Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, susipažinusi su pareiškėjo R. Ž. skundu dėl antstolės T. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė T. G. 2016 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu netenkino skolininko R. Ž. skundo dėl antstolės veiksmų ir persiuntė jį teismui. Paaiškino, kad antstolės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0045/16/02206 vykdomas 23,32 Eur išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2691-905/20185. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad vykdomas išieškojimas dėl mažesnės nei 57 eurų sumos, antstolė neturėjo įstatymo nustatytos pareigos siųsti skolininkui raginimo. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/13/00867 skolininko atžvilgiu, antstolė galėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus iš karto. Antstolė nurodė, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, (toliau – Instrukcija) reikalavimų, neviršija jose įtvirtintų sumų, dėl to mažinti jas nėra pagrindo. Pažymėjo, kad skolininkas skolą apmokėjo tik po to, kai antstolė pradėjo vykdymo veiksmus. Kadangi jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, savo neatsakingais veiksmais sudarė prielaidas vykdomojo dokumento pateikimui, priverstinis vykdomojo rašto vykdymas turi sukelti jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismui bylos nagrinėjimui kartu su pareiškėjo skundu pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0045/13/00867 ir Nr. 0045/16/02206, iš kurių matyti, kad antstolė T. G. vykdo Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2013 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-5844 dėl likusių vykdymo išlaidų išieškojimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2691-905/2015 dėl 23,32 skolos išieškojimo iš skolininko R. Ž.. Pareiškėjas nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis vykdomojoje byloje Nr. 0045/16/02206, prašo jas sumažinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo (skolininkas), dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Jeigu skolininkas nevykdo teismo sprendimo gera valia, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y., be kita ko, jis privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).

Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Instrukcija 43 p.).

Iš antstolės T. G. 2016 m. birželio 27 d. vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0045/16/02206 paskaičiavimo matyti, kad vykdymo išlaidas sudaro 84 Eur, iš jų būtinos vykdymo išlaidos – 20 Eur, papildomos vykdymo išlaidos 20 Eur, atlygis antstoliui – 40 Eur, pašto ir banko išlaidos – 3,63 Eur. Iš 2016 m. rugpjūčio 16 d. paskaičiavimo matyti, kad dėl pašto ir banko išlaidų šio išlaidos padidėjo iki 87,26 Eur (t. y. šioje sumoje pašto ir banko išlaidos padidėjo iki 7,26 Eur). Vykdymo išlaidų dydžiai yra apibrėžti Instrukcijoje. Būtinos vykdomosios išlaidos ir atlygis antstoliui nustatyti Instrukcijos 1 lentelėje, kurių dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą (Instrukcijos 47, 50, 51 p.). Būtinos vykdymo išlaidos pagal Instrukcijos 1 lentelėje numatytus išlaidų dydžius, kai išieškoma suma nuo 14,48 iki 57,92 Eur sudaro 20 eurų, o atlyginimas antstoliui 40 eurų. Taigi šioje byloje antstolės paskaičiuotos būtinosios vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui atitinka Instrukcijoje nustatytą jų dydį. Tuo tarpu papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir jų dydis yra nustatyti Instrukcijos 2 lentelėje. Išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 14,48 iki 57,92 eurų, papildomos išlaidos negali viršyti 20 eurų (instrukcijos 43 punktas), be to, kiekvienas papildomas veiksmas turi būti pagrįstas. Iš 2016 m. rugpjūčio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo protokolo matyti, kad papildomos išlaidos yra detalizuotos nurodant kiekvieną atskirą veiksmą ir išlaidas už jį. Šių veiksmų atlikimą patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, o už juos paskaičiuotos išlaidos atitinka Instrukcijos 2 lentelėje nustatytus įkainius. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad vykdymo išlaidų dydis paskaičiuotas laikantis Instrukcijos reikalavimų.

