Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3548-91/2013 pagal ieškovės UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovei antstolei S. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės antstolės S. Ž. priteisti 41.890,08 litų padarytų nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1-7). Nurodė, kad antstolė S. Ž. vykdo Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 61.912,39 Lt skolos išieškojimo iš skolininko K. P.. Ieškinio pateikimo dienai antstolė nėra išieškojusi iš skolininko skolos, nors šis ūkininkas turėjo pakankamai daug turto. Antstolė areštavo skolininko javų kombainą, krautuvą ir ratinį traktorių, tačiau tik praėjus daugiau nei metams laiko, t.y. 2012 m. lapkričio 7 d., buvo paskelbtos turto varžytynės. Antstolė S. Ž. neveikė taip, kaip ją įpareigoja teisės aktai, neareštavo viso skolininko K. P. turto, tik praėjus 22 mėnesiams nuo vykdomosios bylos užvedimo, antstolė areštavo skolininkui priklausančius galvijus, jų skubiai nerealizavo. Toks atsakovės nepateisinamas ir piktybiškas neveikimas, lėmė, jog areštuoti galvijai apskritai pradingo, o K. P. kreditoriai neteko pajamų, kurias būtų gavę. Tokiais veiksmais antstolė nevykdė CPK jai nustatytų pareigų vykdymo procese bei padarė žalą ieškovei, nes atsirado ir kitų išieškotojų, kurių reikalavimų bendra suma sudaro 91.664,42 Lt. Tokiu būdu buvo itin pabloginta anksčiau vykdomuosius dokumentus pateikusių kreditorių, tarp jų ir ieškovės padėtis. S. Ž. areštuotų galvijų varžytynes paskelbė tik po to, kai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 lapkričio 6 d. nutartimi buvo įpareigota skubiai atlikti teisės aktuose numatytus vykdymo veiksmus. Antstolė pateikė informaciją, kad iki vykdomojo dokumento pateikimo dėl skolos išieškojimo UAB „Baltic Agro“ naudai antstolės žinioje buvo 6 vykdomosios bylos dėl skolų iš K. P. išieškojimo. Pagal antstolės 2012 m. rugpjūčio 24 d. preliminarų turto įvertinimo aktą 38 areštuotų galvijų kaina - 78.800,00 Lt. Pradinė galvijų pardavimo varžytynėse kaina buvo nustatyta - 63.040,00 Lt. Nurodytų šešių kreditorių iš skolininko K. P. išieškoma bendra suma - 31.254,12 Lt. UAB „Baltic Agro“ išieškoma suma - 61.912,39 Lt, tad, bendra išieškotojų reikalavimo suma - 93.166,51 Lt. UAB „Baltic Agro“ reikalavimas sudarė 66,45 proc. visų K. P. kreditorių reikalavimų. Tuo atveju, jeigu areštuoti galvijai varžytynėse būtų buvę parduoti už pradinę kainą, UAB „Baltic Agro“ būtų tekę 41.890,08 Lt. Ši suma yra minimali, nes yra realu, jog parduodamų galvijų kaina varžytynėse potencialių pirkėjų būtų padidinta, todėl ji priteistina iš antstolės S. Ž., nes yra visos antstolės civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.

