- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2-1381-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00243-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gudara“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Gudara“ iškėlimo pagrįstumo.
2. Pareiškėja BUAB „Valreda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Gudara“ iškėlimo.
3. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtina šalių taikos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 1 500 Eur skolos. Atsakovė taikos sutarties nevykdė, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėja 2019 m. kovo 21 d. gavo antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo kartu su Išieškojimo negalimumo aktu, kuriame konstatuota, kad priverstinai išieškoti skolos nėra galimybių.
4. Atsakovė su prašymu iškelti bankroto bylą nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turi 108 993 Eur vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 880 Eur. Atsakovės skola 2019 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 2 571,18 Eur, o VSDFV – 33,44 Eur. Debitoriai 2019 m. gegužės 31 d. atsakovei skolingi 101 466,23 Eur. Atsakovė gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nes per 2018 metus visiškai padengė įsiskolinimą VSDFV ir VMI – 4 985,91 Eur, kitiems kreditoriams – 2 316,17 Eur. Atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl nors ir turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki. Atsakovė vykdo veiklą, todėl jos pašalinimas iš rinkos būtų neproporcinga priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė mažąją bendrija „Atisa“.
6. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. pabaigos atsakovė pareiškėjai yra skolinga 1 500 Eur, šios skolos antstoliui nepavyko išieškoti, vykdomasis raštas pareiškėjai grąžintas su Išieškojimo negalimumo aktu. Atsakovė nurodė, kad jos skolos kreditoriams sudaro 5 118 Eur, o gautinos sumos – 105 550 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turi turto už 108 993 Eur, o jos skolos – 4 846 Eur, taip pat atsakovė pateikė duomenis apie turtą, iš kurių matyti, kad 38 bendrovės jai yra skolingos 101 466 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą finansinių atskaitomybių dokumentus yra pateikusi už 2014 metus. Teismo vertinimu, atsakovės pateikto 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenys apie bendrovės turtą yra nerealūs. Aiškinamajame rašte atsakovė nurodė, kad 38 asmenys yra jai skolingi 101 466 Eur, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad tai yra bankrutavusios ir kai kurios jau veiklą baigusios įmonės. Atsakovė nepateikė duomenų apie debitorių skolų susidarymo pagrindus bei galimybes jas išsiieškoti. Teismas, bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, du kartus pripažino būtinu atsakovės atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau jos atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Atsakovei nepateikus duomenų apie tikrąją turtinę padėtį, bent tikėtinas galimybes iš jos nurodytų skolininkų gauti lėšas, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 7 straipsnio 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nenustatė bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino paviršutiniškai ir formaliai. Teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima abejoti 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis.
7.2. Teismas nepagrįstai nesuteikė apeliantei papildomo termino tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, pateikti tinkamus dokumentus apie finansinę situaciją ir galimybes vykdyti veiklą. Apeliantės vadovas visuotiniame akcininkų susirinkime išrinktas tik 2019 m. balandžio 24 d., todėl 2019 m. gegužės 2 d. buvo pateiktas prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kurio teismas netenkino.
7.3. Apeliantė per 2018 metų pirmąjį ketvirtį padengė visą įsiskolinimą VSDFV, tinkamai mokėjo darbo užmokestį bei mokesčius valstybės biudžetui. Apeliantė, vykdydama veiklą įsiskolinimo nedidino, o juos mažino, tačiau teismas šių duomenų nevertino.
7.4. Vien tai, kad antstolis pateikė išieškojimo negalimumo aktą, nepatvirtina apeliantės nemokumo. Byloje nėra duomenų apie tai, kokius veiksmus antstolis atliko, bandydamas išieškoti įsiskolinimą (pvz. areštavo kilnojamąjį turtą, kasoje esančias lėšas, lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ir kt.).
7.5. Atsakovės skolos kreditoriams sudaro 5 118 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 105 220 Eur. Byloje nepatvirtintas faktas, kad nurodytų debitorinių sumų neįmanoma išsireikalauti. Didelė dalis gautinų sumų yra susidariusios teikiant bankroto administravimo paslaugas, kurias galima išieškoti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pripažįstama, kad bankrutuojančios bendrovės veikla pasibaigė. Tokiu atveju kreipiamasi į teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo iš pabaigusios veiklą bendrovės vadovo, tačiau naujai priimtam vadovui to padaryti nepavyko.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki, o atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti bei neatitinkantys tikrovės.
