- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- II-2-1048/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00161-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Aušra Diržienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- "Kelių priežiūra"
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant (mišriu būdu) skundą padavusiam asmeniui L. K., jo atstovui advokatei Daivai Balčiūnienei,
nutarimą priėmusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovams Lorenui Balčiūnui, Margaritai Kazlauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. skundą dėl ne teismo tvarka Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimto nutarimo panaikinimo, administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Margaritos Kazlauskienės 2020-08-27 priimtu nutarimu Nr. 51-ANR_N-752-2020 administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2020-08-05, 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklą Nr. 148 ir jį apgadino. Tokiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje. Skundžiamu nutarimu L. K. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 11 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K., atstovaujamas advokatės Daivos Balčiūnienės, pateikė skundą, kuriuo prašo: panaikinti Telšių AVPK Akmenės r. PK 2020-08-27 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-752-2020 ir administracinio nusižengimo bylą L. K. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog nutarimas neatitinka nustatytos formos, jame nėra jokių bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, nėra jokių motyvų dėl atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo apie įvykio priežastį, kitas byloje nustatytas aplinkybes. L. K. kaltu dėl KET 127 punkto pažeidimo pripažintas remiantis tik prielaidomis. L. K. nuo kelio nuvažiavo ne todėl, kad nepasirinko saugaus greičio ir, pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, o todėl, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu leistinu ir saugiu greičiu, esant puikioms važiavimo sąlygoms, jam iš dešinėje pusėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį, prieš pat jo vairuojamą automobilį išvažiavo automobilis „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent dėl tos priežasties L. K. buvo priverstas staiga stabdyti ir, vengdamas tiesioginio susidūrimo, sukti kairėn, ko pasekoje ir nuvažiavo nuo kelio. L. K. iš karto po įvykio paaiškino, kad jis važiavo apie 85 km h/greičiu, matė šalutiniu keliu jam iš dešinės atvažiuojantį automobilį su įjungtu oranžinės spalvos švyturėliu, automobilis nesustojo prie STOP linijos ir darė sukimo į kairę manevrą išvažiuodamas į pagrindinį kelią – L. K. važiavimo juostą. Stengdamasis išvengti susidūrimo, L. K. stabdė, suko kairėn, automobilis pradėjo slysti, tapo nevaldomas ir nuslydo nuo kelio. L. K. nematė momento, kada iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis buvo atitrauktas atgal, tačiau automobilis buvo atitrauktas atgal, nes prieš L. K. pradedant stabdyti, buvo 0,5–1 m įvažiavęs į jo eismo juostą. Šalutiniu keliu važiavusio automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. E. neigė išvažiavęs į pagrindinį kelią ir paaiškino, jog sustojo prie STOP ženklo, apsižvalgė, pradėjo judėti link pagrindinio kelio, privažiavęs pagrindinį kelią pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja dideliu greičiu automobilis ir sustabdė savo automobilį, atvažiuojantis automobilis staigiai ėmė stabdyti, pradėjo slysti į priešingą kelio pusę. Pažymėjo, kad automobilyje „Mitsubishi L200“ yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau jo vairuotojas M. E. neapklaustas apie tai, kodėl nėra įvykio vaizdo įrašo, be to, tyrimo metu nebuvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas išsireikalauti iš automobilio „Mitsubishi L200“ savininko (Latvijos įmonės) automobilio vaizdo registratoriaus padarytą vaizdo įrašą arba nepateikimo priežastis ir registratoriaus naudojimo tvarką. Institucija net minimaliai netyrė L. K. nurodytų aplinkybių, kad automobilis „Mitsubishi L200“ buvo išvažiavęs į pagrindinį kelią, sudarė jam kliūtį ir sukėlė avarinę situaciją. Netrukus po įvykio privažiavę policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nefiksavo, nesiaiškino, nepatikrino automobilio „Mitsubishi L200“ vaizdo registratoriaus, o eismo įvykį fiksavę pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus apie pusantros valandos, kas sudarė galimybę automobilio „Mitsubishi L200“ vairuotojui nuslėpti vaizdo registratoriaus atminties kortelę. L. K. važiavimo sąlygos įvykio metu buvo geros: lygus, asfaltuotas, sausas kelias, giedra, matomumui niekas nekliudė. Įvykio vietoje leistinas greitis – 90 km/h, byloje nėra jokių duomenų, kad toks greitis būtų buvęs nesaugus ar būtų viršytas. L. K. važiavo iš M. į (duomenys neskelbtini), kur gyvena, įvykio vietos sankryžą turėjo pravažiuoti tiesiai pagrindiniu keliu (prieš sankryžą yra KET 1 priedo 109 ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ (Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias), taigi jam neturėjo būti jokių priežasčių stabdyti. Iš įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Mitsubishi L200“ stovi ne tik pravažiavęs „Stop“ liniją, bet ir kirtęs savo kelio menamą ašinę liniją. Eismo įvykio vietoje nebuvo matuojamas matomumas iš automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos automobiliui stovint prie „Stop“ linijos, tačiau ir pagal fotonuotraukas akivaizdu, kad matomumas į kairę pusę, iš kurios atvažiavo L. K., yra geras – apie 500 m. Taigi, automobilio „Mitsubishi L200“ vairuotojui nebuvo jokių kliūčių pastebėti prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjantį jo vairuojamą automobilį, o tokiu atveju vairuotojas negalėjo kirsti „Stop“ linijos ir išvažiuoti į pagrindinį kelią. Tokia automobilio padėtis duoda pagrindo spręsti, kad automobilio vairuotojas arba dėl neatidumo nepamatė pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančio automobilio, arba tikėjosi spėti prieš jį pasukti j kairę, ir taip sudarė kliūtį pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui.