Atsakovė antstolė S. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 48-51). Nurodė, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, per kiek laiko nuo turto areštavimo momento turi būti paskelbtos turto realizavimo varžytynės. Neįvykdžius sprendimo geruoju, antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų - areštavo skolininko vardu atidarytas sąskaitos bankuose bei skolininkui priklausančią žemės ūkio techniką bei skolininko vardu registruotus galvijus. Pagal CPK 697 straipsnio 3 dalies nuostatas, gyvuliai ir paukščiai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie pavedami saugoti, atsisako juos prižiūrėti, realizuojami antstolio patvarkymu už kiek galima didesnę kainą. Vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog skolininkas pasirašytinai sutiko areštuotus galvijus saugoti, todėl antstolei nebuvo tikslo imtis priemonių juos realizuoti. 2012-11-02 paskelbus 38 areštuotų galvijų pardavimą iš viešųjų varžytynių, jie jau buvo dingę, o skundo dėl Patvarkymo realizuoti galvijus CPK 706 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka nebuvo gauta. Ieškovės argumentai, kad antstolė nesilaikė CPK 706 straipsnyje 1 dalyje numatyto įpareigojimo apie varžytynes pranešti ne vėliau kaip prieš 20 dienų, neturi teisinės reikšmės. Kadangi galvijai yra privalomai registruotinas turtas, apie šio turto būsimas varžytynes buvo privaloma paskelbti ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytinių dienos ir šio termino buvo laikytasi. Laiko tarpas praėjęs nuo turto areštavimo momento iki jo realizavimo varžytynėse susidarė ne dėl antstolės kaltės. Tam įtakos turėjo ir išieškotojos veiksmai, nes pažadėjusi perimti areštuotą turtą saugoti bei jį įvertinti, o vėliau apsigalvojo, nesutiko apmokėti ekspertizės išlaidų, t.y. nevykdė CPK 640 straipsnyje įtvirtintos išieškotojo pareigos bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Antstolės veiksmai nebuvo neteisėti, jie jokiu priežastiniu ryšiu nesusiję su tikrais ar tariamais ieškovės nuostoliais. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, varžytinių dėl galvijų pardavimo paskelbimas dar negarantavo, jog išieškotoja gaus tokio dydžio pajamas, kurias prašo priteisti kaip negautas pajamas. Atsakovė, sužinojusi, kad skolininkas K. P. paslėpė areštuotą turtą, kurio saugotoju buvo paskirtas, jau sekančią dieną kreipėsi į Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrą, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei apie 2012-12-11 patvarkymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki ikiteisminio tyrimo pabaigos antstolė kreditorius informavo. Kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, surašyti turto neradimo aktą ar atlikti kitus procesinius veiksmus sustabdytoje byloje nėra galimybės. Paduodama ieškinį teismui, kreditorė UAB „Baltic Agro“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; ieškovo UAB „Baltic Agro“ naudai priteisti iš atsakovės antstolės S. Ž., 41.890,08 Lt nuostolių atlyginimo, 1.257,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant ieškinį teismui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2013-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kt. reikalavimų, atmetė kaip neteisėtus ir nepagrįstus; priteisė iš ieškovo UAB „Baltic Agro“ 42,10 Lt valstybei, turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų išsiuntimą šalims (T.2, b.l. 42-43). Teismas nustatė, kad antstolė S. Ž. nepažeidė vykdymo procese nustatytų pareigų. Antstolės atliktas turto areštas yra vienas iš priverstinio išieškojimo iš skolininko turto veiksmų, o, teismo nuomone, gyvuliai ir paukščiai neatitinka CPK 697 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių. Vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog skolininkas K. P. pasirašytinai sutiko areštuotus galvijus saugoti, todėl antstolei nebuvo tikslo imtis priemonių juos realizuoti pagal CPK 697 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo vertinimu nebuvo jokios garantijos, kad varžytynes paskelbus anksčiau, galvijai nebūtų dingę. Teismas konstatavo, kad atsakovė, sužinojusi, kad skolininkas K. P. paslėpė areštuotą turtą, kurio saugotoju buvo paskirtas, kreipėsi į Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo K. P. pradėjimo, informavo apie tai kreditorius, bei apie 2012-12-11 patvarkymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, surašyti turto neradimo aktą ar atlikti kitus procesinius veiksmus sustabdytoje byloje negalima. Antstolė skundų dėl 2012-11-02 patvarkymo negavo. Teismas pažymėjo, kad CPK 706 straipsnyje varžytynių paskelbimo terminas (20 ar 30 dienų) yra skaičiuojamas ne nuo turto arešto dienos ir tai neturi nieko bendro su turto arešto momentu. Galvijai yra privalomai registruotinas turtas, todėl apie šio turto būsimas varžytines privaloma buvo paskelbti ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Teismas konstatavo, kad šio termino antstolė nepažeidė, o laiko tarpas nuo turto areštavimo momento iki jo realizavimo varžytynėse paskelbimo susidarė ir dėl išieškotojos veiksmų, nes ji atsisakė saugoti areštuotą turtą, jį įvertinti, apmokėti ekspertų paslaugas. Varžytynių dėl galvijų pardavimo paskelbimas dar negarantavo, jog išieškotoja gaus tokio dydžio pajamas, kurias prašo priteisti. Teismas akcentavo, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Teismas darė išvadą, kad antstolės veiksmai nebuvo neteisėti, tuo labiau jokiu priežastiniu ryšiu nesusiję su tikrais ar tariamais ieškovės nuostoliais, nes būtent ieškovės atsisakymas sumokėti už turto vertinimą turėjo įtakos žalos atsiradimui. Teismas sprendė, kad UAB „Baltic Agro“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, paduodama ieškinį teismui be pagrindo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma nuosavybe. Esant teisėtai išduotiems vykdomiesiems dokumentams, juos vykdant įstatymo nustatyta tvarka, turi būti užtikrinta išieškotojų teisė įstatymo nustatyta tvarka gauti jiems priteistas pinigines lėšas. Teismo vertinimu, patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeista vykdomuosius dokumentus pateikusių išieškotojų teisė į nuosavybę. Teismas darė išvadą, kad visi atsakovės antstolės S. Ž. proceso veiksmai buvo atliekami tinkamai, laikantis įstatymų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Agro“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.2, b.l. 56-71). Apeliantės nuomone:

