPK 56 straipsnis reglamentuoja atstovavimo teisme fiziniams asmenims pagal pavedimą klausimus. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Taigi pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį yra draudžiami advokato padėjėjo įgaliojimai apeliacinėje instancijoje. Nagrinėjamu atveju atsakovė A. Č. prašo priteisti išlaidas už atskirąjį skundą, kurį parengė (surašė) advokato padėjėja I. P. (b. l. 112–116). Pažymėtina, kad atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, todėl, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėja I. P. neturi teisės ruošti minėto dokumento apeliacinės instancijos teismui, o atsakovė gauti tokių išlaidų atlyginimą iš kitos šalies. Atsižvelgiant į tai, atsakovės A. Č. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti – padidinti atsakovei A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 400 Eur iki 600 Eur sumos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.