Atsiliepimas
Telšių AVPK Akmenės r. PK, atstovaujamas Veiklos skyriaus viršininko Renato Kenstavičiaus, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad 2020-08-05, apie 17 val. 30 min. krašto kelyje (duomenys neskelbtini) L. K., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs staigiai stabdyti nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kur kliudė kelio ženklą Nr. 148 ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Netrukus po eismo įvykio, iš tarnybos namo vykstantys policijos pareigūnai sustojo eismo įvykio vietoje įsitikinti, ar eismo dalyviams nereikalinga neatidėliotina medicininė pagalba. Kadangi sužeistų asmenų nebuvo, pareigūnai įvertino automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtį, ar automobilis nėra kirtęs kelių susikirtimo linijos, bei vairuotojo M. E. kelis kartus pasiteiravo, ar automobilis nebuvo patrauktas. M. E. policijos pareigūnams tvirtino automobilio nejudinęs ir netraukęs. Kaip nurodyta atsiliepime, surinktais įrodymais nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi“ nėra kirtęs kelių susikirtimo linijos, t. y. nėra įvažiavęs į pagrindinį kelią. M. E. savo paaiškinime nurodė sustojęs prie kelio ženklo „STOP“, apsižvalgęs ir pradėjęs važiuoti. Kelių eismo taisyklėse nėra reglamentuota, kiek laiko asmuo turi stovėti prie „STOP“ ženklo ar kelio linijos. Kaip paaiškinime nurodė M. E., dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį jis pastebėjo tik privažiavęs kelių sankirtą ir savo vairuojamą automobilį sustabdė, kad duotų kelią pagrindiniu keliu atvažiuojančiai transporto priemonei, tačiau atvažiuojančio automobilio vairuotojas, klaidingai įvertinęs situaciją, ėmė staigiai stabdyti, susuko vairą į kairę ir, automobiliui tapus nevaldomam, nuvažiavo nuo kelio, bei apgadino kelio ženklą. Ta aplinkybė, kad automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas, ruošdamasis posūkiui į kairę pusę, kirto menamą ašinę liniją, nebuvo priežastinis ryšys eismo įvykiui kilti. Be to, eismo įvykio vietoje „Mitsubishi“ automobilio staigaus stabdymo žymių nenustatyta. Faktinių duomenų, kad M. E. patraukė savo automobilį atgal, byloje nėra. Pažymėta, jog įforminant eismo įvykio medžiagą buvo nubraižytas eismo įvykio vietos schemos juodraštis, kurį pasirašė abiejų transporto priemonių valdytojai, L. K. jokių prieštaravimų ar pastabų neužrašė, su eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti, kad automobilis „Mitsubishi“ nėra išvažiavęs į pagrindinį kelią, sutiko. Pažymėjo, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog vaizdo registratoriaus kortelės eismo įvykio metu nebuvo, todėl iš užsienio valstybės įmonės išsireikalauti vidaus tvarkos dokumentų kopijas yra perteklinis.
Šalies argumentai
L. K. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Nurodė, jog byloje atliktos eismo įvykio ekspertizės metu buvo pateikta išvada, kad L. K. automobilis, tikėtina, važiavo 79 km/h greičiu. Artėdamas prie sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), tikėtina, nusukdamas į kairę automobilis prarado tiesialinijinį važiavimo stabilumą, slydo į priekį ir į kairę, link kelio važiuojamosios dalies krašto, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį. Nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę, priekine dalimi kliudė kelio ženklą Nr. 148. Eismo įvykio ekspertizė patvirtina skundo argumentą, kad L. K. nuo kelio nuvažiavo ne todėl, kad nepasirinko saugaus greičio ir, pradėjęs stabdyti, nesuvaldė automobilio. Tuo pačiu paneigiama institucijos nutarime nurodytos aplinkybės, nes greitis esamomis sąlygomis buvo visiškai saugus ir L. K. automobilio nestabdė. Taigi, ne automobilio stabdymas buvo automobilio nuvažiavimo priežastis. Ekspertizės išvada, kad L. K., važiuodamas pasirinktu greičiu savo eismo juosta ir nekeisdamas važiavimo krypties, turėjo techninę galimybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio važiuojamosios dalies bei atsitrenkimo į kelio ženklą Nr. 148, reiškia, kad L. K. pagrindiniu keliu važiavo nepažeisdamas jokių kelių eismo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje faktiškai nustatyta, kad L. K. staiga pakeitė važiavimo kryptį sukdamas į kairę, tačiau institucija įvykio tinkamai neištyrė ir nesurinko objektyvių duomenų apie priežastis, o būtent, dėl ko L. K. pakeitė važiavimo kryptį. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo parodymus, kad L. K. važiavo dideliu greičiu, staiga ėmė stabdyti, pradėjo slysti į priešingą kelio pusę, kuriais institucija vadovavosi apkaltindama L. K., taip pat paneigė teismo ekspertizės aktas. Atstovės teigimu, L. K. iškart po eismo įvykio nurodė priežastis, kodėl jis buvo priverstas sukti kairėn ir nuvažiavo nuo kelio, t. y. dėl to, kad į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis „Mitsubishi“ ir vėliau jis buvo atitrauktas atgal. Bylos medžiagoje, eismo įvykio vietos apžiūroje ir fotonuotraukose yra užfiksuota, kad automobilis „Mitsubishi“ nestovi nei prie STOP ženklo, nei prie STOP linijos, o stovi visiškai ant pagrindinio kelio krašto, kas patvirtina L. K. parodymus. Tačiau institucija šių aplinkybių iš viso netyrė, elgėsi visiškai aplaidžiai. Automobilyje „Mitsubishi“ buvo įrengtas vaizdo registratorius, tačiau nebuvo išsiaiškinta, kodėl pareigūnams nepateikta jo atminties kortelė, o apsiribota tik tuo, kad vairuotojas pasakė, jog jos nėra. Akivaizdu, kad automobilio vairuotojui buvo visiškai nenaudinga pateikta vaizdo registratoriaus įrašą. Institucija su automobilio savininku – Latvijos įmone visiškai nesiaiškino, ar vaizdo registratoriaus kortelė galėjo būti išimta, nors institucijai dar 2019-08-12 buvo pateiktas prašymas išsiaiškinti šias aplinkybes. Institucija, turėdama pareigą ištirti įvykio aplinkybes, visiškai to nedarė. Automobilis „Mitsubishi“ privalėjo sustoti prie STOP linijos, atlikti matavimai patvirtina, kad matomumas šioje įvykio vietoje yra puikus (iki 300 metrų), todėl akivaizdu, kad vairuotojas turėjo matyti atvažiuojantį L. K. automobilį. Šio liudytojo pateikta versija, neva L. K. automobilis pasidarė nebevaldomas važiuojant per tiltelį, taip pat visiškai nepagrįsta ir paneigta atlikus papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą. Nenustatyta jokių priežasčių, kodėl per tiltelį važiuojantis automobilis taptų nevaldomas. Akivaizdu, kad automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas sąmoningai stengiasi klaidinti teismą, kaip klaidino ir policijos pareigūnus, teikdamas paaiškinimą. Automobilio „Mitsubishi“ padėtis suteikia pagrindą spręsti, kad jo vairuotojas arba dėl neatidumo nepamatė pagrindiniu keliu prie sankryžos atvažiuojančio L. K. vairuojamo automobilio, arba tikėjosi spėti prieš jį pasukti į kairę ir taip sudarė kliūtį pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui bei sukėlė avarinę situaciją. Tik L. K. reakcijos dėka, atstovės nuomone, neįvyko automobilių susidūrimas, galėjęs pasibaigti ir žmonių sužalojimu. Šiuo atveju eismo įvykio kaltininką svarbu nustatyti ne tik dėl sugadinto kelio ženklo, bet ir dėl sugadinto L. K. vairuoto automobilio. Esant teismo ekspertizės išvadai, jeigu šioje situacijoje M. E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi“ įvažiavo į pagrindinį kelią, sudarydamas kliūtį automobilio LEXUS judėjimui, tokiu atveju vairuotojo M. E. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, yra pagrindas tęsti šio eismo įvykio tyrimą. Remdamasi šiomis aplinkybėmis atstovė prašė tenkinti skundą, panaikinti institucijos 2020-08-27 nutarimą, administracinę teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti ir bylą perduoti institucijai dėl M. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn už padarytą KET pažeidimą ir sukeltą eismo įvykį.
Teismo posėdyje L. K. skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad minėtą dieną važiavo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), apie 85 km/h greičiu ir sankryžoje nuo Šiaulių pusės, t. y. šalutiniu keliu, pamatė gana dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį su įjungtais oranžiniais švyturėliais. Automobilis nesustojo savo kelio važiuojamojoje dalyje prie STOP ženklo ir linijos ir, sukdamas kairėn, t. y. A. kryptimi, išvažiavo į jo kelio važiuojamąją dalį. Stengdamasis išvengti susidūrimo jis nuspaudė stabdžių pedalą, susuko savo vairuojamo automobilio vairą kairėn, automobilis slydo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir atsidūrė griovy. Tarp jo vairuojamo ir kito automobilio galėjo būti likę apie 20-30 m atstumas, kai jis pastebėjo kitą vairuotoją pravažiavus STOP ženklą ir liniją nesustojus ir agresyviai sukant į kairę, tuomet ir pradėjęs stabdyti. Nors šalutiniu keliu atvažiuojantį automobilį prie sankryžos su pagrindiniu keliu matė jau iš toli – likus apie 50-60 m iki sankryžos, tačiau galvojo, kad šis prie STOP ženklo ir linijos sustos, bei praleis pagrindiniu keliu atvažiuojantį jo vairuojamą automobilį. Tačiau automobiliui nesustojus ir apie 0,5 m išvažiavus į jo kelio važiuojamąją juostą, jis savo vairuojamą LEXUS pradėjo staigiai stabdyti ir susuko vairą kairėn, kad išvengtų susidūrimo. Minėtame kelio ruože esantis tiltelis per upelį nei jo vairuojamo LEXUS važiavimo, nei antrojo vairuotojo matomumo niekaip neįtakojo, nes tiltelis nėra aukštas. Jo automobiliui atsidūrus griovy, jis pro šio langus kelio ruožo nebematė, todėl nežino, ką tuo metu darė kito automobilio vairuotojas. Pats pirmiausiai įsitikino, ar eismo įvykio metu nesusižalojo, tuomet automobilyje susirado telefoną (nes visi daiktai automobilyje buvo išmėtyti), telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį, praėjus apie 10 minučių (po M. E. parodymų patikslino, jog galėjo praeiti mažiau minučių, tačiau tikrai tai nebuvo sekundės), jis išlipo iš automobilio. Išlipęs apžiūrėjo savo apgadintą automobilį, sugadintą kelio ženklą ir tuomet pažiūrėjo į kitą automobilį. Kitas automobilis tuomet stovėjo kelių sankirtoje neišlindęs į jo važiuojamąją kelio dalį. Kito automobilio vairuotojas prie jo priėjo tuomet, kai jis (K.) jau stovėjo ant kelio, bei rusiškai pasiteiravo, ar jam viskas gerai. Po to kito automobilio vairuotojas nuėjo laukti į savo automobilį. Praėjus kelioms minutėms, sustojo kelios pakeliui važiavusios mašinos, kurių vairuotojai teiravosi, ar jam viskas gerai, ar pagalba nereikalinga. Jis šalikelėje atsisėdo ant žolės, paskambino tėčiui ir laukė atvykstant policijos. Dar po kelių minučių (gal po 15) sustojo taip pat pakeliui važiavę pareigūnai – vienas uniformuotas policijos pareigūnas, kitas buvo apsirengęs įprastai. Išlipę pareigūnai pasiteiravo apie įvykio aplinkybes, ar vairuotojai blaivūs, nufotografavo abiejų vairuotojų pažymėjimus, patikrino kitus dokumentus, dar kartą pranešė apie eismo įvykį ir po kelių minučių iš įvykio vietos nuvažiavo, pasakę laukti kitų policijos pareigūnų. Kito pareigūnų ekipažo laukė apie valandą, gal ir ilgiau, per tą laiką vilkiku atvažiavo ir jo tėtis, pasiruošęs po eismo įvykio pargabenti apgadintą LEXUS automobilį. Visą tą laiką kito automobilio vairuotojas sėdėjo savo automobilyje. Atvykęs kitas dviejų pareigūnų ekipažas patikrino vairuotojų dokumentus, pasitikslino dėl girtumo ir klausinėjo įvykio aplinkybių, fotografavo įvykio vietą, atlikę išmatavimus nubraižė schemą. Jis ranka braižytos schemos nelabai supratęs, matęs schemos juodraštyje nurodytą visureigio poziciją ties sankryža, t. y. neįvažiavusio į ją. Jis sakęs pareigūnams, jog su tuo nesutinka, tačiau nežinojo galintis schemoje nepasirašyti, nes jo niekas neinformavo, todėl ją ir pasirašė. Taip pat jis susipažino ir su vėliau nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Pažymėjo, kad kito automobilio vairuotojas patraukti automobilį atgal galėjo tuomet, kai jis (K.) po eismo įvykio apie 10 minučių sėdėjo savo automobilyje.
Teismo posėdyje nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Telšių AVPK Akmenės r. PK atstovė Margarita Kazlauskienė prašė skundo netenkinti ir palikti priimtą nutarimą nepakeistą, kadangi tiek byloje pateikti duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti visi įrodymai leidžia pagrįstai teigti L. K. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis byloje pateiktomis ekspertizės akto išvadomis, automobilio LEXUS vairuotojas, važiuodamas pasirinktu greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Be to, byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad M. E. savo automobiliu kirto kelių sankryžą, išvažiavo į pagrindinį kelią ar savo vairuotą automobilį atstūmė po eismo įvykio. Tokie L. K. parodymai, atstovės nuomone, vertintini kaip asmens ginybinė pozicija, siekiant iš draudimo bendrovės prisiteisti patirtą žalą už sugadintą automobilį. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemą nubraižė praėjus apie valandai po įvykusio eismo įvykio. Per šį laikotarpį L. K. turėjo pakankamai laiko atsigauti nuo patirto šoko. Schemoje „Mitsubishi“ automobilis pažymėtas stovintis neįvažiavęs į sankryžą, L. K. su schema sutiko ir ją pasirašė. Atstovės teigimu, kaip ir nurodyta teismo ekspertizės akte, L. K. būtų išvengęs eismo įvykio, jeigu nebūtų keitęs važiavimo krypties ir pats pasukęs vairo į kairę pusę.
