Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-28 · Byla Nr. N-63-3117-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
N-63-3117-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-3117/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu Šilutės rajono apylinkės teismas V. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1300 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad V. S. 2009 m. rugsėjo 2 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,50 promilės alkoholio).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nors V. S. kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Teismas įvertino policijos pareigūnų R. Š. ir J. M. paaiškinimus, alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos nuorodą, kad, tiriant asmenį, nuo paskutinio alkoholio kiekio matavimo turi būti praėję bent 15 minučių (b.1.35), užfiksuotus alkoholio matavimo prietaiso parodymus (b.1.8). Iš Matavimo priemonių, įrašytų į Lietuvos matavimo priemonių registrą, tipo tvirtinimo pažymėjimų galiojimo laiko lentelės nustatyta, kad alkoholio matavimo prietaiso „Alcotest 7410" tipo tvirtinimo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigė 2007 m. sausio 1 d. (b.1.40). Tačiau iš Valstybinės metrologijos tarnybos 2009 m. lapkričio 10 d. rašto Nr.S-789-(1.11) nustatyta, kad nors ir yra pasibaigęs alkoholio matavimo prietaiso „Alcotest 7410" tipo patvirtinimo pažymėjimo galiojimo laikas, tai neturi įtakos eksploatuojamiems matuokliams, turi įtaką tik tolesniam tokių matavimo priemonių tiekimui į rinką (jų tiekimas draudžiamas, o esančios rinkoje matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol turi galiojantį patikros sertifikatą; b.1.47). Iš patikros sertifikato Nr.0583035 nustatyta, kad alkotesteris „Alcotest 7410" Nr.ARFN-0254, kuriuo buvo išmatuotas V. S. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti iki 2009 m. lapkričio 10 d. (b.1.49). Konstatuota, kad V. S. blaivumas buvo patikrintas tinkamu naudoti alkoholio kiekio matuokliu, kad po alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau kaip 15 minučių, nes asmuo išvažiavo po 10 minučių, dar užtruko kelionėje iki degalinės, pačioje degalinėje, policijos pareigūnui pildant dokumentus. Nurodyta, kad V. S. išgėrus pusę litro 5 % stiprumo alaus, tikėtina, jog alkoholio koncentracija kraujyje atitiko alkotesterio parodymus. Nuspręsta, kad V. S. kaltė įrodyta. Kadangi V. S. pakartotinai metų laikotarpyje padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, jam paskirta nuobauda, didesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

II.

V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliantas pažymi, kad pagrindiniu jo kaltės įrodymu buvo užfiksuoti alkotesterio „Alcotest 7410" rodmenys. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai, yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad matavimo priemonėms, taip pat ir alkoholio kiekio matavimo priemonei „Alcotest 7410", taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pateikia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: 1. matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; 2. matavimo priemonės patikra; 3. kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Lietuvoje patvirtinti matavimo priemonių tipai įrašomi į Lietuvos matavimo priemonių registrą, įkurtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu. Registrą tvarkanti įstaiga yra valstybinė metrologijos tarnyba. Iš byloje pateiktos valstybinės metrologijos tarnybos pažymos matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7410" tipo patvirtinimo pažymėjimas galiojo iki 2007 m. sausio 1 d. Jo girtumas šio tipo alkotesteriu buvo nustatytas tuo laikotarpiu, kai šio tipo alkotesteriui tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. Apeliantas pažymi, kad iš Metrologijos įstatymo nuostatų matyti, jog matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas yra būtinas matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo etapas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje byloje Nr. N-444-731/2009 nurodė, kad matavimo prietaiso naudojimas pažeidžiant Metrologijos įstatymo reikalavimus, tai yra neturint matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato, negali būti pripažintas teisėtu ir tokio matavimo prietaiso duomenys pripažintini neteisėtais (šioje nutartyje teismas pasisakė dėl greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol", kuriam taikomi tie patys Metrologijos įstatymo reikalavimai). Valstybinės metrologijos tarnybos teiginys, kad alkotesterį „Alcotest 7410" buvo galima naudoti, apelianto teigimu, nepagrįstas. Apeliantas pažymi su alkotesterio parodymais dėl jam nustatyto girtumo laipsnio nesutikęs nuo pat pradžių, policijos pareigūnų prašęs duoti pūsti į alkotesterį dar kartą, tačiau šie nesutikę. Apeliantas paaiškina, kad jis buvo išgėręs tik vieną 0,5 litro talpos 5 procentų stiprumo butelį alaus ir nejautė, kad būtų viršijęs leistiną alkoholio kiekio ribą. Nurodo, kad alkotesteriu girtumas jam buvo nustatytas praėjus maždaug 12-13 minučių po to, kai jis išgėrė butelį alaus. Byloje apklausta liudytoja G. V. patvirtino jo nurodytas aplinkybes, nurodydama, kad išgėręs butelį alaus jis išvažiavo maždaug už 10 minučių ir maždaug už kilometro esančioje degalinėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Byloje apklaustas policijos pareigūnas J. M. neprisiminė, ar jis prašė leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą. Kitas policijos pareigūnas R. Š. teisme negalėjo pasakyti, kiek laiko praėjus po alkoholio vartojimo gali būti nustatinėjamas girtumas alkotesteriu „Alcotest 7410". Apelianto teigimu, darytina išvada, kad policijos pareigūnai nežinojo pagrindinių alkotesterio „Alcotest 7410" naudojimo taisyklių, nėra apmokyti juo naudotis. Apeliantas pažymi, kad alkoholio likučiai burnoje gali iškreipti testo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis byloje Nr. N62-3686/2008). Apeliantas pažymi, kad liudytojas R. Š. teisme parodė, kad vizualiai jam nekilo minčių, jog jis yra neblaivus, tik iš burnos sklido alkoholio kvapas.