1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas vertino atsakovės veiksmus po galvijų arešto, tačiau neatsižvelgė į tai, jog net 22 mėnesius antstolė skolininko galvijų apskritai neareštavo, nors teisės aktai numato 10 dienų terminą priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo pradėjimui. Sprendimo teiginiai, jog antstolė nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo veiksmų pradžią yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes galvijai yra privalomai registruojami Ūkinių gyvūnų registre, o duomenis apie juos teikia VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centras. Antstolei ši informacija buvo laisvai prieinama, todėl civilinės atsakomybės instituto kontekste tai reiškia, kad antstolė galėjo (turėjo) žinoti, jog skolininkui K. P. priklauso nemažai galvijų, kuriuos ji privalėjo areštuoti.

2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog areštuoti galvijai neturėjo būti realizuojami skubiai CPK 697 straipsnyje nustatyta tvarka. 2011 m. lapkričio 2 d. Turto arešto akte, kuriame nurodyta, jog areštuotą turtą saugoti priima skolininkas K. P., skolininko parašo nėra, todėl negalima teigti, jog jis sutiko saugoti bei prižiūrėti areštuotus gyvulius. Nesant areštuoto turto saugotojo, antstolė privalėjo remtis CPK 697 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei operatyviai realizuoti areštuotus gyvulius už kiek galima didesnę kainą. Net ir užfiksavus, kad iš 60 galvijų yra belikę tik 19, nebuvo imtasi operatyvių veiksmų skubiai realizuoti bent jau šiuos likusius areštuotus galvijus. Nesutinka su teismo išvada, jog UAB „Baltic Agro“, neskųsdama antstolės Patvarkymo realizuoti galvijus varžytynėse, pritarė tokiam areštuoto turto realizavimui, varžytynių paskelbimo apskundimas būtų buvęs visiškai žalingas ir neprotingas veiksmas susiklosčiusioje situacijoje.

3. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Baltic Agro“ turėjo apmokėti už areštuotų galvijų įkainojimą, nes tą paneigia ir pačios antstolės priimti patvarkymai patenkinti UAB „Baltic Agro“ skundus. Antstolė privalėjo galvijus įkainoti rinkos kainomis iškart, areštuodama šį skolininko turtą, atsižvelgdama į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, tačiau šių reikalavimų nesilaikė. Rinkos kainomis įkainoti areštuojamus galvijus antstolė turėjo visas galimybes, nes vidutinės rinkos galvijų supirkimo kainos yra nuolat skelbiamos Lietuvos statistikos departamente. Teisės aktai prievolę įkainoti areštuojamą turtą numato areštuojančiam antstoliui, o išieškotojui. Be to, antstolė neįrodė, kad išieškotoja pasižadėjo perimti saugoti ir įvertinti areštuotus skolininko galvijus. Antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva, o šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos, o vėliau šios išlaidos išieškomos iš skolininko, ką pripažino ir pati antstolė. Teismo teiginiai, jog varžytynių paskelbimas vienu ar kitu laiku dar negarantuotų galvijų realizavimo ir ieškovės nurodytos sumos gavimo yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių šios bylos aplinkybių. Preliminarus turto įvertinimo aktas, kuriuo nustatytos areštuotų galvijų kainos, taip pat ŽŪB „Nemunas“ raštas apie sprendimą pirkti areštuotus galvijus, mokant po 2000,00 Lt už kiekvieną galviją, patvirtina, jog areštuoti galvijai realiai būtų buvę parduoti už ne mažesnę nei antstolės nurodytą 63.040,00 Lt sumą. Teismas nevertino, kad 2010-2012 metais skolininkas K. P. turėjo virš 60 galvijų, žemės ūkio technikos bei kito turto bei gavo bei deklaravo mažiausiai 299.913,00 Lt pajamų, tačiau antstolė net dalinai neišieškojo skolos UAB „Baltic Agro“, o šiuo metu skolininkas jokio turto nebeturi, ūkininko veiklos nebevykdo ir pajamų nebegauna, todėl skolos išieškoti iš jo nėra jokių galimybių.

4. Antstolė nepagrįstai sustabdė vykdomąją bylą. CPK numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant vykdomoji byla privalo būti sustabdyta, tačiau CPK 626 ir 627 straipsniai nenumato, jog vykdomoji byla privalo ar gali būti sustabdyta, dingus tam tikram skolininko areštuotam turtui ar dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nesutinka, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeista vykdomuosius dokumentus pateikusių išieškotojų teisė į nuosavybę, nes nuostolių priteisimas iš atsakovės kitų išieškotojų interesams niekaip negali turėti įtakos, nes UAB „Baltic Agro“ savo nuostolius įvertino ta dalimi, kuri būtų atitekusi išieškotojai UAB „Baltic Agro“.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė antstolė S. Ž. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 79-85). Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas, teismas rėmėsi visa bylos medžiaga ir surinktais įrodymais. Ieškinys yra pateiktas netinkamam atsakovui. Atsakovės kaltės dėl susidariusios situacijos ieškovė neįrodė. Skolininkui bankroto byla neiškelta, jis yra gyvas ir sveikas, todėl tvirtinti, jog išieškoti skolos nebegalima, nėra pagrindo. Vykdymo procesą iš šio skolininko vykdė trys antstoliai ir atsakovė buvo pirma, kuri areštavo gyvulius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras 2010 sausio 5 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 61.912,39 Lt skolos išieškojimo ieškovės UAB „Baltic Agro” naudai iš skolininko ūkininko K. P., kuris 2010-01-08 buvo pateiktas vykdymui antstolei S. Ž. (vykdomoji byla Nr. 0076/10/00048). 2010 m. sausio 15 d. skolininkui K. P. išsiuntė raginimą gražiuoju įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir sumokėti vykdymo išlaidas. Iš vykdomoje byloje Nr. 0076/08/01010 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolė, vykdydama išieškojimą UAB “Baltic Agro” naudai, 2010 m. sausio 18 d. areštavo skolininkui priklausančias transporto priemones, bendros 700,00 Lt vertės, bei priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose arešto. 2011 m. rugpjūčio 11 d. Turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui K. P. priklausnatį javų kombainą, krautuvą ir ratinį traktorių, nurodant, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2011 m. spalio 6 d. turto arešto aktas patikslintas. 2011 m. lapkričio 2 d., 2012 m. balandžio 11 d., 2012 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu buvo areštuota skolininkui K. P. priklausanti galvijų banda, kuri palikta saugoti skolininkui. Tai patvirtina ir 2012-08-03 patvarkymas. Aktuose taip pat nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiams ekspertas. Turto (ratinio traktoriaus ir krautuvo) vertę antstolė nustatė tik 2012-11-02, o 2012-11-07 paskelbė šio turto varžytynes, t.y. tik teismui išnagrinėjus bylą dėl antstolės veiksmų ir įpareigojus antstolę skubiai atlikti vykdymo veiksmus, bei pradėti areštuo turto realizavimą.

Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė grindžia dviem esminiais argumentais. Pirma, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, motyvuojamoje dalyje išdėstant atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, ir nevertinant byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų. Antra, teismas visiškai netyrė ir nevertino bylos aplinkybių dėl antstolės civilinės atsakomybės ir visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Kaip žinoma, pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Taigi, vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisnius argumentus.

Faktinių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas nustatant bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. ar yra visos sąlygos (prielaidos) taikyti antstolės civilinę atsakomybę. Į šį klausimą galima atsakyti tik įvertinus byloje esančius faktus ir įrodymus. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui.

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, nagrinėjamos bylos atveju, teismas neanalizavo ieškovės nurodytų argumentų dėl antstolės veiksmų / neveikimo laikotarpiu nuo vykdomojo dokumento pateikimo iki pirmųjų varžytynių, t.y. dėl antstolės vengimo ar delsimo areštuoti galvijus, atlikti areštuoto turto vertinimą ir realizavimą, bei neįvertino teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatytų aplinkybių, išnagrinėjus ieškovės skundą dėl antstolės veiksmų. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, todėl teismas savo sprendimą dėl antstolės veiksmų turėjo motyvuoti. Iš teismo sprendimo nėra aišku ar buvo nustatyti ir įrodyti antstolės neteisėti veiksmai, ar nurodyti ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Pabrėžtina ir tai, kad profesine veikla besiverčiantiems asmenims yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams. Teismas taip pat netyrė ir nevertino tų antstolės nurodytų aplinkybių, kad vykdymo veiksmu atliko ne ji viena, o ir kiti kartu kontoroje dirbantys asmenys. Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnį antstolis atsako už jo paties ir jo darbuotojų padarytą žalą, todėl nustačius antstolės ar jos darbuotojų neteisėtus veiksmus ir pripažinus juos esminiu vykdymo proceso teisės normų pažeidimu, būtų pagrindas teigti, jog dėl to ieškovė patyrė žalos (CK 6.245–6.249 str., 6.263 str. 1 d.).

Teismo padarytos išvados, kad ieškovė buvo prisiėmusi atsakomybę saugoti areštuotus galvijus nėra pagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Be to, pirmosios instancijos teismas remdamasis EŽTT teismo praktika konstatavo, jog išieškotojai turi teisę gauti įstatymo nustatyta tvarka jiems priteistas pinigines lėšas, tačiau padaro įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškinio patenkinimas, pažeistų kitų kreditorių interesus.

Įvertinus šiuos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieškinyje nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės žalos dydžio pagrįstumo, apsiribojęs teiginiu, kad neįrodyti antstolės neteisėti veiksmai, o dėl atsiradusių nuostolių galimai kaltas yra ieškovas, neprisiėmęs atsakomybės už galvijų saugojimą. Tokios teismo išvados nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t.y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti ir toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl tam tikrų įrodymų nevertina kaip įrodančių civilinės atsakomybės sąlygas, ir tai leidžia teigti, jog teismo išvados ginčo klausimais galimai yra neteisingos. Be to, pabrėžtina, kad teismo sprendimas ir jo rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai suprantamai ir nedviprasmiškai, pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir įvertinus jų visumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas draudžiama privalomuoju draudimu (Antstolių įstatymo 17 str. 1 d., 2 d.) ir nustačius tam tikras aplinkybes, draudimo kompanija privalėtų atlyginti žalą, padarytą antstolio veiksmais, todėl teismas turėjo spręsti dėl draudimo kompanijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, netinkamai aiškino bei neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.