Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-287/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-13
Bylos Nr.
1S-287/2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00287-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Kaltinamasis
G. M.
Advokatai
Paulius Bružas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-287/2012
Proceso Nr. 1-71-1-00287-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo G. M. gynėjo advokato Pauliaus Bružo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam G. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams – iki 2012 m. spalio 28 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 250 straipsnio 2 dalyje.

G. M. kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 3.32 val. iki 3.56 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ir V. P., žmonių darbo ir viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono PK) vidiniame kieme (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) rajono PK pastato ir garažų, padegė dvi policijos tarnybines transporto priemones ir pasikėsino padegti kitus kieme stovėjusius automobilius, dėl ko buvo sunaikintos dvi transporto priemonės, o būtent: turėdamas tikslą atkeršyti policijos pareigūnams dėl neapykantos policijai ir pykčio už teisėtus policijos pareigūnų veiksmus jo ir kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas masiškai sutrikdyti (duomenys neskelbtini) rajono PK veiklą, kad policijos institucija negalėtų vykdyti savo funkcijų, iš anksto susitarė su V. P. ir E. K. įvykdyti teroro aktą – padegti visus (duomenys neskelbtini) rajono PK vidiniame kieme stovėjusius automobilius. Tuo tikslu G. M., V. P. ir E. K. pasigamino priemones automobiliams padegti – į stiklinius butelius pripylė vidaus degimo variklyje panaudotos alyvos ir prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtino medžiagos skiautes. G. M. pažadėjus padėti atkeršyti ir tuo tikslu pavežti V. P. iki (duomenys neskelbtini) rajono PK, 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 3.30 val., G.M. savo automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė V. P. prie (duomenys neskelbtini) rajono PK, kur jų laukė E. K. Kartu su E. K. bendrais veiksmais V. P., panaudodami du iš septynių pasiruoštų butelių, padegė du policijos tarnybinius automobilius - „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 22 071 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini), ir „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 27 096 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, kurie sudegė ir buvo sunaikinti nepataisomai. Taip pat sudegė šiuose automobiliuose buvęs (duomenys neskelbtini) apskrities VPK turtas: 2 nukreipiamieji kūgiai 24 Lt bendros vertės, ruletė 8,92 Lt vertės, lanksti vilktis 1 vnt. - 21 Lt vertės, fotoaparatas „Samsung Digimax 15“ 429,09 Lt vertės, žibintas 8 LED + 1HAL 1 vnt. -51,57 Lt vertės, 2 krivulės bendros 20,57 Lt vertės. Be to, pasikėsino padegti policijos tarnybinį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 38 000 Lt vertės, priklausantį AB (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo metu sulaužydami šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tuo padarydami 416,87 Lt žalą; policijos tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) rajono PK; policijos tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) apskrities VPK; automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, priklausantį policijos pareigūnui D. R., automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt vertės, priklausantį policijos pareigūnui A. B. bei automobilį „ISUZU D-MAX“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau šių automobilių padegti nepavyko, nes V. P. ir E. K. pasirinko netinkamas nusikaltimo priemones ir būdą, dėl ko ugnis užgeso arba neišsiplėtė į kitus automobilius. Šiais veiksmais buvo sukelta sunaikinimo grėsmė (duomenys neskelbtini) r. PK pastatui ir garažams. Atlikus minėtus veiksmus G. M. padėjo pasišalinti V. P. ir E. K. iš įvykio vietos.

G. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2011 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Panevėžio apygardos prokuratūros 2011 m. spalio 26 d. nutarimu G. M. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi G. M. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į griežtesnę – suėmimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi G. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas dviems mėnesiams. Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas iki 2012 m. liepos 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2012 m. liepos 25 d. nutartimi kaltinamajam G.M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar 3 mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog G.M. yra jaunas, turi gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, tačiau kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kaltinamasis nevykdė jų sąlygų – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei draudimo nebendrauti su nurodytais asmenimis, todėl jam vėl buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė. G. M. teistas, kaltinamas padaręs naują nusikaltimą neišnykus teistumui. Daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo G. M. gynėjas skundu prašo panaikinti skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria G. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, ir paskirti G. M. švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumento paėmimą arba užstatą.

Gynėjo manymu, skundžiama teismo nutartis neatitinka BPK 121 straipsnio 4 dalyje, 122 straipsnyje bei 125 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl suėmimo terminas kaltinamajam G. M. pratęstas nepagrįstai.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. M. nevykdė įpareigojimo periodiškai registruotis policijoje. Vien prokuroro pažyma, neparemta jokiais objektyviais duomenimis (policijos registracijos knygos įrašais), negali būti pagrindu konstatuoti tokį pažeidimą. Aplinkybė, kad G. M. pažeidė įpareigojimą nebendrauti su vienu iš nurodytų asmenų (bendravo su N. T.), nėra pagrindas skirti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Iš byloje esančių G. M. pokalbių su N. T. išklotinių matyti, kad jie niekada nebendravo bylos klausimais, o tai reiškia, kad buvo tik formalaus pobūdžio pažeidimas, niekaip nepakenkęs tyrimui. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. su N. T. dirbo vienoje darbovietėje, todėl nebendrauti G. M. su šiuo asmeniu buvo faktiškai neįmanoma. Teismas į šias aplinkybes, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė.

Gynėjo nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamajam G. M. 7 mėnesius buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės ir jis nebėgo (neslėpė) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nedarė naujų nusikaltimų. Taip pat nėra duomenų, kurie leistų objektyviai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. Faktas, kad G. M. anksčiau teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, neleidžia daryti išvadą, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Nors G. M. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau jo kaltė dar neįrodyta, jis pats neigia savo kaltę. Nepagrįstai pasiremta ir prokuroro pažyma, kad G. M., pakeitus jam suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, klastojo įrašą jo registravimo lape, nes tokia prokuroro pažyma nepatvirtina objektyviais duomenimis.

Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjas mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti G. M. taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštą, dokumento paėmimą, atitinkamo dydžio užstatą).

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. M. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Kaltinamojo G. M. gynėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį ir paskirti kaltinamajam G. M. švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumento paėmimą arba užstatą.

Nagrinėjamu atveju, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties dalis, kuria kaltinamajam G. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, naikintina, nes yra nepagrįsta, todėl neteisėta.

Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti taikoma tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad kaltinamajam G. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nurodant pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą teismas motyvavo tuo, kad G. M. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, bei kad jis nevykdė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei draudimo bendrauti su nurodytais asmenimis. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą teismas pagrindė tuo, kad G.M. teistas, naują nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, ir prokuroro pateikta pažyma, kad pakeitus kaltinamajam suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, sutinkant (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnui, kaltinamasis klastojo įrašą jo registravimo lape, siekdamas nuslėpti neatvykimą į policijos įstaigą registruotis nustatytu laiku. Remiantis šiais duomenimis teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasieki BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

Apeliacinio teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje išdėstyti teismo motyvai dėl kaltinamojo G. M. suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, buvimo nėra pakankami daryti išvadai, kad paleistas iš suėmimo G. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasieki BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš aptariamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. M. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), turi nuolatinę gyventąją vietą – (duomenys neskelbtini), iki suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, byloje nėra duomenų, kad jo socialiniai ryšiai formuotųsi užsienyje. Jis anksčiau teistas už nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnio 1 dalį), kuris nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad G. M., būdamas laisvėje, būtų grasinęs ar pasikėsinęs padaryti nusikaltimą. Aptariamoje byloje G. M. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sprendžiant iš kaltinamajame akte išdėstytų duomenų jo vaidmuo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nebuvo pagrindinis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. M. 7 mėnesius (nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2012 m. gegužės 28 d.) buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu kaltinamasis būtų neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, kad būtų kliudęs proceso eigai ar daręs naujus nusikaltimus. Aplinkybė, kad kaltinamasis G. M. pažeidė ikiteisminio tyrimo metu jam skirtas švelnesnes kardomąsias priemones (neatvyko 2012 m. vasario 17 d. nurodytu laiku registruotis į policijos komisariatą ir bendravo su uždraustu asmeniu N. T.), neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau nėra besąlyginė vada kaltinamajam skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Skundžiamoje teismo nutartyje minima prokuroro pažyma, kurioje nurodyta, kad kaltinamasis, sutinkant (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnui, klastojo įrašą jo registravimo lape, nepatvirtinta objektyviais bylos duomenimis.

Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad šiuo metu pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, remiantis kuriais kaltinamajam G. M. pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, nėra. Vien tik aplinkybė, kad šiuo metu G. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę, nesant kitų BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų aplinkybių, nėra nepakankama daryti išvadai, kad kaltinamasis G. M. gali bėgti (spėtis) nuo teismo ar daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Apeliacinis teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad Apeliacinis teismas, kaip aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, neturi įstatyminės teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Aukštesnysis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį. Todėl atmetamas gynėjo prašymas paskirti kaltinamajam G. M. švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumento paėmimą arba užstatą.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje baigtas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti G. M. taikant ir kitas, švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam G. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams – iki 2012 m. spalio 28 d., panaikinti ir kaltinamąjį G. M. iš suėmimo paleisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė