- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- N1-1513-276/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55896-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Kaltinamasis
- LR BK
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, -
- kaltinama LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. M. 2014-11-22, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su nepilnametėmis K. P., S. N., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas ir nepilnametėmis, E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurioms nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, užsibarikadavo bendrabučio antrojo aukšto kambaryje, į auklėtojų bei policijos darbuotojų teisėtus reikalavimus atidaryti duris nereagavo, kambaryje keikėsi necenzūriniais žodžiais auklėtojų atžvilgiu, baldais kartu su K. P. užrėmė duris, ko pasekoje jas jėga atidarant policininkams buvo sugadinti baldai – komoda 28,96 eurų vertės ir lentyna 28,96 eurų vertės, S. N. metė į langą kompiuterio monitorių ir išdaužė 2 stiklus 120,36 eurų vertės, būnant 1 aukšte mėtė akmenis į langą ir sudaužė stiklą 60,18 eurų vertės, D. U. sulaužė klozetą 34,49 eurų vertės, visos triukšmavo, stumdė baldus, spardė duris ir taip įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino svetimą turtą.
Kaltinamoji K. V. M. kalta pagal LR BK 284 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad už netinkamą elgesį vaikų globos namuose 2014 metų liepos mėnesį buvo patalpinta į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) durys buvo rakinamos, joms buvo draudžiama išeiti, todėl su K. P. nutarė pabėgti, tai daryti sutiko D. U., S. N. ir E. P.. Jos nutarė 2014-11-22 apie 16.00 val. užsibarikaduoti 2 aukšte esančiame kambaryje, sukelti didelį triukšmą, atvykus policijai ir vedant iš centro pabėgti. Ji ir K. P. baldais užrėmė duris, neįleido auklėtojų, S. N., kad sukelti didesnį triukšmą ir būtų iškviesta policija, metė į langą kompiuterio monitorių ir jį išdaužė, visos keikėsi. Atvykę policininkai duris išlaužė ir tada sugadino baldus. Jas nuvedus į 1 aukštą, K. P. buvo uždaryta į nusiraminimo kambarį, jos buvo šalia. Ji stumdė ir spardė baldus, keikėsi, neklausė auklėtojų, mėtė akmenukus į langą ir išdaužė stiklus.
Iš pagarsintų liudytojo J. Ž. parodymų matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2014-11-22 d., apie 16 val. jis pastebėjo, kad A. S. bando atidaryti D. V. kambarį. Tuomet jis priėjo prie kambario ir pabandė atidaryti duris ir kalbinti merginas, tačiau jam nepavyko. Tuomet jis išėjo į lauką ir pamatė, kad yra išdaužtas vienas dešinės pusės langas ir vėl bandė kalbėtis su merginomis, tačiau šios dainavo ir nekreipė į jį dėmesio. Už durų girdėjosi lūžtančių baldų garsai ir necenzūrinių žodžių vartojimas auklėtojų atžvilgiu. Kai jau visais būdais bandė nepilnametes įkalbinti atidaryti duris, bet nesėkmingai, su kitais auklėtojais nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai bandė atidaryti ir kalbinti nepilnametes, tačiau jiems taip pat nesisekė. Tuomet buvo iškviesti priešgaisrinė tarnybos gelbėtojai, kurie išlaužė duris ir leido jiems patekti į vidų. Už durų buvo sustatytos spintos, rašomieji stalai, kad jiems būtų kuo sunkiau patekti į kambarį. Kai pareigūnai įėjo į kambarį, visoms merginoms davė nurodymą išeiti į koridorių ir sustoti prie sienos. Užsibarikadavusios merginos buvo D. U., E. P., S. N., K. V. M., K. P.. Jo nuomone, susibūrimą organizavo K. P.. Vėliau visos nepilnametės buvo nuvestos į pirmą aukštą, o K. P. buvo nuvesta į nusiraminimo kambarį, kuriame pradėjo daužyti klozetą ir lupti nuo sienų dailylentes, o kitos nepilnametės pradėjo maištauti ir viską daužyti koridoriuje. Pareigūnai, išgirdę, kad kažkas vyksta nusiraminimo kambaryje, jį atrakino ir pamatė, kad viskas kambaryje yra išdaužyta. Kai į kambarį įėjo policijos pareigūnai, tai į kambarį taip pat įsiveržė nepilnametės, kurios irgi pradėjo niokoti viską kambaryje nepilnamečių suvaldyti nepavyko nei policijos pareigūnams, nei jam su kitu auklėtoju. Vėliau visos merginos vėl išėjo į koridorių ir pradėjo reikalauti, kad būtų išvežtos į psichiatrijos ligoninę. Kai joms buvo pasakyta, kad nėra pagrindo jų ten vežti, jos staiga pradėjo sau žaloti rankas. Tuomet buvo iškviesti 2 GMP ekipažai, kurie išvežė merginas į psichiatrinę ligoninę, o D. U. jis vežė į Santariškių vaikų ligoninę, kur jai buvo susiūtas pirštas, o vėliau nuvežė į psichiatrijos ligoninę. Dviejų nepilnamečių – K. P. ir K. M. – psichiatrijos ligoninėje nepriėmė, todėl šios buvo nuvežtos atgal į (duomenys neskelbtini). Jam privažiavus prie teritorijos vartų, merginos staiga atidarė automobilio duris ir pradėjo bėgti A. J. gatve Dzūkų gatvės link. Palikęs automobilį pradėjo jas vytis ir pagavo už 300 metrų nuo (duomenys neskelbtini). Vėliau merginos buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini) nusiraminimo centrą, nes buvo bijomasi palikti su kitais nepilnamečiais (b.l. 37-38).