8.2. Apeliantė neįrodė, kad yra moki bei nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenų teisingumą. Apeliantė nepaneigė pareiškėjos įrodymų ir argumentų, t. y. kad 2019 m. gegužės 31 d. balansas neatitinka tikrovės bei faktinės bendrovės finansinės būklės.
8.3. 2019 m. gegužės 31 d. balanse numatyta, kad skolą kreditoriams sudaro 4 846 Eur, kai tuo tarpu apeliantė vien tik pareiškėjai yra skolinga 25 499,25 Eur, tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1514-254/2018. Be to, apeliantė taip pat yra skolinga ir RAMIRENT Baltic AS Vilniaus filialui. Tokiu būdu apeliantės skolos yra didesnės nei 4 846 Eur.
8.4. Apeliantės teigimu, debitoriniai įsiskolinimai sudaro 101 466 Eur, tačiau debitoriai yra bankrutavusios ir kai kurios jau veiklą baigusios bendrovės, kitos įmonės nėra susiję su atsakove ir jų bankroto procedūras vykdo visai kiti asmenys, todėl ir negali būti skolingos atsakovei. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų užvedusi kokias nors bylas dėl skolų už administravimo išlaidas priteisimo bei kad jų priteisimas būtų realus.
8.5. Apeliantė nepateikė realių duomenų apie savo įsiskolinimus ir jie neatsispindi atsakovės pateiktoje finansinėje atskaitomybėje. Apeliantė nevykdo savo įsipareigojimų, tai patvirtina ir tai, kad antstoliui nepavyko išieškoti 1 500 Eur skolos, vykdomasis raštas grąžintas su Išieškojimo negalimumo aktu. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė 2018 metais mokėjo įmokas VSDFV nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė yra moki.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Teismas du kartus reikalavo, kad apeliantė paaiškintų ir pateiktų duomenis apie debitorių skolų susidarymo pagrindus, taip pat galimybes jas išsiieškoti. Teismas du kartus pripažino būtinu apeliantės atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau jos atstovas į teismo posėdžius neatvykdavo. Apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teismo įpareigojimų nevykdė, vilkino bylos nagrinėjimą, nes neturi jokių įrodymų patvirtinančių jos mokumą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ). Šis įstatymas nustato bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs.
12. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-823/2018 ir kt.).
13. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent apeliantė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. apeliantės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė (jos vadovas) pateikė pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 31 d. balansą, aiškinamąjį raštą bei duomenis apie esamus kreditorius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės statusą. Apeliantė, kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad nėra pagrindo bendrovei iškelti bankroto bylą, nes jos pradelsti įsipareigojimai (skolos) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, be to, apeliantė vykdo veiklą ir mažina įsiskolinimus kreditoriams.
15. Kaip minėta, apeliantės savo mokumą įrodinėja 2019 m. gegužės 31 d. balansu, aiškinamuoju raštu bei pateiktu kreditorių sąrašu, kitų jos mokumą pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė. Nors, apeliantės teigimu, jos būsena neatitinka nemokios įmonės, tačiau byloje esantys įrodymai šių apeliantės argumentų nepatvirtina (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą juridinių asmenų registrui teikė už 2014 metus, taigi apeliantė jau trejus metus nevykdo įstatymų numatytos pareigos teikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus (CK 2.66 straipsnio 4 dalis). Į bylą pateiktame 2019 m. gegužės 31 d. balanse nurodyta, kad apeliantės turtą sudaro 108 993 Eur (ilgalaikis turtas 4 846 Eur, trumpalaikis turtas 104 147 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 880 Eur. Pirmosios instancijos teismas minėto balanso duomenis vertino kaip nerealius, su šia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
