Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2-913/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
1-2-913/2016
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00314-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
M. U., J. J.
Kaltinamasis
E. K., J. J.
Advokatai
Daiva Gadliauskienė, Dovilė Baniulė
Kategorijos
  • 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2-913/2016Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00314-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.3.6.4.6.; 2.10.2.7. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS2016 m. kovo 17 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiesiems M. U., J. J.,nukentėjusiojo J. J. atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,kaltinamųjų gynėjams advokatams Dovilei Baniulei, Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas - 2013-07-01 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d., 259 str. 2 d., paskirta 6 mėn. viešųjų darbų, teistas 2014-02-06 Jonavos apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, ši bausmė subendrinta su 2013-07-01 teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 7 mėn., įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką, ir

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, išsituokęs, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipnsio 2 dalies 8 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. K. ir J. J. 2014 m. liepos 21 d. apie 24 val., viešoje vietoje - prie bendrabučio, esančio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), laiptinės, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie M. U. ir J. J. – einančiam pro duris į laiptinę M. U. kumščiu smogė į galvą, o pastarajam nuo smūgio pargriuvus ant žemės, spyrė į šonus, kojas ne mažiau kaip 10 kartų, padarydami M. U. muštinę žaizdą pakaušio srityje, poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, ir šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą, bei, tęsdami nusikalstamą veiką, pasivijo į bendrabučio laiptinę įėjusį J. J. ir laiptinės antrajame aukšte smogė jam į galvą, o pastarajam pargriuvus ant žemės, keletą kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo padarydami J. J. galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda galvos kairėje pusėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą bei krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairių 6, 7, 8 – tų šonkaulių lūžiais, lydimais plaučio pažeidimu, oro ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės pusėje ir oro susikaupimu minkštuosiuose kairės pusės krūtinės ląstos audiniuose, ir šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė J. J. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis E. K. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies. Paaiškino, kad dirbo Anykščiuose, nuomavosi butą, pasikvietė mergaitę, išgėrinėjo, rūkė. Iš apačios pradėjo rėkti, negražiais žodžiais juos vadinti. Niekas nenorėjo muštis, taip gavosi, gal kažkuris trenkė, gulinčių nespardė, taip nebuvo kaip parašyta. Atsimena, kad ramiai rūkė balkone, iš apačios rėkavo negražiais žodžiais, jie išlindo, jiems pasakė išeiti į lauką. Jie išėjo gražiai išsiaiškinti, bet apsistumdė. Išėję į lauką, rado juos (rodo į nukentėjusiuosius). Nepažįsta šitų žmonių. Buvo tamsu, apie 12 val., pradėjo šnekėtis, gavosi susistumdymas. Neatsimena kas su kuo stumdėsi. Prie laiptinės stumdėsi, lauke. Gal jis spyrė gindamasis. Nežino ar J. spardė, vyko chaosas. Konkrečiai nepasakys kiek smūgių sudavė, gal vieną, gal du, gal vieną kartą, galimai ranka, gal per petį, gal į pakaušį, buvo tamsu, vyko grumtynės, nematė ką darė kitas kaltinamasis. Gailisi, kad susimušė su jais. Nesutinka su kaltinamais dalyje, kad patys prikibo, dėl sužalojimų nesutinka. Jie irgi turėjo kažkokių ketinimų, be reikalo nekviestų jų į lauką. Panevėžio TLK civilinį ieškinį pripažįsta, išėjęs į laisvę įsidarbins ir sumokės. J. J. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2014-07-22 apklausos protokolas, I tomas, b. l. 88).