Pareiškėjas prašo sumažinti vykdymo išlaidas, motyvuodamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl to, kad jos 3,5 karto viršija išieškotiną sumą. Taip pat pareiškėjo manymu, antstolė, nors ir neprivalėjo, tačiau turėjo galimybę išsiųsti raginimą susimokėti geruoju. Tokiu būdu būtų išvengta didelių papildomų išlaidų vykdymo procese.

CPK 661 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu penkiasdešimt septyni eurai piniginių sumų išieškojimo. Kadangi vykdomas 23,32 Eur išieškojimas, antstolė neturėjo įstatyminės pareigos siųsti skolininkui raginimą susimokėti. Vykdomosios bylos medžiagą nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vykdymo išlaidos galėjo būti mažesnės, jeigu toks raginimas būtų išsiųstas. Pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties išduotas 2016 m. kovo 15 d. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ji pateiktas vykdymui 2016 m. birželio 23 d. Antstolė 2016 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris buvo siunčiamas R. Ž. (vykdomosios bylos Nr. 0045/16/02206 b. l. 5). Tą pačią dieną priimtas patvarkymas areštuoti išieškomas lėšas, patvarkymas dėl skolos išieškojimo, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurie buvo siunčiami skolininkui elektroniniu paštu (vykdomosios bylos Nr. 0045/16/02206 b. l. 11, 13). Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkas visą išieškomą sumą į antstolės T. G. sąskaitą pervedė tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo antstolės išsiųstų jam patvarkymų dienos ir daugiau nei penkiems mėnesiams nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos (vykdomosios bylos Nr. 0045/16/02206 b. l. 26, 27). Taigi skolininkas 2016 m. kovo 3 d. įsiteisėjus vykdytinam teismo sprendimui turėjo pakankamai laiko laisva valia, be papildomų veiksmų sumokėti teismo priteistą gan nedidelę pinigų sumą. Pastebėtina ir tai, kad net ir pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui 2016 m. birželio 23 d. ir pačiam skolininkui jau žinant apie vykstantį priverstinį išieškojimą, jis skolą apmokėjo tik 2016 m. rugpjūčio mėn., nors turėjo galimybę išvengti papildomų išlaidų ir išlaidų antstolio atlygiui, pavyzdžiui sumokėdamas šią skolą per 30 dienų nuo 2016 m. birželio 27 d. priimtų patvarkymų, nukreipiančių išieškojimą į skolininko banko sąskaitas (Instrukcijos 66¹ punktas). Šiame kontekste pastebėtina, kad kiekvienas antstolė veiksmas vykdymo procese susijęs su vykdymo išlaidomis. Neabejotina, kad antstolė siųsdama skolininkui raginimą susimokėti patirtų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų, dėl kurių atitinkamai didėtų ir vykdymo išlaidos vykdymo procese. Tuo tarpu vertinant, šių veiksmų tikslingumą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad skolininkas turėjo pakankamai laiko ir galimybių išvengti didesnių vykdymo išlaidų, tačiau pats nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl to turi prisiimti visas dėl savo elgesio kilusias ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vykdymo išlaidos viršijančios išieškotiną sumą šioje byloje aiškiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priverstiniai išieškojimo veiksmai buvo pradėti dėl paties ieškovo neveikimo, neatidumo ir nerūpestingumo. Pažymėtina, kad vykdomas sprendimas byloje, kurioje pareiškėjas pats buvo ieškovas ir apeliantas, jam ne tik buvo žinoma apie vykstančius procesus, kuriuose pats aktyviai dalyvavo, tačiau ir apie priimtus procesinius sprendimus, paties vykdytino sprendimo įsiteisėjimą civilinėje byloje 2-2691-905/2015. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas skolos nepadengė, antstolė privalėjo imtis priverstinių skolos išieškojimo priemonių, vadinasi antstolė turi pagrįstą teisę į visų vykdymo išlaidų (būtinųjų, papildomų išlaidų, atlyginimo antstoliui) atlyginimą vykdomojoje byloje. Tuo tarpu, skolininko skundo argumentais nėra pagrindo mažinti vykdymo išlaidų sumą.

Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų pagal pareikštus reikalavimus pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-512 str., teisėja

nutaria:

pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.