Teismo posėdyje liudytojas Rolandas Karalius parodė, kad tikslios datos nepamena, tai galėjo būti 2020 metų vasaros pabaiga arba rudens pradžia, tikėtina po 17 valandos, kai po darbo policijos komisariate su kolega Ričardu Ribikausku tarnybiniu automobiliu “Skoda Octavia“ važiavo namo iš N. A. į Š.. Pakeliui į namus, ties posūkiu iš (duomenys neskelbtini), sankryžoje pamatė griovyje buvusį automobilį, šalia jo ant žemės sėdėjusį jauną vyrą, bei sankryžoje stovėjusį visureigį, greta kurio stovėjo vyresnio amžiaus vyriškis. Sustoję įvykio vietoje vairuotojų pasiteiravo, ar šiems nereikia kokios nors pagalbos, bei pasiteiravo, kas nutiko. Iš pradžių pasiteiravo griovyje buvusio automobilio vairuotojo, ar jam nereikia pagalbos, šis atrodė truputį sutrikęs, tačiau atsakinėjo adekvačiai ir pasakė jau kažkam paskambinęs ir, kad pagalbos jam nereikia. Minėtas jaunuolis tiesiog paaiškino, kad stabdė, nuvažiavo nuo kelio į griovį ar kažkaip panašiai. Tiksliau jaunojo vairuotojo paaiškinimų neprisimenantis. Tuomet su kolega priėjo prie kito vairuotojo, kurio taip pat apsiteiravo, ar nereikalinga pagalba. Su vairuotoju bendravo rusiškai, kadangi šis buvo galimai užsienietis. Į klausimą, kas nutiko, šis atsakė, kad jaunas vairuotojas nuvažiavo nuo kelio. Paskambinus budėtojams, buvo patvirtinta, jog pareigūnai į eismo įvykį atvyks ne anksčiau kaip po valandos. Apie tai buvo informuoti vairuotojai ir jiems paaiškinta, jog negalima pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir patraukti automobilių. Parodė, kad džipas stovėjo savo eismo juostoje, nebuvo išvažiavęs į sankryžą. Paklaustas džipo vairuotojas, ar po eismo įvykio nepatraukė automobilio, jis patvirtino, kad ne. Neprisimena tiksliai, ar džipo vairuotojas buvo pravažiavęs STOP liniją. Patvirtino, kad sustojus prie STOP linijos, matomumas į abi puses yra labai geras. Negalėjo pasakyti, ar saulė galėjo apsunkti matomumą ar visureigio automobilio statramstis.
Teismo posėdyje liudytojas Ričardas Ribikauskas parodė, kad minėtą dieną su Akmenės rajono policijos komisariato viršininku Rolandu Karaliumi po darbo N. A. važiavo į Š.. Kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, o kitas automobilis stovėjo sankryžoje. Abu su kolega sustojo, išlipo iš automobilio ir vairuotojų pasiteiravo, ar nereikalinga medikų pagalba. Vairuotojams medikų pagalbos nereikėjo, o detalesnės informacijos vairuotojų teiravosi komisariato viršininkas, kuris netrukus apie įvykį pranešė ir policijos budėtojui. Su vairuotojais bendravo viršininkas Rolandas Karalius, pats tuo metu tik buvo netoliese. Į griovį nuvažiavusio automobilio vairuotojas buvo greta savo automobilio, šis minėjo, kad į įvykio vietą lyg ir atvažiuoja jo tėvas. Visureigis įvykio vietoje šalutiniame kelyje stovėjo neišvažiavęs į pagrindinį kelią, t. y. neįvažiavęs į sankryžą. Ar jis stovėjo pravažiavęs STOP ženklą ir STOP juostą, liudytojas pasakyti negalėjo. Jis neprisimena, ką tiksliai apie minėtą eismo įvykį pasakojo tiek visureigio vairuotojas, tiek ir kito automobilio jaunasis vairuotojas. Ar saulė švietė, nepamena.
Teismo posėdyje liudytojas Arūnas Balčiūnas parodė, kad minėto eismo įvykio dienos nepamena, tąkart dirbo su kolege, vyresniąja tyrėja Silva Šimulioniene, tądien buvo gauta daug pranešimų apie įvykius, o vakare pagal pranešimą nuvyko į eismo įvykio vietą. Nuvykę pamatė įvykio vietoje vieną automobilį, nuvažiavusį nuo kelio ir pavirtusį šonu griovyje, buvo nulenktas ir kelio ženklas, o kitas automobilis stovėjo ties sankryža, šalutiniame kelyje, neišvažiavęs į sankryžą. Pirmiausia kalbino virtusio automobilio vairuotoją, kurio paklausė, ar nereikalinga medikų pagalba. Vairuotojui atsakius neigiamai, jo pasiteirauta apie eismo įvykio aplinkybes. Minėto LEXUS automobilio vairuotojas paaiškino važiavęs (duomenys neskelbtini). Pamatęs šalutiniu keliu sankryžos link artėjantį kitą automobilį, kuris galėjo įvažiuoti ar įvažiavo (tiksliai liudytojas nepamena) į pagrindinį kelią, pradėjo stabdyti, automobilį sumėtė ir jis slysdamas nuvažiavo nuo kelio. Be to, LEXUS vairuotojas nurodė, kad jis nesutinka, jog jis kaltas, jis kalbėjo su advokate, kuri jam sakiusi nesutikti, jog jis kaltas, kaltino džipo vairuotoją, kuris išvažiavo į pagrindinį kelią. Su džipo vairuotoju bendravo rusiškai. Visureigio vairuotojas (Latvijos pilietis) paaiškino iš Šiaulių važiavęs namo, privažiavęs prie minėtos sankryžos sustojo ir pamatė iš kairės, pagrindiniu keliu jau nuo tiltelio skersai parčiuožiantį LEXUS automobilį, kuris nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Po to jis išlipo ir nuėjo pažiūrėti, ar griovyje esančiam vairuotojui viskas gerai. Džipo vairuotojas patvirtino, kad po eismo įvykio automobilio nejudino, nors jaunasis vairuotojas jį kaltinęs, jog buvo išlindęs į pagrindinį kelią. Įvykio vietoje buvo apklausti žmonės, apžiūrėta įvykio vieta, atlikti matavimai, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, įforminta eismo įvykio medžiaga. Jis asmeniškai braižęs tiek juodraštinę, tiek galutinę eismo įvykio vietos schemą. Iš visų įvykio vietoje surinktų duomenų, visureigio vairuotojo kaltės įrodymų dėl šio eismo įvykio nebuvo. Liudytojas nurodė neprisimenantis, ar visureigio vairuotojas buvo pravažiavęs STOP ženklą ar STOP liniją, tačiau šie duomenys yra užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje. Liudytojas nurodė įdėmiai patikrinęs, ar visureigis stovėjo išvažiavęs į sankryžą iš savo šalutinio kelio, tačiau šis stovėjo į sankryžos pagrindinį kelią neišvažiavęs, nebuvo ir jokių minėto automobilio paliktų stabdymo žymių. Liudytojas pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas reikalavimas sustoti prie STOP linijos, tačiau po to privažiuoti iki pagrindinio kelio nedraudžiama. Įvyko vietoje buvo patikrinta, ar visureigio salone yra vaizdo registratorius. Patikrinus visureigį nustatyta, kad salone yra įrengtas galinio vaizdo veidrodėlis, kuriame integruotas vaizdo registratorius. Paklaustas, ar vaizdo registratorius veikia, visureigio vairuotojas paaiškino, kad tai tik galinio vaizdo kamera. Nuėmus minėtą veidrodėlį, atminties kortelė nerasta, jos ten nebuvo. Veidrodėlis buvo visas apdulkėjęs, ant jo nebuvo jokių lietimo žymių, todėl abejotina, kad kortelė galėjo būti išimta. Tuo metu, kai buvo atvažiavęs, saulė džipo vairuotojui švietė iš kairės, o LEXUS vairuotojui – iš nugaros.