Kaltinamasis J. J. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies. Paaiškino, kad buvo namuose tą vakarą, buvo vėlyvas vakaras, pasigirdo garsai, necenzūriniai žodžiai, grasinimai, kad sudaužys juos. Jie išėjo, jie (nukentėjusieji) toliau ant jų puolė, stūmė, apsidaužė, jis pabėgo pirmas į viršų, už 20-30 sekundžių atbėgo E. K., jam buvo sužalotas pirštas, varvėjo kraujas. Atvažiavo policija, juos išvežė. Jis buvo išgėręs, dar protaujantis. Ant kojų pastovėjo, sugebėjo pabėgti į penktą aukštą. Konfliktas įvyko prie laiptinės lauke. Jų langai yra 5 aukšte, tiesiai virš įėjimo į laiptinę. Išėjus per duris yra aikštelė prie pat lauko durų. Aukštesnis puolė ant jo, prasidėjo grumtynės, sudavė gal bėgdamas, visaip galėjo būti. Negali konkretizuoti kiek smūgių, viskas greit įvyko, jis pabėgo, E. atbėgo, atvažiavo policija. Ne jie išprovokavo, jie (nukentėjusieji) puolė, jie gynėsi. Nepripažįsta, kad jis taip sulaužė, nežino kaip susilaužė nukentėjusysis, gulinčio tikrai nemušė. Vyko chaosas. Jeigu jų kaltė, teks atlyginti Ligonių kasai, bet jie tik gerai apsigynė, nepripažįsta neturtinės žalos, už vaistus atlygins. Skambino J. J. po įvykio. Paskambino, pasiūlė susitarti, jis pasakė 10 000 kitaip nekalbėsim, sakė turi pažįstamų prokurorų Panevėžyje. Vyko chaosas, jie (nukentėjusieji) puolė, jie gynėsi, gal ranka sudavė, vyko grumtynės. Nematė, kur sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Buvo naktis. Tamsu. Viskas vyko prie laiptinės, prie pat laiptinės durų. Triukšmas kilo, bendrabučio gyventojai turėjo girdėti, galėjo būti sutrikdyta jų rimtis, poilsis, bet kaltinti reikėtų nukentėjusiuosius. Neturtinės žalos nepripažįsta, dėl jų jie turėjo palikti darbą, gal netyčia ir padarė tuos sužalojamus, bet jie išprovokavo. Už gydymą privalo atlyginti, bet per juos jie turėjo išeiti iš darbo, bijojo Anykščiuose būti, turėjo persikelti į Kauną dirbti. E. K. atleido iš darbo.

