- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-9142-1103/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04090-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Monika Mockutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Utenos rajono 4-ojo notaro biuro, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ "Turto bankas"
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, suinteresuotam asmeniui L. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims L. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei Daivai Sabaliauskienei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. K. pareiškėjos sutuoktinis J. K. iš karto priėmė savo motinos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos paliktą visą turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
2. Pareiškime nurodė, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. K. mirties liko palikimas – įvairus kilnojamas bei nekilnojamas turtas, tame tarpe: 500/1550 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); pinigai (2 000 litų), 2 auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, didelė medžiotojo statula; įvairūs namų apyvokos reikmenys (šaldytuvas, televizorius ir kt.). Kito turto nebuvo. Palikėja testamento nesudarė. Pagal įstatymą teisę paveldėti turėjo pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai, t. y. velionės vaikas J. K.. J. K. iš karto po palikėjos mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti ir šį turtą valdė bei naudojo kaip savo. Paveldėtą turtą gerino, prižiūrėjo, o šaldytuvą ir televizorių, kai šie moraliai paseno, utilizavo. Tik jis sprendė, ką su priimtu nurodytu turtu daryti, kaip jį valdyti ir kaip jį naudoti. Minėtas turtas nebuvo paliktas likimo valiai, naudojamas ir valdomas jis buvo aktyviais veiksmais. Palikimo palikėjos vaikui J. K. nebuvo motyvų atsisakyti priimti palikimą ar palikėjai priklausančio turto nepriimti. Su pareiškimu apie palikimo priėmimą pas palikimo atsiradimo vietos notarą J. K. nesikreipė, nes nežinojo tai esant reikalinga, nes turtą jis ir taip buvo faktiškai priėmęs ir jį valdė kaip savo. Dėl šios priežasties paveldėjimo teisės liudijimas jam išduotas nebuvo. Į J. K. palikimą paveldėjimo teisės liudijimas išduotas niekam nėra, po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta. Dėl palikimo jokio ginčo su kitais asmenimis nebuvo, o paveldėtą turtą po palikėjos mirties J. K. iki pat savo mirties valdė, naudojo, prižiūrėjo, rūpinosi bei disponavo juo kaip savo. (Duomenys neskelbtini) J. K. mirė. J. K. palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja L. K. ir palikėjo bei pareiškėjos dukra L. R..
3. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. K. yra jos vyras, o J. K. vyro mama. J. K. prieš išvažiuodama gyventi į Utenoje esantį pensionatą paliko sūnui J. K. pasaugoti daiktus iki kada jai jų prireiks. Palikti daiktai: didelė medžiotojo statula, du auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, fotoaparatas, 2000 Lt pinigų suma. Buvo dar paliktas šaldytuvas ir televizorius, bet jie buvo labai seni, todėl juos utilizavo. Dėl žemės sklypo J. K. gavo sprendimą dėl teisių atkūrimo, tačiau jokių dokumentų daugiau jis nesitvarkė, manydamas, kad sklypas jau yra jo, nes kaip paveldėtojas paveldi jį automatiškai. Teisės į žemę buvo atkurtos praėjus maždaug vieneriems metams po J. K. mirties. J. K. su matininku važiavo matuoti žemės sklypo, kadangi jis yra to sklypo bendrasavininkas. Vėliau jis važiavo pasirašyti dokumentų dėl žemės sklypo, sutikdamas, jog bendrasavininkas parduotų savo žemės sklypo dalį. Visi šie įvykiai vyko praėjus porai metų po J. K. mirties. Šiuo metu žemė yra dirbama, už tai negaunant atlygio. Palikimo J. K. nesitvarkė, nes manė, jog nėra būtinybės tai padaryti, kadangi jis yra žemės savininkas, o ir parduoti žemės sklypo nesiruošė. Po vyro mirties uošvienės du auksiniai žiedai, grandinėlė, fotoaparatas, medžiotojo skulptūra atiteko jai.
4. Pareiškėjos atstovas Rolandas Vaitekūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos vyras J. K. buvo šeimos galva, visas namų ūkis, ypatingai dėl jo mamos palikimo buvo tik jo atsakomybė ir pareiškėja nesidomėjo šiais reikalais. J. K. visus šiuos reikalus tvarkė savarankiškai, vienas. Į notarą dėl palikimo priėmimo J. K. nesikreipė, kadangi buvo įsitikinęs turintis teisę priimti palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir kad nereikia daugiau jokių dokumentų tvarkytis. Pažymėtina, jog tuo metu kai mirė J. K., (duomenys neskelbtini), tai dienai paveldimo registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, buvo tik J. K. teisė atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Ši procedūra buvo įgyvendinama, o kreiptis ir prašyti pas notarą išduoti liudijimą, kad priėmė auksinius žiedus, auksinę grandinėlę, pinigus, medžiotojo statulą nebuvo teisinio reikalingumo ar būtinybės. 1998 m. balandžio 8 d. priimtas sprendimas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šį sprendimą gavo J. K.. J. K. buvo įsitikinęs, jog jis yra vienintelis įpėdinis, jokio ginčo su kitais asmenimis dėl paveldėto turto nėra buvę. Paveldėtą žemę naudojo, valdė ir disponavo kaip savininkas, nemanė ir nežinojo esant reikalingumui kreiptis į notarą su atitinkamu pareiškimu ar atliekant kitus veiksmus. Ne tik J. K. laikė save paveldėto turto savininku, bet ir galimai kiti žemės sklypo bendraturčiai jį laikė paveldėto sklypo savininku, kadangi kai buvo matuojamos sklypo dalys, jis buvo kviečiamas atvykti dalyvauti matavimuose, taip pat 2010 m. liepos 15 d. sklypo bendraturčiui norint parduoti savo sklypo dalį, J. K. turėjo atvykti ir pasirašyti, jog sutinka, kad būtų parduota bendraturčio žemės sklypo dalis. Tai įrodo, kad J. K. tikrai laikė save paveldėto turto savininku, turtą naudojo, valdė, manė turintis teisę disponuoti tuo turtu.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo L. R. pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su pareiškimu ir patvirtinanti jame nurodytas aplinkybes. Prieštaravimų nereiškia. Kokia buvo močiutės J. K. valia dėl turimo turto pasakyti negali, kadangi su močiute nebendravo. J. K. palikimą paveldėjo jos tėtis.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, jog dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėja turėtų pateikti papildomų įrodymų, dėl kokių priežasčių J. K. palikimo nesitvarkė per įstatymo nustatytą terminą.
8. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Duomenų ar sklypas yra dirbamas ir prižiūrimas, kas paveldėjo ir kas dirba žemę, neturi. Jei sklypas yra apleistas, neprižiūrimas, jie ieško savininkų, tačiau jeigu dirbama žemė, sklypas neapleistas, nei savininkų, nei kas dirba žemę nėra ieškoma. Minėtas sklypas, kaip neprižiūrimas, nėra žinomas. Pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
9. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų J. K. ir J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins, kad J. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
10. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė pateiktame atsiliepime nurodė, kad Utenos rajono 4-ojo notaro biuro veikla prasidėjo 2006 m. balandžio 6 d., todėl jokių duomenų apie J. K. sudarytus testamentus, palikimo priėmimą ar atsisakymą nuo jo neturi. Prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra.
11. Liudytoja D. O. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pareiškėjos sesuo. Jai yra žinoma, kad J. K. turi žemės sklypą, kuris yra gautas iš mamos J. K. palikimo. Ne kartą J. K. sakė tvarkytis žemės sklypo dokumentus, tačiau jis atsakydavo, jog paliktą turtą jis jau paveldėjo. Apie žemę su J. K. kalbėdavo, jis sakė, kad turi 5 hektarus žemės, pats šios žemės nedirbdavo. Be žemės sklypo dar paveldėjo juvelyrinius dirbinius, statulą, lyg ir vazas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
12. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis J. K. priėmė motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą vyro turtą, o ne tik jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
13. Nustatyta, kad palikėja J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemesnių eilių įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 3, 5 dalys).
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. K. yra J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), žmona. J. K. yra J. K. sūnus (b. l. 15). J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po jos mirties liko 500/1550 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); pinigai (2 000 litų), 2 auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, didelė medžiotojo statula; įvairūs namų apyvokos reikmenys (šaldytuvas, televizorius ir kt.). Kito turto nėra. J. K. iš karto po palikėjos mirties palikėjos paliktą turtą valdė bei naudojo kaip savo, tuo tikslu šį turtą prižiūrėjo, o šaldytuvą bei televizorių, kai šie moraliai paseno, utilizavo. J. K. priėmęs palikimą, turtą valdė ir jį naudojo kaip savo. Būtent jam buvo įteiktas 1998 m. balandžio 8 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimas Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tik jis sprendė, ką su po motinos mirties likusiu turtu daryti, kaip jį valdyti ir kaip jį naudoti. Jis šį žemės sklypą leido dirbti kitiems asmenims, negaunant už tai atlygio. J. K. dalyvavo žemės sklypo matavimuose, esant poreikiui, pasirašydavo kaip žemės sklypo savininkas.
16. Utenos rajono 1-ojo notaro biuro pateikta informacija patvirtina, kad po palikėjos J. K. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas. Duomenų apie palikėjos sudarytus testamentus nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
17. Iš pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. po motinos J. K. mirties priėmė jos palikimą, disponavo jos turėtomis santaupomis, jam likusiais motinos asmeniniais daiktais bei namų apyvokos reikmenimis. Tokiu būdu J. K. faktiškai pradėjo valdyti po motinos J. K. mirties likusį turtą.
18. Pažymėtina, kad nėra leidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
19. Šio fakto nustatymas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti palikėjo turtą pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
20. Pareiškėjos argumentams, kad po palikėjos J. K. mirties J. K. priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą, Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, išreiškęs institucijos poziciją ir teismo posėdžio metu. Suinteresuotas asmuo L. R. pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pareiškėjos reikalavimais sutiko, prieštaravimų nereiškė. Liudytojos D. O. Š. parodymai teismo posėžio metu sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis.
21. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad J. K., būdamas pirmos eilės įstatyminiu palikėjos įpėdiniu, po savo motinos J. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad J. K. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad J. K. aptartu būdu priėmė po savo motinos J. K. mirties atsiradusį palikimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti pareiškėjos atžvilgiu (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
22. Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.