Teismo posėdyje liudytoja Silva Šimulionienė parodė, kad vasarą, tikslios dienos ir valandos nepamena, bet buvo saulėtos dienos pavakarys, ji dirbo ekipaže su kolega, vyresniuoju tyrėju Arūnu Balčiūnu, kai gavo pranešimą vykti į eismo įvykio vietą. Atvykus nustatyta, jog įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini). Kelio kairėje pusėje buvo matyti nuo kelio nuvažiavęs vienas automobilis, o kitoje kelio pusėje stovėjo visureigis. Išlipę iš automobilio visų pirmą išsiaiškino, ar vairuotojams nereikia medikų pagalbos. Ji iš minėto įvykio prisimenanti tik tiek, kad įvykio vietoje užfiksavo visas aplinkybes, padėjo kolegai išmatuoti atstumus įvykio vietoje, o liudytojų parodymų ar kitų šio įvykio aplinkybių paaiškino neprisimenanti dėl įvykių gausos ir didelio laiko tarpo, praėjusio nuo minėto įvykio. Kiek pamena, visureigio vairuotojas buvo Latvijos pilietis, su kuriuo bendrauta rusų ir lietuvių kalba, vertėjo jis nereikalavo. Jos kolega apžiūrėjo džipą dėl jame galimo vaizdo registratoriaus, bet jo nerado.
Teismo posėdyje, dalyvaujant vertėjai S. K., apklaustas liudytojas – Latvijos Respublikos pilietis M. E.. Liudytojas parodė, jog tą dieną darbovietei priklausančiu tarnybiniu automobiliu – pilkos spalvos visureigiu „Mitsubishi L200“ važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini) (Latvijoje) ir minėtame kelyje sustojo prie STOP linijos. Iki tol važiavo apie 90 km/h greičiu. Sustojęs prie STOP linijos apsidairė, tačiau jokių atvažiuojančių automobilių tuo metu nematė, kelias buvo tuščias. Tądien matomumas buvo geras, giedra diena ir matomumas į kairę pusę galėjo būti apie 100-200 m, tiksliau pasakyti negali. Tądien švietusi saulė jo matomumui netrukdė. Tuomet jis pradėjo judėti, pavažiavo gal 1-2 metrus, tik tada pamatė iš kairės atvažiuojantį automobilį. Tuo momentu, kai pamatė minėtą automobilį, šis dar važiavo tiesiai ir nebuvo privažiavęs tiltelio. Jis savo automobilį sustabdė ties kelių sankryža, kad praleistų atvažiuojantį automobilį ir daugiau nebejudėjo. Matė, kaip važiuodamas per tiltelį, esantį apie 80-100 m atstumu nuo sankryžos, minėtas pilkos spalvos automobilis kilstelėjo viršun ir pradėjo slysti, pasisuko šonu, galimai dėl kelio defekto tame ruože ar didelio važiavimo greičio. Kol atvažiavo iki jo stovėjimo vietos, minėtas pilkos spalvos automobilis jau buvo pasisukęs apie 90 laipsnių kampu, t. y. automobilio galu į jo sustojusį automobilį, kliudė kelio ženklą, dar apsisuko ir nulėkė į griovį, kuriame atsidūrė priekiu į liudytojo automobilį. Tai pamatęs jis įjungė savo tarnybinio automobilio švyturėlius saugumo sumetimais, o iki tol važiavo išjungtais švyturėliais, pats iškart iššoko iš savo automobilio ir nubėgo prie nukentėjusiojo. Nuo minėto įvykio iki jis pribėgo prie nukentėjusiojo praėjo gal 10-20 sekundžių. Pribėgęs pamatė sudaužytą automobilį ir jo vairuotoją ištiktą šoko, šis net drebėjo. Jam pribėgus, automobilio vairuotojas jau atsipeikėjo ir bandė pats išlipti iš automobilio. Tuo metu kito vairuotojo paklausė, ar jam viskas gerai. Vairuotojas atsakė, kad jam viskas gerai. Liudytojo nuomone, nuo kelio nuvažiavusio automobilio vairuotojas iškart po eismo įvykio, sėdėdamas savo automobilyje, kuris buvo griovyje, negalėjo matyti ant kelio stovėjusio jo automobilio padėties. Netrukus, t. y. praėjus gal pusei mintutės nuo to momento, kai jis padėjo LEXUS automobilio vairuotojui išlipti, prie jų privažiavo atsitiktinis policijos pareigūnas, tuo metu važiavęs pro šalį. Liudytojas paaiškino tuo momentu buvęs prie nukentėjusio automobilio vairuotojo. Minėtas pareigūnas paklausė abiejų vairuotojų, ar nereikalinga medikų pagalba, į ką abu atsakė, kad pagalbos nereikia, apžiūrėjo abu automobilius, antrojo automobilio vairuotojas tuo metu sėdėjo griovyje. Tam pareigūnui nukentėjusio automobilio vairuotojas nieko neaiškino apie įvykį, nes atrodė ištiktas šoko. Minėtas pareigūnas pasakė jiems laukti kito atvykstančio policijos ekipažo, todėl jie ir laukė. Per 2 valandas, kol atvyko kitas pareigūnų ekipažas, jis su nukentėjusio automobilio vairuotoju nesikalbėjo, nes šis nei angliškai, nei rusiškai nekalbėjo. Atvykę kito ekipažo du pareigūnai išmatavo atstumus tarp automobilių, kito automobilio stabdymo kelią. Kelyje buvo tik vienos to automobilio pusės stabdymo žymės, nes kita automobilio pusė lyg nestabdė, bent jau stabdymo pėdsakų nebuvo. Liudytojas paaiškino nukentėjusio automobilio vairuotojo parodymų pareigūnams negirdėjęs, tačiau įtarė, kad į įvykio vietą atvykus ir nukentėjusio automobilio vairuotojo draugams, giminaičiams, kurių buvo gal 4-5 žmonės, minėtas vairuotojas dėl eismo įvykio apkaltino jį. Liudytojas paaiškino policijos pareigūnams apklausiamas davęs analogiškus parodymus kaip ir dabar teismo posėdyje. Policijos pareigūnai teiravosi, ar jo automobilyje yra vaizdo registratorius ir jis paaiškino, kad jo automobilyje jis buvo, tačiau neveikė, nes nebuvo atminties kortelės. Tarnybiniame automobilyje įrengta galinio vaizdo kamera buvo jo asmeninė, nepriklausanti jo darbovietei. Minėtą galinio vaizdo kamerą naudojo vairuodamas tarnybinį automobilį atbuline eiga, kadangi automobilis yra didelių gabaritų, ji automobilyje buvo įrengta apie 1 mėnesį laiko, kaip vaizdo registratoriaus funkcijos niekada neatliko, atminties kortelės nėra įgijęs ir jos niekada nedėjo, ją pirko ir naudojo kaip galinio vaizdo kamerą. Kaip parodė liudytojas, minėtame įrenginyje nebuvo vaizdo registratoriaus, dar įvykio vietoje tuo įsitikino policijos pareigūnai, kurie jo automobilyje nuėmė tą galinio vaizdo kamerą, nusinešė į savo tarnybinį automobilį, bandė patikrinti, tačiau nieko nepavyko. Policijos pareigūnui duotame paaiškinime nurodęs, kad LEXUS vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nes tokią išvadą padarė dėl minėto automobilio ilgo stabdymo kelio – net 100 m, nes tuo metu jam atrodė, kad minėtas automobilis net apsivers. Pažymėjo, kad jo automobilis važiavo be įjungtų švyturėlių, juos įjungė tik įvykus eismo įvykiui. Pirmieji policijos pareigūnai atvažiavo praėjus maždaug 15 sekundžių po įvykio, tuo metu liudytojas buvo pribėgęs prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, iš automobilio išlipo pats, iš karto sustojo ir pirmieji policijos pareigūnai. Liudytojas mano, kad jo matomumui saulė netrukdė, prie Stop linijos sustojęs atvažiuojančio automobilio pagrindiniu nematė tikriausiai dėl pagrindiniu keliu važiavusio automobilio didelio greičio.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo AB „Kelių priežiūra“ atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei.