Nukentėjusysis M. U. paaiškino, kad tą dieną buvo namie su J. J., truputį išgėrė. Buvo dviese, ėjo išgėrę pas I. D., ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Atėjo iki bendrabučio. Tiksliai negali pasakyti, gali būti kad ir pirmas pasakė kažką, nes neatsimena. 5 aukšte buvo išlindę per langą žmonės, gal kažką ir pasakė, gal ir galėjo būti kažkas užgaulaus. Neprisimina, kad kviestų tuos žmones eiti žemyn aiškintis. Nežinojo su kuo kalbasi, nepažinojo tų žmonių. Pirmas į namą įėjo J. J.. Jam įeinant tarpduryje buvo žemesnis E. K., jis stovėjo, E. K. nepraleido, išgirdo, kad už nugaros kažkas stovi, pajuto smūgį ir nugriuvo. J. sudavė smūgį ganėtinai stiprų į galvą. Tarp keturių grumtynių nebuvo, jis nesigynė, nesmūgiavo, nei karto niekam nesudavė. Nukritęs jautė spyrius į šonus, per kojas, per rankas, smūgiai buvo ne iš rankų, iš kojų, gavo 10 smūgių, gal daugiau, negali pasakyti kiek žmonių jam smūgiavo. Atsipeikėjo, persivertė, nieko nėra, atsistojo, pradėjo bėgti, nežino kas tuo metu vyko su J.. Sužinojo ligoninėje, kad ir jį paguldė. Jam praskelta galva buvo. Mėlynės, sumušimai. Iš dalies gal ir jis išprovokavo muštynes, nes galėjo būti, kad jis pirmas rėkavo. Nesitikėjo, kad tie žmonės ateis muštis. Nereiškia byloje civilinio ieškinio. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo, jokio konflikto neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 37-39). Nukentėjusysis M. U. nurodė, jog tvirtina teisme duotus parodymus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. J. paaiškino, kad 2014 m. liepos 20 d. buvo atvažiavęs į Anykščius. Pardavė mašiną, susitiko M. mieste, nusipirko išgerti, ėjo pas M. namo (duomenys neskelbtini). Tada sugalvojo eiti pas jo buvusią draugę I., pas ją buvo sūnėnas atvažiavęs iš Anglijos. Priėjo prie bendrabučio, atsistojo prie laiptinės pabaigti parūkyti, kažkas iš viršaus pradėjo burbti, M. kažką pasakė. Vienas tarp vienų durų stovi, jis ėjo ir praėjo, tada smūgis antrame aukšte ir viskas, tuo pasibaigė. Ligoninėje atsipeikėjo. Lašelinė pajungta, atvažiavo policininkas, kažką surašė, liepė pasirašyti, pasirašė, bet po to atsigavęs galvojo, gal vėl atvažiuos patikslinti, neatvažiavo, pradėjo pats ieškoti galų. Pats kreipėsi. Buvo galva praskelta, šonkauliai lūžę, plaučiai pradurti, 7 dienas su aparatu vaikščiojo, kas antrą dieną rentgenas, raminantys vaistai. Jokio chaoso, grumtynių nebuvo, tarp jo ir jų tikrai nebuvo. Kaip tik tą dieną buvo įsidarbinęs, beveik tris mėnesiai nedarbingumo, kamavosi. Nesijaučia sveikas, metė rūkyti, tiek nedirba kiek anksčiau galėjo. Ieškinio sumą pareiškė už kentėjimą ir vargą, nors už pinigus sveikatos nenupirksi. Iki įvykio neturėjo sveikatos problemų. Jautė fizinį skausmą atsigavęs ligoninėje, leido tris kartus į dieną nuskausminamuosius. Nepatogumai dėl dreno įvesto. Anykščių ligoninėje gulėjo 10 dienų, išrašė vaistų, nebuvo pasveikęs, bet negalėjo jo ilgiau laikyti, kadangi yra registruotas Panevėžyje. Grįžus namo po poros valandų išvežė į Panevėžio ligoninę, pragulėjo 6 dienas. Vartojo vaistus, nuskausminamuosius. Šiai dienai sunku į trečią aukštą užlipti, sunkiai dirbti negali, skausmai užeina, skauda šonkauliai, buvo pradurtas plautis. Žalos prašoma piniginė suma yra adekvati jo kančioms. Smūgį į galvą pajuto užlipęs ant aikštelės, ant laiptų negalėjo nugriūti. Nieko neatsimena po smūgio.

Liudytoja I. D. paaiškino, kad buvo grįžęs sūnėnas iš Anglijos, jie sėdėjo, atėjo vieno liudytojo sesuo ir pasakė, kad atvyko buvęs jos draugas. Nuėjo apžiūrėti, gulėjo J. J., visas kruvinas, laukė policijos. Sakė, kad M. norėjo ateiti, pasišnekėti, bet taip ir nesulaukė. Ji nieko nematė, nieko negirdėjo. Anksti ryte su sūnumi nuėjo ieškoti telefono, surinko, padavė ligoninėje J.. M. buvo namuose telefonas paliktas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo 3 aukšte, J. gulėjo 2 aukšto laiptinėje. Negirdėjo triukšmo, garsų. Atėjo iš antros laiptinės J. G. sesuo, pasakė, kad guli J. visas sudaužytas. Nuo pirmo aukšto užlipus, palei sieną, ruošiantis lipti į antrą aukštą gulėjo. Palipi pirmą pakopą, tada aikštelė, jis gulėjo antroje salelėje. Apšvietimas veikia, yra judesio jutikliai, visada veikia, ryškiai šviečia, laiptinę apšviečia. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, sklido alkoholis, jis kažką murmėjo, lyg piniginės, kartu buvo policija. Nesakė kas atsitiko, jis nieko nesakė, šaukė daiktų.