16. 2019 m. gegužės 31 d. balanse numatyta, kad apeliantės turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 101 466 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 2 680 Eur vertės atsargos. Iš pateikto Aiškinamojo rašto matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos – tai 40 asmenų (Aiškinamajame rašte nurodytas klaidingas numeravimas) debitoriniai įsiskolinimai. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad iš 40 apeliantės nurodytų debitorių, 4 debitoriai yra išregistruoti, 34 – bankrutavę, 1 – likviduojamas, t. y. tik vienas debitorius, kuris yra fizinis asmuo, nurodytas su 500 Eur įsiskolinimu. Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie debitorinių skolų atgavimo (išieškojimo) realumą, nors pirmosios instancijos teismo ne kartą buvo įpareigota šiuos duomenis pateikti. Deklaratyviais laikytini apeliantės argumentai dėl galimybės išsiieškoti debitorines skolas iš išregistruotų ir bankrutavusių įmonių, nes apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad būtų inicijavusi skolų, susidariusių teikiant administravimo paslaugas, susigrąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė per vienerius metus gautinų sumų (at)gavimo realumo, jų grąžinimas yra abejotinas, todėl šio apeliantės nurodomo turto nėra pagrindo laikyti realiu apeliantės turtu. Juo labiau kad skolų susigrąžinimas visa apimtimi praktikoje pripažįstamas pakankamai komplikuotu, o trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti kreditorinių reikalavimų užtikrinimo. Be to, apeliantė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių atsargų realų egzistavimą (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Abejonių kelia ir apeliantės nurodyta 4 679,87 Eur pradelstų kreditorinių reikalavimų suma. Iš pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 2 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad kreditorinius reikalavimus sudaro: VSDFV Kauno skyriaus 33,44 Eur, VMI 2 571,18 Eur, Ramirent Baltic AS 575,25 Eur ir BUAB „Valreda“ (pareiškėjos) 1 500 Eur. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1514-254/2018 patvirtina, kad apeliantė pareiškėjai yra skolinga daugiau nei 25 000 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo už akių BUAB „Eleseta“ naudai iš apeliantės priteista 6 198 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų (sprendimas įsiteisėjęs) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantės pateikti duomenys apie pradelstus kreditorinius įsipareigojimus yra netikslūs, nes vien paminėti įrodymai patvirtina, kad apeliantės skolos yra žymiai didesnės, t. y. sudaro daugiau nei 30 000 Eur sumą.
18. Apeliantės mokumo nepagrindžia ir atskirojo skundo argumentai, kad 2018 metų pirmąjį ketvirtį padengė visą įsiskolinimą VSDFV, tinkamai mokėjo darbo užmokestį bei mokesčius valstybės biudžetui. Nors iš VSDFV viešai skelbiamų duomenų matyti, kad apeliantės skola 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarė 33,44 Eur, tačiau šie duomenys taip pat patvirtina, jog pas apeliantę nebėra nei vieno apdraustojo asmens. Iš viešai skelbiamų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad apeliantės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. rugsėjo 9 d. duomenimis sudarė 990,10 Eur.
19. Pareiškėjos pateiktas 2019 m. kovo 21 d. antstolės surašytas Išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad priverstinai išieškoti 1 500 Eur skolos nėra galimybių, kadangi piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, apeliantės vardu registruotų transporto priemonių nėra, nekilnojamojo turto neturi. Tai, kad apeliantės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenys.
20. Nors apeliantė teigia, kad vykdo veiklą, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantė taip pat nepateikė pelno (nuostolių) ataskaitos, iš kurios galima būtų spręsti apie vykdomos veiklos rezultatus, be kita ko, pardavimo pajamas. Priešingai, VSDFV vieši duomenys patvirtina, kad pas apeliantę nėra apdraustųjų asmenų, kas suponuoja išvadą, jog apeliantė veiklos nebevykdo ir yra nebepajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliantė atskirąjį skundą motyvuoja deklaratyviais, jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais nepagrįstais teiginiais. Apeliantės argumentai, kad ji neturėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, taip pat nepagrįsti. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą dėl duomenų pateikimo, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantė (jos atstovas) į teismo posėdžius neatvyko, nors ir buvo pripažintas apeliantės atstovo dalyvavimas būtinu. Taigi, apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus, o pirmiau išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, jog apeliantės faktiškai turimas (realus) turtas galimai yra net mažesnis nei jos turimi įsipareigojimai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad apeliantės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti apeliantei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Išaiškintina, kad įmonės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad apeliantė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.