Skundžiamu nutarimu L. K. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad L. K. nubaustas už tai, kad 2020-08-05, 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklą Nr. 148 ir jį apgadino, tokiais veiksmais L. K. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus.
Pažymėtina, kad KET 127 punkte įtvirtinti reikalavimai, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Įrodinėjant L. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą tyrimą atlikusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė šiuos surinktus rašytinius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą; L. K. paaiškinimą; M. E. paaiškinimą; transporto priemonės techninės apžiūros aktą; eismo įvykio vietos schemą ir fotonuotraukas; Telšių AVPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Silvos Šimulionienės tarnybinį pranešimą. Teisminio nagrinėjimo metu buvo papildomai surinkti šie įrodymai: atlikta eismo įvykio ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas; pateikta papildomų matavimų eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos, išklausyti L. K. paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai.
Iš L. K. 2020-08-06 paaiškinimo matyti, kad L. K. su nustatytu pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad 2020-08-05, apie 17 val. 20 min. jis važiavo (duomenys neskelbtini)automobiliu „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo tėvui R. K.. Važiavimo greitis buvo apie 85 km/h. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), kelių sankryžoje su Šiaulių kryptimi, pamatė nuo Šiaulių pusės atvažiuojantį džipo tipo automobilį su įjungtu oranžinės spalvos švyturėliu. Automobilis prie STOP linijos nesustojo ir darė sukimo manevrą į kairę. Kadangi džipo tipo automobilis buvo išvažiavęs į jo važiavimo juostą, todėl jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pradėjo staigiai stabdyti, pasuko vairą į kairę, automobilis pradėjo slysti, tapo nevaldomas, dėl ko atsitrenkė į kelio ženklą. L. K. manymu, kito automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir neįsitikino, kad jam nėra kliūties. Dėl patirto šoko jis nepastebėjęs, ar kito automobilio vairuotojas patraukė savo transporto priemonę, tačiau, jo nuomone, vairuotojas savo automobilį atstūmė atbulą, kadangi apie pusę metro ar metrą buvo išvažiavęs į jo važiavimo juostą (1 t., b. l. 12).
Iš M. E. 2020-08-05 paaiškinimo matyti, kad jis tąkart važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) ir privažiavęs sankryžą, sustojo prie STOP ženklo. Sustojęs apsižvalgė ir pradėjo judėti pagrindinio kelio link. Norėjo sukti kairėn ir (duomenys neskelbtini) važiuoti į namus. Privažiavęs pagrindinį kelią, pamatė nuo (duomenys neskelbtini)pusės, t. y. iš kairės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Tuo tarpu pats jis, privažiavęs pagrindinį kelią, savo vairuojamą automobilį sustabdė ir pamatė, kad atvažiuojantis automobilis ėmė staigiai stabdyti ir pradėjo slysti į priešingą kelio pusę, po ko kliudė kelio ženklą, nuvažiavo nuo kelio ir apsisuko. Kaip paaiškino M. E., jo vairuojamas automobilis su atvažiuojančiu automobiliu nekontaktavo ir apgadintas nebuvo (1 t., b. l. 13).
Iš 2020-08-05 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Lexus IS 220D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti jo techniniai defektai: sugadintas priekinis variklio dangtis, priekinis bamperis, priekiniai žibintai, dešinės pusės priekinis sparnas, prakiuręs radiatorius (1 t., b. l. 14).
Iš 2020-08-05 eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų (kurios pateiktos atspausdintos ir skaitmeniniu formatu kompaktinėje plokštelėje), matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Schemoje abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsidėstymas įvykio vietoje: automobilio „Mitsubishi L200“ stovėjimo vieta užfiksuota sankryžos šalutiniame kelyje, automobilis pravažiavęs STOP liniją ir stovintis visiškai prie pagrindinio kelio, be to, kirtęs savo kelio ašinę liniją (pasisukęs į kairę pusę). Lexus IS 220D“ automobilis stovi priešais šalia pagrindinio kelio (priekiu į pagrindinį kelią). Fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis „Mitsubishi L200“ stovi šalutiniame kelyje pravažiavęs STOP liniją, stovi visiškai šalia pagrindinio kelio, automobilis Lexus IS 220D“ nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio, stovi priekiu į pagrindinį kelią. Byloje esančiame eismo įvykio vietos schemos juodraščio variante atspindėta identiškos eismo įvykio aplinkybės, juodraščio variantą parašais patvirtino abu vairuotojai, jokių prašymų ar pastebėjimų neužfiksuota (1 t., b. l. 15, 16, 19–28).
2020-08-06 nutarimu administracinio nusižengimo byloje AB „Kelių priežiūra“ Akmenės kelių tarnyba, atstovaujama A. Š., pripažinta nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio metu apgadinto kelio ženklo Nr. 148 (Eismo krypčių išsiskyrimas) (1 t., b. l. 17).
Iš 2020-08-27 Telšių AVPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Silvos Šimulionienės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-08-05, apie 17 val. 36 min. policijos registruojamų įvykių registre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie sankryžos posūkio į Šiaulius, pranešėjas automobiliu LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį MITSUBISHI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesutaria dėl kaltės. 2020-08-05, apie 17 val. 37 min. Telšių AVPK Akmenės r. PK pareigūnai, vykdami po tarnybos namo, pamatę eismo įvykį sustojo įsitikinti, ar visi eismo dalyviai saugūs, ar nėra sunkiai nukentėjusiųjų, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba. Sustoję pareigūnai įvertino automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtį, ar automobilis nėra įvažiavęs į LEXUS vairuotojo L. K. užimamą eismo juostą. Minėtas automobilis pilnai stovėjo savo eismo juostoje, taip pat automobilio „Mitsubishi L200“ vairuotojo – Latvijos Respublikos piliečio M. E., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pasiteirauta, ar pastarasis po eismo įvykio patraukė vairuojamą automobilį, į ką šis atsakė neigiamai, t. y. automobilio nejudinęs. Atsižvelgiant į tai, kad pagalba nebuvo reikalinga, eismo dalyviams nurodyta automobilių nejudinti ir laukti atvykstančio policijos ekipažo. Su kolega, Telšių AVPK Akmenės r. PK veiklos skyriaus vyresniuoju patruliu Arūnu Balčiūnu nubraižė eismo įvykio vietos schemos juodraštį, ant kurio pasirašė abu eismo įvykio dalyviai. Nė vienas iš dalyvių nenurodė, kad su eismo įvykio schema nesutinka, buvo padarytos fotonuotraukos. Siekdami nustatyti eismo įvykio aplinkybes, automobilyje „Mitsubishi L200“ pastebėję vaizdo registratorių, gavę vairuotojo leidimą patikrino, ar jame yra atminties kortelė, tačiau jos nebuvo. Vairuotojas paaiškino, kad vaizdo registratorių naudoja automobiliui parkuoti, nes šis yra didesnių gabaritų, todėl yra funkcija galiniame vaizdo veidrodėlyje tiesiogiai stebėti galinės vaizdo kameros fiksuojamą vaizdą, kuris nėra įrašomas. Iš „Mitsubishi“ vairuotojo M. E. buvo paimtas paaiškinimas (1 t., b. l. 42).
Be to, skundžiamo nutarimo nagrinėjimo teisme metu surinkti šie įrodymai: atlikta eismo įvykio ekspertizė, papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, apklaustas skundą pateikęs L. K., liudytojai M. E., Rolandas Karalius, Ričardas Ribikauskas, Silva Šimulionienė, Arūnas Balčiūnas.
Pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje metu tenkintas advokatės Daivos Balčiūnienės prašymas ir Telšių apylinkės teismas 2020-10-05 raštu įpareigojo automobilio „Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininką – (duomenys neskelbtini) pateikti minėto automobilio vaizdo registratoriumi 2020-08-05, laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val. užfiksuotą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 48, 49). Atsakymas iš (duomenys neskelbtini) negautas, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Telšių apylinkės teismo 2020-12-08 nutartimi administracinio nusižengimo byloje paskirta eismo įvykio ekspertizė, ją pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui (1 t., b. l. 80–82).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-12-18 ekspertizės akto Nr. 11Š-186 (20) išvados matyti:
1. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: L. K., vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo, tikėtina, nemažesniu nei 79 km/h greičiu keliu (duomenys neskelbtini). Artėdamas link sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), automobilis „Lexus“, tikėtina, nusuktas į kairę, prarado tiesialinijinį važiavimo stabilumą, slydo į priekį ir į kairę link kelio važiuojamosios kairiojo krašto, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį. Nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę, priekine dalimi kliudė kelio ženklą Nr. 148, jį nulaužė, toliau judėdamas lanku nuo kelio sankasos bei palikdamas išraustą pėdsaką, priekine dalimi daugiau jos apatine dalimi atsitrenkė į žolyno dangą ir, galinei daliai sukantis prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį, apsisukęs kelio išilgine kryptimi sustojo dešiniau išrausto pėdsako padėties, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje.
2. Šioje eismo situacijoje prieš pat pėdsakų susidarymą automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo, tikėtina, nemažesniu nei 79 km/h greičiu.
3. Šioje eismo situacijoje automobilio „Lexus“ vairuotojas L. K., važiuodamas pasirinktu greičiu savo eismo juosta ir nekeisdamas važiavimo krypties, turėjo techninę galimybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio važiuojamosios dalies bei atsitrenkimo į kelio ženklą Nr. 148.
Jeigu šioje eismo situacijoje M. E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi L200“, buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią, sudarydamas kliūtį automobilio „Lexus“ judėjimui, ir, automobiliui „Mitsubishi L200“ įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtą, L. K. vairuojamas automobilis „Lexus“, važiuodamas vairuotojo nurodytu 85 km/h greičiu, buvo neprivažiavęs transporto priemonių trajektorijų susikirtimo vietos didesniu nei 64,8 m atstumu, tokiu atveju automobilio „Lexus“ vairuotojas L. K. turėjo techninę galimybę, stabdydamas vairuojamą automobilį savo eismo juostoje, sustoti neprivažiavęs transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos.
4. Jeigu šioje eismo situacijoje M. E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi L200“ įvažiavo į pagrindinį kelią, sudarydamas kliūtį automobilio „Lexus“ judėjimui, tokiu atveju automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. E. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Lexus“, artėjusiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
5. Klausimas, kokius Kelių eismo reikalavimus pažeidė vienas ir kitas vairuotojas, nėra eismo įvykių eksperto kompetencijoje, todėl nebuvo sprendžiamas.
6. Jeigu šioje eismo situacijoje M. E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi L200“ įvažiavo į pagrindinį kelią, sudarydamas kliūtį automobilio „Lexus“ judėjimui, tokiu atveju automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. E. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Lexus“, artėjusiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Šioje eismo situacijoje automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. K., važiuodamas pasirinktu greičiu, tikėtina, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, kliudydamas kelio ženklą Nr. 148, ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t. , b. l. 86–92).
Iš Telšių AVPK Akmenės r. PK 2021-04-08 papildomų matavimų eismo įvykio vietoje schemos su priedu (fotolentele, pateikta atspausdintu variantu ir skaitmeniniu formatu (kompaktinėje plokštelėje) matyti, kad eismo įvykio vietoje – kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nuo Š. pusės išmatuotas matomumo atstumas ir nustatyta, kad: kelio matomumas į kairę, t. y. N. A. kryptimi, stovint ties kelio ženklu STOP, važiuojamojoje kelio dalyje, dešinėje eismo juostoje yra geras – apie 300 m ir daugiau (2 t., b. l. 16); kelio matomumas į kairę, t. y. N. A. kryptimi, stovint ties kelio ženklinimo STOP linija, važiuojamojoje kelio dalyje, dešinėje eismo juostoje yra geras – apie 300 m ir daugiau (2 t., b. l. 17); kelio atkarpa pagrindiniame kelyje, ties tilteliu per D. upę, užfiksavus vaizdą nuo Ž. pusės link N. A. ir nuo N. A. pusės link Ž., yra nelygi (2 t., b l. 18–19); schemoje užfiksuotas 59 m atstumas nuo pagrindinio ir šalutinio kelių sankryžos iki tiltelio pagrindiniame kelyje, bei tiltelio ilgis – 17 m (2 t., b. l. 14). Papildomai institucijos atstovė Margarita Kazlauskienė paaiškino, jog nagrinėjamu atveju įvykio vietoje sudėtinga tiksliai nustatyti momentą, esant kokiam atstumui galima stovint šalutiniame kelyje pastebėti pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį.
Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, tiek 2020-08-06 paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jam važiuojant pagrindiniu keliu iš šalutinio kelio į jo važiuojamą pagrindinį kelią išvažiavo kitas automobilis, dėl ko jam siekiant išvengti susidūrimo teko staigiai stabdyti automobilį ir pasukti vairą į kairę, ko pasekoje jo vairuojamas automobilis nulėkė nuo kelio. Teismo posėdžio metu liudytojas Arūnas Balčiūnas patvirtino, jog po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams L. K. taip pat nurodė aplinkybes, jog L. K. savo kaltės nepripažino, nurodė aplinkybes, kad šalutiniu keliu važiuojantis automobilis išvažiavo į pagrindinį kelią, kuriuo važiavo L. K., dėl ko siekdamas išvengti susidūrimo jis stabdė automobilį, suko į kairę, automobilį sumėtė ir nuslydo nuo kelio. Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime formuluojant kaltinimą nurodyta aplinkybė, jog L. K., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu L. K. būtų viršijęs leistiną maksimalų važiavimo greitį, ekspertizės akto išvada taip pat nepatvirtina, jog L. K. eismo įvykio metu viršijo leistiną maksimalų greitį. Tiek paties L. K. paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu važiavimo sąlygos buvo geros, t. y. buvo vasaros metas, šviesus paros metas, oro sąlygos geros, giedra, asfalto danga gera. Pažymėtina, kad L. K. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, kuriame leistinas maksimalus greitis 90 km/h, o kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, jog L. K. būtų viršijęs leistiną maksimalų greitį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad L. K. turėjo teisę važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino greičio, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog šalutiniu keliu transporto priemones vairuojantys asmenys laikysis KET reikalavimų.
Iš byloje pateiktos eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti, kad šalutiniame kelyje, kuriuo važiavo „Mitsubishi L200“, prieš susikirtimą su pagrindiniu keliu, kuriuo važiavo L. K. vairuojamas automobilis „Lexus“, yra STOP ženklas, o toliau nuo jo link pagrindinio kelio yra ant kelio nubrėžta „Stop“ linija. Iš eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio automobilis „Mitsubishi L200“ stovi prie pat pagrindinio kelio, automobilis pasisukęs į kairę pusę kertant šalutinio kelio menamą ašinę liniją. Teismas pažymi, kad KET 1 priede ženklas STOP (204) draudžia važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kelio ženklą; vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Horizontalusis ženklinimas „Stop“ linija (1.11) rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama). Nagrinėjamu atveju iš M. E. 2020-08-05 (eismo įvykio dieną) duoto paaiškinimo matyti, kad M. E. paaiškino, jog jis buvo sustojęs ne prie „Stop“ linijos, bet prie „Stop“ ženklo, prie kurio apsižvalgė ir pradėjo judėti link pagrindinio kelio. Taigi, šiuo atveju KET reikalaujant vairuotojui sustoti prie „Stop“ linijos, o M. E. nurodžius, jog jis sustojo prie „Stop“ ženklo, tyrimą atlikę pareigūnai nesiaiškino ir netyrė šių aplinkybių. Be to, teismo posėdžio metu M. E. parodė jau kitas aplinkybes, t. y. nurodė, kad eismo įvykio dieną jis vairuodamas automobilį šalutiniu keliu sustojo ne prie „Stop“ ženklo, tačiau prie „Stop“ linijos, prie kuruos sustojęs apsidairė ir pagrindiniu keliu jokių atvažiuojančių transporto priemonių jis nematė. Tačiau kaip matyti iš tyrimą atlikusios institucijos pateiktų papildomų rašytinių įrodymų – papildomų matavimų eismo įvykio vietoje schemos ir fotolentelės, kelio matomumas sustojus prie šalutiniame kelyje esančios „Stop“ linijos yra geras, matomumas į kairę pusę siekia 300 metrų. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į gerą matomumą, į tai, kad eismo įvykio metu pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis neviršijo leistino maksimalaus greičio, visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių šalutiniame kelyje M. E., vairuodamas automobilį, sustojęs prie „Stop“ linijos, nepamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančio L. K. vairuojamo automobilio. Atmestinos M. E. nurodytos aplinkybės, jog L. K. atvažiuojančio automobilio galėjo nepamatyti dėl didelio greičio, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad L. K. būtų viršijęs leistiną maksimalų greitį. Šios aplinkybės ir automobilio „Mitsubishi L200“ užfiksuota padėtis po eismo įvykio kelia pagrįstų abejonių, ar M. E. vairuojamas automobilis iš viso buvo sustojęs prie „Stop“ linijos. M. E. vairuojamam automobiliui nesustojus prie „Stop“ linijos, o tiesiogiai privažiavus prie pagrindinio kelio ir tik tuomet sustojus, tokiu būdu galėjo būti suklaidintas pagrindiniu keliu vairavęs automobilį L. K. dėl šalutiniu keliu M. E. vairuojamo automobilio tolimesnės judėjimo krypties. Be to, iš L. K. paaiškinimų, M. E. parodymų matyti, kad L. K. po eismo įvykio iki išlipant iš automobilio kelias minutes jame sėdėjo, dėl automobilio padėties griovyje (automobilio priekis buvo pakilęs į viršų) L. K. per savo automobilio priekinį langą negalėjo matyti M. E. automobilio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neatmestina aplinkybė, jog M. E. galėjo nuslydus kitam automobiliui nuo kelio pavažiuoti automobiliu atgal.
Be to, kaip teigė pats L. K., jis kliūtį, t. y išvažiavusį iš šalutinio kelio automobilį, pamatė likus 20-30 metrų iki kelių sankirtos. Šalutiniu keliu automobiliu važiavęs M. E. parodė, kad pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį sumėtė ant tiltelio, kuris pagal papildomų matavimų eismo įvykio vietoje schemą yra 59 metrų atstumu nuo kelių sankirtos. Šie paaiškinimai patvirtina, jog L. K. automobilį pasuko kairiau ir automobilis pradėjo slysti likus mažiau kaip 64,8 m atstumu iki kelių sankirtos. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pateiktos eismo įvykio ekspertizės akto išvados 3 punktą, L. K., važiuodamas vairuotojo nurodytu 85 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės stabdydamas automobilį savo eismo juostoje sustoti neprivažiavęs transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos. Iš L. K. paaiškinimų matyti, kad jis pamatęs iš šalutinio kelio į jo pagrindinį kelią išvažiavusį kitą automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo ėmė automobilį stabdyti ir pasuko į kairę. Tačiau iš eismo įvykio ekspertizės akto išvados matyti, kad artėdamas link sankryžos, automobilis „Lexus“, tikėtina, nusuktas į kairę, prarado tiesialinijinį važiavimo stabilumą, slydo į priekį ir į kairę link kelio važiuojamosios kairiojo krašto. Taigi, pagal ekspertizės akto išvadą, L. K. automobilis net nebuvo stabdomas, o tik pasuktas į kairę.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Įvertinus byloje tiek bylos tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šie įrodymai neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog 2020-08-05, 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini) L. K., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog L. K. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir nėra pagrindo pripažinti, jog jis padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad su nagrinėjamu eismo įvykiu yra susijęs ne tik šioje byloje patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo L. K., tačiau ir kitą automobilį vairavęs asmuo – M. E., siekiant sudaryti sąlygas išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
L. K. skundą tenkinti iš dalies.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Margaritos Kazlauskienės 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimtą nutarimą Nr. 51-ANR_N-752-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.