Liudytojas J. G. paaiškino, kad gyvena Anykščiuose, pažįsta M., J. žino iš matymo. Sėdėjo pas I. D.. Girdėjo, kad kažkas bėgo laiptais, bet žmonių nematė. Po 15-20 minučių atėjo M. sesuo M. B., ir pasakė, kad J. primuštas guli. Nuėjo, tikrai kraujo klane gulėjo, atvažiavo greitoji, policija. Gulėjo antrame aukšte, laiptinės antrame aukšte prie įėjimo į koridorių. J. buvo neadekvatus tuo momentu, jis pribėgęs paklausė, sakė primušė. Rėkė, šaukė, nesakė kas būtent primušė. Laiptinėje yra judesio daviklis, kai vaikšto dega.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 70). Liudytojas J. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįsta E. K. ir J. J., jie buvę bendradarbiai. Tą naktį jis miegojo, girdėjo rėkavo žmonės už lango, įžeidinėjo statybininkus, tada durų trenksmas, suprato, kad kažkas išėjo iš buto. Jie su kambarioku susirinko daiktus ir išėjo, sutiko pareigūnus, kai grįžo - juos pasitiko pareigūnai ir išvežė į komisariatą. Jis nieko nematė. Jie (kaltinamieji) tą vakarą gėrė. Jis 9 val. atsigulė. Nukentėjusieji šaukė už lango necenzūriniais žodžiais, vadino statybininkus, rėkė, kad išeitų į lauką, kvietė tiesiog, kad kažkas išeitų į lauką, gal norėjo pabendrauti su statybininkais, negali pasakyti konkrečiai, vadino visokiais žodžiais, labai įžeidžiančiais. Jie su kambarioku susirinkę daiktus išėjo. E. K. ir J. J. sutiko koridoriuje, sutiko pareigūnus. Laiptinėje matė žmogų, gulintį salelėje ant žemės, matė, kad sumuštas, buvo kraujo. K. su J. nieko nesakė. Įvykius gerai prisiminė duodamas parodymus, tada iš miegų prabudo, nes rėkavo kažkas. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja M. B. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, pažįsta tik nukentėjusiuosius iš matymo, bendrauti neteko, kaimynystėje gyveno. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Viskas prasidėjo nuo to, kad išgirdo po langais triukšmą: „gaidžiai, asilai iš 5 aukšto, eikite žemyn“, – patriukšmavo apačioje, po to pačioje laiptinėje triukšmas, neišdrįso išeiti, kadangi girdėjosi, kad žmogų talžo. Greitai skambino policijai, kai atvažiavo, tik tada pamatė, kad J. gulėjo, kraujas aplinkui, buvo policija atvykusi, greitoji atvažiavo. Nematė nei kas, nei ką daro, girdėjosi, kad žmogų daužo. Tai vyko 2014 metų liepos mėnesį, naktį, į vidurnaktį vyko viskas. Išgirdo šūksnius, pradžioje kažką kvietė pasimušti iš 5 aukšto, vyriški balsai. Po to laiptinėje išgirdo triukšmą. Ji gyvena 2 aukšte, girdėjosi, kad žmogaus vis klausė: „dar maža?“, – žmogus aimanavo, bet nedrįso lįsti. Išėjusi pamatė kraupų vaizdą, mėtėsi sudaužyti akiniai, kraujo balos. Žmogus aimanavo, sąmoningas. Ji kvietė buvusią jo draugę Ingą, pamanė, kad jis pas ją ėjo. Atvažiavo policija, greitoji, jį išnešė.