Atsiliepimas

Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, V. S. kaltė įrodyta, paskirta adekvati pažeidimui administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu V. S. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole nepripažino padaręs pažeidimą, tačiau nurodė išgėręs butelį alaus. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad jo blaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu (b.l. 49). Bylos medžiagoje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog V. S. 2009 m. rugsėjo 2 d., 23.19 val., buvo nustatytas 0,50 promilės girtumas (b.l. 8). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 9, 10) nurodyta, jog sustabdžius V. S. vairuotą automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas jo blaivumas. Vairuotojas paaiškino, kad po darbo važiavo į namus, išgėręs vieną butelį alaus. Teismo posėdyje policijos pareigūnas R. Š. nurodė, kad V. S. dar kartą pūsti į alkotesterį pageidavimo nepareiškė, o pareigūnas J. M. paaiškino, kad V. S. veidas buvo paraudęs, judesiai nekoordinuoti.

Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1, 2 dalimis, 18 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad pagal byloje pateiktą valstybinės metrologijos tarnybos pažymą alkotesterio „Alcotest 7410" tipo patvirtinimo pažymėjimas galiojo tik iki 2007 m. sausio 1 d., jo girtumas šio tipo alkotesteriu buvo nustatytas tuo laikotarpiu, kai alkotesterio tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs.

Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis proceso teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei. Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo ir vairavimo vairuotojui esant neblaiviam faktą, specialių techninių priemonių rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamoje byloje asmens neblaivumas buvo fiksuotas matavimo priemone „Alcotest 7410“. Alkoholio kiekio žmogaus organizme matavimo priemonių panaudojimas yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl institucija ar pareigūnas, rinkdamas duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, privalo jų laikytis. Matavimo priemonių panaudojimas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus gali sudaryti pagrindą konstatuoti, jog jų pagalba gauti duomenys yra neteisėti ir todėl nevertintini kaip įrodymai konkrečioje byloje. Kita vertus, pripažintina, kad ne bet koks teisės normų pažeidimas užkerta kelią teismo procese tam tikrus duomenis panaudoti kaip įrodymus. Iš esmės formalaus pobūdžio reikalavimų nesilaikymas pats savaime nedaro surinktų duomenų neteisėtais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog duomenys gali būti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007). Šios taisyklės taikytinos ir duomenims, kurie gaunami techninėmis matavimo priemonėmis. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai, yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintu Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašu, alkotesteriai ir kitos matavimo priemonės alkoholio kiekiui žmogaus organizme ir kraujyje matuoti yra priskirtos teisinės metrologijos grupei, todėl matavimo priemonei „Alcotest 7410“ taip pat taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir ji yra teisinės metrologijos reglamentavimo objektas. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, atsako už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: 1) matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; 2) matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); 3) kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose. Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi, atlikus patikrą, jeigu yra patvirtinama atitiktis nustatytiems metrologiniams reikalavimams, matavimo priemonė yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Sisteminis minėtų Metrologijos įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad Metrologijos įstatyme nustatytas draudimas teisinėje metrologijoje naudoti matavimo priemones, neturinčias atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, yra sietinas visų pirma su metrologine patikra ir kategoriškai nėra sietinas su matavimo priemonės tipo patvirtinimu, numatytu Metrologijos įstatymo 18 straipsnyje. Pastarajame straipsnyje, reglamentuojančiame matavimo priemonių tipo įvertinimą ir patvirtinimą, apie atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą ar patvirtinimą net neužsimenama. Matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo sąvokų, įtvirtintų Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 12 ir 13 dalyse, turinio analizė nesudaro pagrindo teigti, kad matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūros apima teigiamą konkretaus matavimo prietaiso atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies prasme. Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, matavimo priemonės tipo įvertinimas – sistemiškas vieno ar kelių matavimo priemonių identifikuoto tipo arba modelio pavyzdžių parametrų tyrimas ir bandymas bei lyginimas su dokumentų reikalavimais siekiant nustatyti, ar tas tipas gali būti patvirtintas. Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį matavimo priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, kurios metu valstybės įgaliota institucija nustato ir patvirtina, kad matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus. Taigi matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas – tai procedūros, kurios yra skirtos įvertinti ir patvirtinti ne konkretų matavimo prietaisą, o jo tipą. Pastebėtina, kad pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį matavimo priemonės patikra – kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimas procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą, kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija pastebi, kad sisteminis Metrologijos įstatymo nuostatų aiškinimas rodo, kad matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūros pagrindinis tikslas nėra užtikrinti nuolatinį konkrečios matavimo priemonės matavimų tikslumą. Kaip minėta, patvirtinant matavimo priemonės tipą, yra vertinama ne konkrečiu atveju panaudota matavimo priemonė, bet jos tipas. Be to, matavimo priemonės tipo patvirtinimas galioja ilgą laiką, o šiuo atveju tai yra svarbus faktorius, kuris gali lemti atsiradimą aplinkybių, dėl kurių konkrečios matavimo priemonės tikslumas gali pablogėti tokiu mastu, kad ji nebegalėtų būti naudojama patikimiems matavimams atlikti. Vadovaujantis minėtu Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintu matavimo priemonės patikros apibrėžimu, konstatuotina, kad būtent matavimo priemonės patikra užtikrinamas konkrečios matavimo priemonės matavimų tikslumas. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad patikros galiojimo terminas paprastai yra kur kas trumpesnis nei matavimo priemonės tipo patvirtinimo (šioje byloje aktualaus alkoholio matavimo prietaiso patikra ginčui aktualiu laikotarpiu buvo išduota šešiems mėnesiams; b. l. 49).

Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-96, 44 punkte (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. V-96 redakcija) buvo nustatyta, kad matavimo priemonės, pradėtos naudoti iki šių taisyklių įsigaliojimo, gali būti naudojamos iki matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato ar pažymėjimo galiojimo pabaigos arba, jei toks terminas nenustatytas, 10 metų nuo minėto sertifikato ar pažymėjimo išdavimo datos. Ši nuostata galiojo iki 2008 m. kovo 19 d., kai Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-23 minėtų taisyklių 44 punktas buvo pakeistas ir nustatyta, kad matavimo priemonės gali būti tiekiamos rinkai ir pradedamos naudoti pagal taisykles, taikytas iki 2006 m. spalio 30 d., kol galioja tų matavimo priemonių tipo patvirtinimas arba 10 metų nuo 2006 m. spalio 30 d., jei tipo patvirtinimo galiojimo laikas neribotas. Taigi kategoriško draudimo naudoti atitinkamas matavimo priemones, pasibaigus jų matavimo priemonės tipo patvirtinimui, šiame teisės akte nebeliko. Preziumuojant, kad teisės aktų leidėjas nedaro beprasmių pakeitimų, galima teigti, kad toks pakeitimas gali būti aiškinamas kaip draudimo naudoti teisėtai išleistą į rinką matavimo priemonę, kurios tipo patvirtinimo galiojimas pasibaigė, panaikinimas. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad negalima konstatuoti, jog po Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-23 įsigaliojimo dienos matavimo priemonės tipo patvirtinimo termino pasibaigimas pats savaime daro konkrečių priemonių, kurios buvo teisėtai išleistos į rinką matavimo priemonės tipo patvirtinimo galiojimo metu, naudojimą visiškai neleistiną ir negalimą, o jų metu surinktus duomenis neteisėtus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 ir galiojančių šiuo metu, 38.1 punkte nustatyta, kad net pasibaigus matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui, jau esančios rinkoje matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol jų metrologinės charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/34/EB dėl bendrų nuostatų, susijusių su matavimo priemonėmis ir metrologinės kontrolės metodais, 5 straipsnio 1 dalies trečiame paragrafe nustatyta, kad jeigu EB modelio patvirtinimo galiojimas nepratęsiamas, vis dėlto tas patvirtinimas tebetaikomas naudojamoms matavimo priemonėms. Minėta nuostata reiškia, kad matavimo priemonė gali būti naudojama ir pasibaigus EB modelio patvirtinimo terminui, jeigu matavimo priemonė į rinką buvo išleista galiojant EB modelio patvirtinimui ir jeigu nėra kitų kliūčių. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvos 71/316/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su bendromis matavimo priemonių ir metrologinės kontrolės nuostatomis, suderinimo 5 straipsnio 1 dalies trečiame paragrafe. Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, o Direktyvos 2009/34/EB 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad matavimo priemonių EB (EEB) modelio patvirtinimas reiškia, kad joms leidžiama atlikti EB (EEB) pirminę patikrą ir, jeigu pastarosios atlikti neprivaloma, jas leidžiama pateikti į rinką ir (arba) naudoti. Nors minėtos nuostatos šioje byloje negali būti taikomos tiesiogiai dėl jų galiojimo laike ar reguliavimo apimties, tačiau jos dar aiškiau atskleidžia ir patvirtina šioje byloje aktualaus matavimo priemonės tipo patvirtinimo specifiškumą (šios bylos nagrinėjimo kontekste) ir jo termino pasibaigimo padarinius.

Girtumo laipsnis V. S. buvo užfiksuotas 2009 m. rugsėjo 2 d., t.y. galiojant 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-23 pakeistai Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių redakcijai. Kaip minėta, draudimo naudoti teisėtai į rinką išleistas matavimo priemones, pasibaigus jų tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui, šis teisės aktas šiai bylai aktualiu laikotarpiu nebenustatė. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir nuostatas, vien tik matavimo priemonės tipo patvirtinimo termino pasibaigimas teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo šioje byloje abejoti matavimo priemonės, kurios metrologinė patikra buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, matavimų tikslumu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, byloje surinkta pakankamai V. S. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų, administracinės nuobaudos paskirtos tinkamai, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (metų laikotarpyje asmuo jau buvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas; b.l. 14), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N444-731/2009 faktinės aplinkybės yra skirtingos. Matavimo priemonė nagrinėjamu atveju buvo panaudota 2009 m. rugsėjo 2 d., tuo tarpu administracinėje byloje Nr. N444-731/2009 ji buvo naudojama 2007 m. gruodžio 25 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-96, 44 punktas, kuriame iš esmės buvo įtvirtintas draudimas naudoti atitinkamas matavimo priemones, jei jų matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato ar pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs. Pasikeitus matavimo priemonių teisėto naudojimo sąlygų reglamentavimui ir minėtai nuostatai nebegaliojant 2009 m. rugsėjo 2 d., kada buvo atliekamas V. S. girtumo laipsnio patikrinimas, administracinėje byloje Nr. N444-731/2009 suformuotos aiškinimo taisyklės negali būti taikomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas