Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 22 val. 10 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – nukentėjusiajai mažametei dukrai O. S., o būtent: vieną kartą rankos delnu sudavė O. S. per sėdmenis.

Šiais veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis O. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine A. O. kartu gyvena 6 metus, turi vieną bendrą vaiką, tai yra O. S.. Sugyventinė turi dar vieną vaiką, tačiau jis nėra bendras, jie gyvena kartu. 2022 m. rugpjūčio 12 d. jis būdamas namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė viskį. Vakare, apie 22.00 valandą, jo mažametė dukra O. žaidė bute. Žaisdama ji valė plaukus rankšluosčiu nuo grindų ir kitų vietų. Jis dukros paklausė, kodėl ji taip daro, ir jai praeinant pro jį, jis vieną kartą nestipriai rankos delnu sudavė jai per sėdmenis. Tai padarė tikrai nestipriai ir nenorėdamas jos užgauti. Dukrytei už plaukų sugriebęs tikrai nebuvo ir to negalėtų padaryti. Jo sugyventinė tuo metu buvo kambaryje, jis buvo virtuvėje, o dukrytė ėjo pro virtuvę koridoriumi. Jo dukrytė nuo jo suduoto smūgio verkė, tačiau ji tikrai verkė ne dėl to, kad jai skaudėjo, o dėl to, kad ji yra jautri. Tai pamačiusi jo sugyventinė atėjo į virtuvę ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis, norėdamas ją atitraukti toliau nuo jo, ranka suėmė jai už rankos, tačiau jai nesudavė nei vieno smūgio. Po to jis, norėdamas išvengti konflikto su sugyventine, nuėjo į kambarį ir po kelių minučių išgirdo skambutį į duris. Atidarius duris pamatė policijos pareigūnus, kurie pranešė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis nesuprato, dėl kokių priežasčių jo sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, jeigu jis tikrai dukrytės tyčia nemušė (2 t., b. l. 16–19). Suduodamas per sėdmenis norėjo sudrausminti dukrą. Gailisi dėl to, kas įvyko. Jis myli savo dukrą, anksčiau nėra jos mušęs ir supranta, kad taip elgtis negalima (1 t., b. l. 31–34).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. S. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios mažametės O. S., liudytojos mažametės mamos A. O. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, blaivumo patikrinimo žurnalo išrašas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Mažametė nukentėjusioji O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai 4 metai, tėvelis ją mušė, ją tempė už plaukų, su ranka gavo per užpakaliuką, buvo naktis, tėvelį išvežė policija. Kai jai trenkė tėvelis, jie buvo namuose, kambaryje, kur yra televizorius. Ją mušė delnu. Ji jautė, kad jis labai piktas, jai skaudėjo. Vieną kartą mušė, ankščiau yra buvę, kad tėvelis mušė. Kai jai sudavė, mama ją išgelbėjo, jos pagailėjo. Mama su tėčiu pykstasi. Tėtis išvažiavo su policija, paskui susirinko mašiną ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko, kai gyveno Lietuvoje, kur gyveno su tėčiu, mama ir N.. Tėtis dažnai buvo namie, dabar jo nėra, tai galima ramiai miegoti. Ankščiau buvo tėtis geras, žaisdavo su ja, dabar ne, dabar jis pyksta. Kai jai sudavė į užpakaliuką, jai skaudėjo vieną kartelį. Ji bijo tėčio (1 t., b. l. 143–145).

Liudytoja A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyveno kartu su O. S. (duomenys neskelbtini), vėliau jis išvyko gyventi į Lietuvą, o prasidėjus karui, ji kartu su savo vyresne dukra ir bendra jos ir O. dukra atvyko gyventi pas jį, kur jos gyveno viename kambaryje ir miegojo atskirai nuo O.. 2022 m. rugpjūčio 12 d., vakare, galimai 22.10 val., ji buvo jos ir dukrų kambaryje, kalbėjo telefonu su savo mama. Kalbėdama telefonu matė, kad jos dukra O. su servetėle jų kambaryje nuo grindų renka plaukus. Kita jos dukra A. ir O. buvo virtuvėje. O., surinkusi plaukus kambaryje, nuėjo į koridorių ir tą patį pradėjo daryti koridoriuje. Surinkusi plaukus su servetėle O. kelis kartus bėgo į virtuvę ir kelis kartus metė servetėlę su plaukais į šiukšlių maišą. Mano, tai O. pradėjo erzinti ir jis agresyviai pasakė O. „liaukis“. O. nesiliovė ir toliau rinko plaukus ir pasakė, kad ji yra pagalbininkė ir padeda mamai. O. nesiliovus, matė, kaip O. greitai priėjo prie jos ir dešinės rankos delnu trenkė jai per sėdmenis. Sudavė mažiausiai vieną kartą. O. O. sudavė koridoriuje, sudavimas buvo su tikslu sukelti fizinį skausmą. Po suduoto smūgio, O. pradėjo verkti, mano, kad jai skaudėjo. Ji skiria, kada vaikas verkia isteriškai, kada vaikas verkia, nes jai skauda. Ji ne tik matė, bet ir girdėjo, kaip pliaukštelėjo. Kai tai pamatė, priėjo prie O., norėjo vaiką apkabinti, paguosti, O. jai neleido prie jos prieiti, O. paėmė ranka už kaklo, suėmė ir plaukus iš nugaros pusės, ir ją nustūmė į virtuvę. Ji su dukromis iškvietė policiją. Skambino 22.30 val. dėl to, kadangi ji žino iš patirties, kad jis būna agresyviai nusiteikęs, kad visą naktį vaikšto po butą, nemiega, o jos turi apsimetinėti, kad miega, kad jis prie jų nelįstų. Paskambinus 112 pasakė, kad girtas vyras puolė vaiką, elgėsi agresyviai, jos jo bijo. Atvykus pareigūnams ir vertėjai, pasakė, kad O. sudavė dukrai per sėdmenis (1 t., b. l. 93–98).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 26–28).

Iš Kauno apskrities VPK reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad O. S., gim. (duomenys neskelbtini), susinervinęs dėl žaidžiančios koridoriuje dukros O. S., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebė jos plaukus kaire ranka ir dešine ranka vieną kartą trenkė jai į sėdmenis, taip sukeldamas dukrai fizinį skausmą. O. S. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-patikros sertifikato Nr. 1710552 nustatytas 1,84 prom. neblaivumas. Mergaitei medikų pagalba reikalinga nebuvo (1 t., b. l. 40–41).

Iš blaivumo patikrinimo žurnalo išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. po įvykio, patikrinus O. S. blaivumą, nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 1,84 promilių (1 t., b. l. 179–180).

Atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo sudėtis ir įstatymų leidėjas tą pačią veiką, padarytą silpnesniam, labiau pažeidžiamam asmeniui vertina kaip žymiai pavojingesnę, todėl nustato griežtesnę atsakomybę ir griežtesnes bausmes.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta mažametės nukentėjusiosios O. S., liudytojos mažametės mamos A. O. parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, blaivumo patikrinimo žurnalo išrašu ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis O. S. 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 22 val. 10 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – nukentėjusiajai mažametei dukrai O. S., o būtent: vieną kartą rankos delnu sudavė O. S. per sėdmenis.

Kaltinamasis pripažino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2022 m. rugpjūčio 12 d., norėdamas sudrausminti dukrą, kuri žaisdama valė plaukus rankšluosčiu nuo grindų ir kitų vietų, jis vieną kartą nestipriai rankos delnu sudavė jai per sėdmenis. Tą patvirtina ir pačios mažametės nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis buvo labai piktas ir delnu jai trenkė per užpakalį, kas jai sukėlė skausmą, taip pat ir liudytojos, mažametės mamos A. O. parodymai, kad O., susinervinęs, kad O. renka nuo žemės plaukus, greitai priėjo prie jos ir dešinės rankos delnu trenkė mažametei per sėdmenis mažiausiai vieną kartą, su tikslu sukelti fizinį skausmą. Blaivumo patikrinimo žurnalo išrašas patvirtina, kad įvykio dieną, suduodamas mažametei į sėdmenis, O. S. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,84 promilių girtumas. Tiek pati mažametė nukentėjusioji, tiek ir jos mama parodė, jog kaltinamojo veiksmas sukėlė fizinį skausmą mažametei. A. O. parodė, jog ji atskiria, kaip vaikas verkia, kai būna susierzinęs ir kaip vaikas verkia, kai jam skauda. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Nors kaltinamasis teigia, kad jis tik norėjo sudrausminti vaiką, tačiau byloje nėra duomenų, kad vaikas būtų kėlęs kažkokį pavojų, grėsmę sau ar kitiems savo veiksmais. Be to, jokie prievarta prieš vaiką nėra pateisinama.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – delnu suduotas smūgis į sėdmenis, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgio sudavimu. Kaltinamasis, būdamas pakaltinamas, suaugęs ir brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad jo elgesys – sudavimas rankos delnu O. S. per sėdmenis, yra neteisėta veika, kad jis tuo gali sukelti fizinį skausmą. Kaltinamojo elgesys bei išreikštas noras sudrausminti mažametę rodo, jog kaltinamasis ne tik suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, galinčias kilti pasekmes, bet ir to siekė bei norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinime nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visi bylos duomenys – pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 29–39), paties kaltinamojo, liudytojos A. O. apklausos protokolai patvirtina, jog įvykis įvyko ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinime padaryta techninė klaida nurodant nusikaltimo padarymo vietą, t. y. neteisingai nurodytas gatvės pavadinimas, todėl ši klaida ištaisytina. Tai laikytina rašymo apsirikimu, technine klaida, kuri esminių veikos aplinkybių nekeičia, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo teisės į gynybą tuo nebus pažeistos.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji fizinio smurto vartojimo prieš mažametį asmenį sukeliant jam fizinį skausmą požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis O. S. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis O. S. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė, Priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl abejoti O. S. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi – bauda – bei jos dydžiu. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, gailėjosi, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – 51 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 34 MGL dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. 23 val. 40 min. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. 12 val. 55 min., t. y. 1 para. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai ir skirtina galutinė – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su apklausos įrašu (2 t., voke, prisegtame prie galinio bylos lapo), saugomas byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Ištaisyti kaltinime rašymo pasirikimą, nurodant, kad nusikaltimo padarymo vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti O. S. galutinę sumažintą bausmę – 34 MGL dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. 23 val. 40 min. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. 12 val. 55 min, t. y. 1 parą, prilyginti ją 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad galutinė O. S. paskirta bausmė – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

O. S. paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su apklausos įrašu (2 t., voke, prisegtame prie galinio bylos lapo), saugomą byloje, baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.