Liudytoja R. R. paaiškino, kad ji gyvena Jonavoje, pažįsta J. nuo mokyklos laikų, per jį su E. susipažino. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Pamena, kad jie rūkė balkone, gal keturiese: J., ji, dar kažkas, vyriškis kuris gyveno kartu su jais. Iš apačios pradėjo rėkauti vyriški balsai, negražūs, nepadorūs žodžiai. J. per langą paklausė kas vyksta, jie rėkavo, J. sakė: „aš ateisiu, pasikalbėsim, išsiaiškinsime“. Jis su E. kartu išėjo. J. grįžo namo, jis nieko nekalbėjo, tada grįžo E. su kruvinu pirštu, kraujas bėgo fontanu, atvažiavo policijos pareigūnai. Buvo tamsu, vakare, buvo vasara, gal birželio mėnuo. Buvo 5 aukšte, bute, kur jie nuomavosi butą, ten gyveno daug darbuotojų. Dieną gėrė alų, vakare vyrai tik pradėjo gerti degtinę, gal pusę butelio išgėrė, J., E. ir bendradarbiai. Rūkė, išgirdo rėkaujant necenzūriniais žodžiais, nematė kas, vyriški balsai, 2-3, ne vienas. J. išlindo pro langą, asmeniškai jam rėkavo įžeidimus. Išlindęs J. paklausė kas yra, kas atsitiko. Jie pradėjo J. vadinti, jis sakė ateis į kiemą išsiaiškins. Jis išėjo su E.. J. ramiu balsu šnekėjosi, nesipyko, po to išgirdo, kad atbėga kažkas, neužilgo, gal po 10-15 minučių. Pirmas grįžo J., nieko nešnekėjo. Vėliau įėjo E., iš piršto kraujas fontanu bėgo, didelė bala buvo kraujo. Tarpusavyje jie nesikalbėjo. Policijos pareigūnai juos išsivežė. Iš J. buto išeidinėjo du vaikinai, gyvenę tame bute, grįžę pasakė, kad apačioje sumuštas žmogus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 58). Jis parodė, kad 2014-07-21 vakare miegojo bendrabučio, esančio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), bute. 2014-07-22 apie 0. 30 val. pabudo nuo triukšmo. Išėjęs į laiptinę ir laiptais palipęs žemyn iki trečio aukšto, jis pamatė, kad J. J. ir E. K. spardo ir muša rankomis ant žemės gulintį nepažįstamą vaikiną. Jis atitraukė J. J. ir E. K. nuo gulinčio jaunuolio, tada pastarasis atsistojo ir pabėgo. Tuo metu kažką išgirdo lipant laiptais ir užbėgo pažiūrėti. Ten buvo jaunas vyras, kurio jis nepažino. Netrukus vėl išgirdęs triukšmą apačioje, jis nulipo laiptais į apačią ir pamatė, kad J. J. ir E. K. muša nepažįstamą pagyvenusį vyriškį, kuris gulėjo ant žemės, buvo be sąmonės. Jis bandė juos atitraukti, bet to padaryti jam nepavyko, todėl nubėgo į butą kviesti pagalbos. Eidami su A. K. iš buto, susitiko grįžtančius J. J. ir E. K., lipdami laiptais 3 aukšte rado tą patį be sąmonės gulintį vyrą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau E. K. ir J. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas visiškai patvirtina nukentėjusiųjų M. U., J. J. parodymai, iš dalies liudytojų I. D., J. G., A. K., M. B., R. R. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2014-07-22 tarnybinis pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriame užfiksuota, kad 2014-07-22, apie 00.18 val. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK gautas telefoninis pranešimas, kad pirmame aukšte mušasi daug asmenų. Tikslinant įvykio aplinkybes nuvyko į įvykio vietą Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), kur antrame aukšte bendrame koridoriuje rastas gulintis J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai J. J. išvežė į ligoninę. Taip pat iš bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), į ligoninę stebėjimui buvo pristatytas M. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jį ir J. J. sumušė tie patys asmenys kai jie abu rūkė (duomenys neskelbtini) bendrabučio pirmame aukšte (tomas 1, b.l. 1).

