- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- N-575-745-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-07285-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
G. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) savininku, leido dirbti S. N. ir M. S., nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 98 ir 99 straipsnių reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutarimu G. B. pripažino kaltu nelegaliai įdarbinus du asmenis ir skyrė jam 6 000 Lt baudą. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog tarp Įmonės ir darbuotojų S. N. ir M. S. buvo faktiškai susiklostę darbiniai santykiai, kurie nebuvo įteisinti įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimą (b. l. 185).
Apeliantas nurodo, kad abu asmenys buvo įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) prašo G. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.
Iš Protokolo matyti, kad 2010 m. gruodžio 9 d. VDI inspektoriams pagal gautą anoniminį pranešimą atlikus patikrinimą Įmonei priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje buvo rastas dirbantis M. S., kuris, kaip nustatyta iš pamainos perdavimo – priėmimo akto, atvyko perimti darbo pamainos (b. l. 2-3). Iš į bylą pateiktų Budėjimo perdavimo – priėmimo aktų nustatyta, kad M. S. Įmonėje dirbo nuo 2010 m. gruodžio 2 d. 20.00 val. iki 2010 m. gruodžio 3 d. 8.00 val. ir nuo 2010 m. gruodžio 4 d. 10.00 val. iki 2010 m. gruodžio 5 d. 8.00 val. (b. l. 2-3, 17-23). Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale nurodoma, jog M. S. darbo pažymėjimas išduotas 2010 m. gruodžio 2 d. (b. l. 113). Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale pažymėta, kad M. S. su darbo sauga supažindintas 2010 m. gruodžio 2 d. (b. l. 109), tačiau darbo sutartis su juo sudaryta 2010 m. gruodžio 6 d., joje nurodant, kad M. S. Įmonėje dirbti pradeda 2010 m. gruodžio 7 d. (b. l. 98-99). VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis nustatyta, kad Įmonė pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apie M. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2010 m. gruodžio 7 d. Pranešime nurodyta, kad M. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios data – 2010 m. gruodžio 7 d. 2010 m. gruodžio 20 d. draudėjas pateikė prašymą tikslinti duomenis ir patikslintą pranešimą apie M. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 61). Įrašyta patikslinta M. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios data – 2010 m. gruodžio 2 d.
Atsižvelgusi į nurodytas duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. S. Įmonės naudai dirbo iki rašytinės darbo sutarties sudarymo (t. y. iki 2010 m. gruodžio 6 d.) bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, todėl G. B. laikytinas kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Šią aplinkybę patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai po VDI inspektorių atlikto patikrinimo, kada jis kreipėsi į VSDFV teritorinė skyrių, prašydamas pakeisti M. S. socialinio draudimo pradžios datą iš 2010 m. gruodžio 7 d. į 2010 m. gruodžio 2 d. (b. l. 61). Tokius G. B. veiksmus teisėjų kolegija vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
Nagrinėdama G. B. kaltinimą nelegaliai įdarbinus S. N., teisėjų kolegija nustatė, kad 2010 m. gruodžio 9 d. patikrinimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje rastas S. N., kuris turėjo perduoti pamainą (b. l. 2). Įmonės ir S. N. 2010 m. gruodžio 6 d. sudarytoje darbo sutartyje nurodoma, kad darbuotojas pradeda dirbti Įmonėje 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 116). Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale nurodoma, jog S. N. darbo pažymėjimas išduotas 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 33). Darbo sutarčių registravimo žurnale S. N. darbo pradžios data nurodyta 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 38). Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas M. S. nurodė, jog, dirbdamas Įmonėje, 2010 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. jis keitėsi pamainomis su S. N. (b. l. 139). Teisėjų kolegija šiuos liudytojo parodymus laiko patikimais, kadangi bylos nagrinėjimo metu M. S. teikiami paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Šias M. S. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateiktas kasos išlaidų orderis (b. l. 16), iš kurio matyti, kad 2010 m. lapkričio 27 d. S. N. avansu gavo 50 Lt. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. N. patvirtino, nors apie savo darbą Įmonėje iki darbo sutarties sudarymo teikė prieštaringus parodymus (b. l. 137).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. N. Įmonėje pradėjo dirbti iki darbo sutarties sudarymo, t. y. iki 2010 m. gruodžio 6 d., todėl G. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonės 2010 m. gruodžio 9 d. pateiktame pranešime VSDFV teritoriniam skyriui apie S. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nurodoma socialinio draudimo pradžios data – 2010 m. gruodžio 8 d. (b. l. 8, 46, 56). Pažymėtina, kad VDI inspektoriams iškart po atlikto Įmonės patikrinimo kreipusis į VSDFV nustatyta, jog apie S. N. socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta (b. l. 170). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas jau po VDI inspektorių atlikto patikrinimo, kas sudaro pagrindą abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumu. 2010 m. gruodžio 15 d. draudėjas pateikė patikslintą pranešimą, kuriame nurodė kitą S. N. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą – 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 46, 62). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie G. B. veiksmai turėtų būti vertintini kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad nelegalus darbas, kaip administracinis pažeidimas, gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, viena jų – nepranešimas laiku VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią. Net ir nesant nustatytos aplinkybės, kad S. N. Įmonės naudai pradėjo dirbti iki 2010 m. gruodžio 6 d. (t. y. prieš sudarant rašytinę darbo sutartį), G. B. laikytinas kaltu dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, padarymo, kadangi apie S. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta pavėluotai, t. y. 2010 m. gruodžio 9 d., nurodant, jog S. N. socialinio draudimo pradžios data – 2010 m. gruodžio 8 d., nors pagal darbo sutartį S. N. realiai pradėjo dirbti 2010 m. gruodžio 6 d.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.