- 2014-07-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – bendrabutis, esantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), kurio antrojo aukšto laiptinės aikštelėje ant grindų matyti rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės (tomas 1, b. l. 8-9).

- 2014-09-17 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1353/14(P-05), kurioje nurodyta, kad J. J. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda galvos kairėje pusėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas bei krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairių 6, 7, 8 – tų šonkaulių lūžiais, lydimais plaučio pažeidimu, oro ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės pusėje ir oro susikaupimu minkštuosiuose kairės pusės krūtinės ląstos audiniuose, dėl ko nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (tomas 1, b. l. 19-20).

- 2014-09-16 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1350/14(P-05), kurioje nurodyta, kad M. U. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, dėl nustatytų sužalojimų M. U. sveikata sutrikdyta nežymiai (tomas 1, b. l. 47).

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti išvadą, kad kaltinamųjų E. K. ir J. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jie viešoje vietoje naudodami smurtą nukentėjusiųjų M. U. ir J. J. atžvilgiu, J. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam M. U. - nežymų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, yra surinkta pakankamai. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina pačių kaltinamųjų E. K. ir J. J. parodymai, nukentėjusiųjų M. U. ir J. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojų I. D., J. G., A. K., M. B., R. R. teisme duoti parodymai, liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamųjų padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., numatytos chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji neneigė prieš nukentėjusiuosius vartoję fizinį smurtą – sudavę smūgių nukentėjusiesiems, tačiau abu kaltinamieji teigė, jog visų pirma tokį jų elgesį išprovokavo patys nukentėjusieji, o antra – jų suduoti smūgiai negalėjo sukelti tokių pasekmių nukentėjusiajam J. J.. Nukentėjusysis M. U. teisme parodė, kad tai jis pirmas „užkabino“ žmones, esančius (duomenys neskelbtini), Anykščiuose esančio bendrabučio 5 aukšte, juos negražiai, užgauliai pavadindamas. Tačiau nukentėjusysis nesitikėjo, kad žmonės, kurių nei jis, nei J. J. nepažinojo, ateis į lauką ir jų atžvilgiu vartos smurtą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats savaime nukentėjusiojo M. U. užgaulus žodinis kreipimasis į kaltinamuosius, arba kaip nurodė kaltinamieji – provokuojantis elgesys – neužtraukia atsakomybės pagal BK 284 straipsnį. Būtent kaltinamųjų E. K. ir J. J. elgesys, pasireiškęs tuo, jog jie išėjo iš savo buto, nusileido į lauką, kur buvo nukentėjusieji ir nesilaikydami visuomeninės rimties ir tvarkos, pradėjo juos mušti, sudaro chuliganiškų paskatų turinį.

Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti viešoje vietoje – prie įėjimo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, ir šio bendrabučio viduje, bendro naudojimo koridoriuje. Liudytojai M. B. patvirtino girdėjus šūksnius bei talžomo žmogaus garsus. Liudytojai J. G., A. K. patvirtino girdėję laiptinėje bėgančius žmones, o vėliau – matė kraujo klane gulintį nukentėjusįjį J. J.. Šiais kaltinamųjų veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – buvo sutrikdymas žmonių poilsis, dėl kaltinamųjų E. K. ir J. J. veiksmų nukentėjusieji M. U. ir J. J. buvo sužaloti, ir tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Abu kaltinamieji neneigė įvykio vakarą vartoję alkoholį. Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl girtumo negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių. Todėl tai, jog teisiamojo posėdžio metu, tai yra po įvykio praėjus dideliam laiko tarpui, kaltinamojo J. J. parodymai apie tai, jog jis negalėjo suduoti tokių smūgių nukentėjusiajam J. J., nuo kurių jam buvo sulaužyti šonkauliai bei padaryti kiti sužalojimai, teismo yra vertinami kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija, kuria siekiama sušvelninti arba visai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Analogiškai teismas vertina ir kaltinamojo E. K. parodymus apie tai, jog įvykio metu jo suduoti smūgiai negalėjo padaryti tokių sužalojimų nukentėjusiajam J. J., kokie yra nurodyti specialisto išvadoje. Vien tai, jog teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiųjų, liudytojų bei pačių kaltinamųjų parodymai atskirose detalėse nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nesudaro pagrindo vertinti, jog tai iš esmės keičia įvykio aplinkybes, nes nuo įvykio yra prabėgęs nemažas laiko tarpas ir atskiras detales prisiminti gana nelengva. Tuo pačiu teismas nenustatė, jog iš parodymų visumos galima būtų daryti prielaidas apie tai, jog galimai kokie nors kiti asmenys, buvę įvykio vietoje tuo pačiu metu galėjo sužaloti nukentėjusįjį J. J.. Tokią įvykio versiją buvo bandoma kelti teisiamojo posėdžio metu, tačiau šios versijos nepatvirtina jokie įrodymai. Kaltinamieji E. K. ir J. J. tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, jų smurtiniai veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryti dėl menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų, dėl ko nukentėjusiajam J. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam M. U. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamieji suvokė, kad elgdamiesi įžūliai – naudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl menkavertės priežasties – juos negražiai, užgauliai pavadinus, tokiu būdu siekiant nukentėjusiuosius paniekinti, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo. Įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamųjų veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie kaltinamųjų E. K. ir J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., todėl už sukeltas pasekmes jie privalo atsakyti.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visuma. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. K. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos. E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veikdamas grupėje (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). E. K. teistas (1 t., b. l. 108-114), teistumas neišnykęs, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 138 str. 2 d.8 p. sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato, o BK 54 str. ir 62 str., taikymo pagrindų nenustatyta. Bausmė skirtina žemesnė, nei sankcijos vidurkis. Pagal BK 284 str. 1 d. taip pat skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad E. K. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis J. J. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos. J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veikdamas grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). J. J. neteistas (1 t., b. l. 182, 183), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam J. J. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato, o BK 54 str. ir 62 str., taikymo pagrindų nenustatyta. Bausmė skirtina žemesnė, nei sankcijos vidurkis. Pagal BK 284 str. 1 d. taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nustatyta idealioji nusikaltimų sutaptis. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tikėtina, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo J. J. nuo visuomenės. Bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankama priemonė, kad jį priversti laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jo atžvilgiu taikytinos BK 75 str., nuostatos – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant keletą elgesio suvaržymų ir įpareigojimų, kurių pagrindu būtų įgyvendinta BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis.

J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (tomas 1, b.l. 178, 179).

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1235,53 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už J. J. suteiktas sveikatos priežiūros sąlygas (tomas 1, b. l. 51-55). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad žala nukentėjusiojo J. J. sveikatai buvo padaryta kaltais kaltinamųjų E. K. ir J. J. veiksmais, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam J. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 1235,53 Eur priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. K. ir J. J..

Nukentėjusysis J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos – 18,75 Eur dydžio ir neturtinės žalos – 5700 Eur dydžio žalos atlyginimo iš kaltinamųjų (tomas 2, b.l. 36-39). Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis J. J. patyrė turtinę žalą, o būtent gydymosi išlaidas ir kelionės išlaidas, kurių dydį pagrindžia pateikti čekiai. Bendra turtinė žala sudaro 18,75 Eur. Turtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamųjų E. K. ir J. J. nukentėjusiojo J. J. naudai solidariai priteistina 18,75 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusysis J. J. patyrė fizinį skausmą dėl tyčinių kaltų kaltinamųjų E. K. ir J. J. veiksmų. Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusysis teigė, kad dėl E. K. ir J. J. įžūlaus elgesio, kuris pasireiškė fizinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimo viešoje vietoje, jis patyrė neturtinę žalą. Po to kai atsidūrė ligoninėje, jis juto didelius fizinius skausmus, jam buvo leidžiami įvairūs raminamieji ir nuskausminamieji vaistai. Dėl patirtų sužalojimų, kurie pasireiškė kairės pusės VI-VII-VII šonkaulių lūžiu su poslinkiu į plautį, oro ir skysčio susikaupimą pleuros ertmėje, jis patyrė baimę, didelį susijaudinimą, išgąstį, t.y. stiprius dvasinius išgyvenimus dėl neigiamų ir nepataisomų pasekmių jo sveikatai. Jis buvo operuojamas, suprato, kad jo gyvybei gresia pavojus, dėl ko patyrė dvasinį šoką. Dėl kaltinamųjų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jo sveikatai jam buvo padaryta nepataisoma žala, jo gyvenimo kokybė ženkliai sumažėjo, jis nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, nusivylimą, iki šiol jaučia didelę moralinę nuoskaudą, atsirado nerimas dėl ateities. Teisme J. J. ir jo atstovė iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis grindžia neturtinės žalos dydį, kaip ir buvo nurodyta civiliniame ieškinyje.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad kaltinamųjų E. K. ir J. J. elgesys įvykio metu buvo gan įžūlus, veiksmai, kurių pobūdis – tyčiniai, buvo itin pavojingi – smūgiuota į gyvybiškai svarbias kūno dalis – galvą bei krūtinės ląstą, ko pasekoje patirtas didelis fizinis skausmas, kad padaryti sužalojimai atsiliepė nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, jis 10 dienų buvo gydytas VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje ir 6 dienas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės traumatologijos skyriuje, patyrė stresą, baimę, fizinį skausmą. Tačiau sunkių pasekmių neliko, J. J. yra dirbantis, gaunantis pastovias pinigines pajamas. Todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, kad pareikštas J. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų E. K. ir J. J. solidariai nukentėjusiojo J. J. naudai priteistina 2900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės iš esmės tapačios (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 2 896 Eur dydžio.

Nukentėjusysis J. J. prašo atlyginti patirtas išlaidas su jo atstovavimu byloje, kas sudaro viso 400 Eur (tomas 2, b.l. 111-112; 113-114). Nukentėjusysis šias proceso išlaidas patyrė dėl kaltinamųjų E. K. ir J. J. kaltų veiksmų, patirtos bylinėjimosi išlaidos patvirtintos byloje esančiais dokumentais, įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę - atitinka protingumo kriterijų, todėl 400 Eur suma priteistina iš kaltinamųjų E. K. ir J. J. nukentėjusiojo J. J. naudai iš kiekvieno po 200 Eur.

Kaltinamajam J. J. buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis už kaltinamajam J. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą 161,59 Eur (tomas 2, b.l. 134-135). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam J. J. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nustatytu pagrindu. Kaltinamasis J. J. nėra pateikęs duomenų apie savo turtinę padėtį, yra dirbantis, tačiau išsituokęs, turi tris nepilnamečius vaikus ir privalo teikti jiems išlaikymą (tomas 1, b.l. 181), todėl valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo J. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

E. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę E. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-02-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2015-07-02 Jonavos apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme iš dalies bausmes sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-03-17.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą suėmime nuo 2015 m. gruodžio 28 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

J. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę J. J. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant :

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai 1235,53 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus 53 centus) solidariai iš E. K. ir J. J. už nukentėjusiajam J. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. K. ir J. J. nukentėjusiajam J. J. 18,75 Eur (aštuoniolikos eurų 75 centų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. K. ir J. J. nukentėjusiajam J. J. 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. J. patirtas 400 Eur atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. K. 200 Eur (du šimtus eurų) ir J. J. 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiajam J. J. už teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikrasTeisėja Jolanta Gasparavičienė