Iš pagarsintų liudytojo A. R. parodymų matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2014-11-22 d. jis dirbo, buvo atsakingas už pedagoginį procesą, auklėjimą, auklėtinių sveikatą, įmonės turtą. Apie 16 val., jam būnant savo kabinete ir kalbant su viena iš auklėtinių, išvydo ir išgirdo, kad koridoriuje dvi auklėtinės tempia kėdes. Išėjęs iš kabineto jis sudrausmino merginas žodžiu, kad šios paliktų kėdes, ko pasekoje palikusios kėdes, užsibarikadavo kambaryje. Kurios mergaitės tempė kėdes, jis neprisimena. Prišokęs prie durų jis suprato, kad durys yra uždarytos, užbarikaduotos, kadangi centre durys yra nerakinamos. Jis pradėjo įkalbinėti merginas atidaryti duris ir išeiti, o vėliau ir reikalauti. Merginos atsisakė vykdyti nurodymus, o vėliau pasigirdo ir dūžiai, taip pat išgirdo, kaip pradėjo lūžti baldai. Jie iškvietė gaisrininkus, kad atidarytų vidines duris. Kai atvyko spec. tarnybos ir sulaužė bei atidarė duris, jis su auklėtoju J. Ž. palydėjo merginas į pirmą aukštą. Tuomet paaiškėjo, kad kambaryje buvo E. P., S. N., D. U., K. P.. Merginos ir toliau siautėjo pirmojo aukšto fojė, kojomis ir rankomis daužė per baldus, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kažkuriuo metu prie pirmajame aukšte stovinčių merginų atsirado K. V. M.. Pirmajame kambaryje yra nusiraminimo kambarys, kurio durys buvo atidarytos, kadangi jie ketino patalpinti keletą merginų ten, nusiraminti. Tačiau to padaryti nepavyko, durys liko atidarytos. Kai mergins buvo fojė ir triukšmavo, kažkuri iš merginų, nuėjusi į nusiraminimo kambarį sudaužė ten klozetą ir sulaužė kitus baldus. Tuomet buvo iškviesta policija, specializuotos pagalbos brigada. Atvažiavę medikai atvarstė žaizdas, kai kurias merginas išvežė į psichiatrinę ligoninę. Merginų į ligoninę nepaguldė, grąžino į centrą. Atvežus merginas į centrą, jos pabėgo iš automobilio, tačiau buvo surastos ir grąžintos į centrą tą pačią naktį (b.l. 40).
Iš pagarsintų liudytojo A. K. parodymų matyti, kad 2014-11-22 d., apie 16.35 val., patruliavo kartu su patruliu M. P., kai gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK Vilniaus AVPK OVS apie tai, kad (duomenys neskelbtini) auklėtoja nesusitvarko su auklėtiniais. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko A. R., kuris paaiškino, kad kambaryje užsibarikadavo 5 mergaitės – E. P., K. P., D. U., S. N.. Jie bandė kalbėtis su mergaitėmis, tačiau jos rėkavo, šūkavo, neklausė jų. Jie pabandė pastumti duris, tačiau tos iš vidaus buvo užstumtos spinta, lova, visais baldais, kurie buvo kambaryje. Supratus, kad durų neatsidarys, (duomenys neskelbtini) darbuotojai iškvietė PGT komandą, kuri išlaužė duris. Šie su laužtuvais atidarė duris. Mergaitės nenorėjo išeiti iš kambario, rėkė, stumdėsi, priešinosi. Jie jas jėga paėmę už rankų išvedė į koridorių. Auklėtojas bandė su jomis kalbėtis, kad jos nusiramintų ir eitų miegoti, tačiau jiems tai nepavyko. Kadangi kelios mergaitės buvo susipjausčiusios rankas, buvo iškviesta GMP, kuri išvežė merginas į Parko g. 15, Vilniuje, esančią psichiatrijos ligoninę (b.l. 41).
Iš pagarsintų nepilnametės liudytojos E. P. parodymų matyti, kad 2014-11-22 d., apie 15-16 val. ji su mergaitėmis sėdėjo pas S. N. bendrabučio kambaryje ir neturėjo ką veikti, labai norėjo pabėgti iš centro, todėl sugalvojo užsibarikaduoti. Kartu su jomis buvo V. M., K. P., D. U.. Visos labai norėjo bėgti, galvojo, kad joms iškvies policiją, veš į komisariatą, o iš ten jos bėgs. Kitos merginos taip jau yra dariusios. Nutarė užsibarikaduoti D. V. kambaryje, nors ji tuo metu buvo lauke ir su jomis kartu nedalyvavo. Iš kitų kambarių jos stumdė baldus į D. kambarį. Tai buvo stalas, batinė, kompiuterio monitorius. Iš D. kambario sustūmė dvi lovas prie durų, kitus baldus, kuriuos paėmė iš kitų kambarių. Sudėjo užsibarikadavusios ir laukė, kol jų pasiges. Vėliau auklėtojai A. ir J. atėjo iš lauko, bandė išlaužti duris, bandė su jomis susitarti. Ji jau sakė merginoms, kad atidarytų duris, tačiau šios atsisakė. Baldų jos nelaužė, tačiau kai durys buvo stumdomos, baldai, buvę ant viršaus, galėjo kristi žemyn ir lūžti. Tikėtina, kad vartojo ir necenzūrinius žodžius auklėtojų atžvilgiu, tačiau negėrė ir nerūkė. Kadangi jos sėdėjo tylumoje, o auklėtojai nekvietė policijos, todėl jos pradėjo daužyti langus. Langus daužė visos merginos kompiuterio monitoriumi, kojomis. Ji pati langų nedaužė. S. norėjo sulaužyti langą ranka ir įsipjovė pirštą. Kai norėjo daužyti langą, pavyko išdaužti iš 3 ar 4 karto. Viskas vyko apie valandą, o tuo tarpu auklėtojai bandė susitarti su jomis, tačiau jos nesutiko. Kai pradėjo nešioti badus, ji pradėjo abejoti, ar verta jai pasilikti kambaryje, tačiau vis vien pasiliko. Kai auklėtojai suprato, kad nepavyks susitarti, iškvietė policiją. Policijai taip pat nepavykus susitarti, buvo iškviesti gaisrininkai, kurie pralaužė duris ir ištempė jas į koridorių ir pareigūnai liepė joms eiti į apačią, į fojė ir ten su jomis kalbėjosi. Jos ėjo po vieną kalbėtis su policijos pareigūnu. Tuomet ji su S. ir D. nuėjo į karcerį ir pradėjo viską daužyti. D. sudaužė klozetą, norėjo sudaužyti ir langą, mesdama kažką į šį, tačiau langas tik įskilo. Bemesdama kažką į langą D. sugebėjo susipjaustyti pirštą. Sudaužė lemputę karceryje ir su lemputės stiklu susipjaustė sau rankas nestipriai, nes norėjo, kad vežtų jas į psichiatrijos ligoninę. Apačioje, policijos pareigūnų akivaizdoje lupo dailylentes, spardė baldus. Ji dailylenčių nelupo, tačiau baldus spardė. Atsimena, kad visos keikėsi, įžeidinėjo auklėtojus. Vėliau jas dvi išvežė į psichiatrinę ligoninę keliais ekipažais, o K. P. ir K. M. buvo grąžintos. Ji, D. ir S. buvo paguldytos į ligoninę, nes buvo susipjausčiusios rankas, o abi K. nebuvo. Ligoninėje prabuvo 4-5 dienas (b.l. 44).
Iš pagarsintų nepilnametės liudytojos D. U. parodymų matyti, kad 2014-11-22 vakare, tiksliai laiko neprisimena, su kitomis mergaitėmis sugalvojo užsibarikaduoti ir pabėgti. Galvojo, kad jas išveš policija ir jos pabėgs iš policijos. Buvo kartu su V. M., K. P. ir E. P.. Nutarė užsibarikaduoti D. kambaryje, nors jos tuo metu kambaryje nebuvo. Duris užbarikadavo baldais – lova, stalu, viskuo, kas buvo kambaryje. Iš kitų kambarių tempė batų dėžę, lovą, stalą. Tuo metu auklėtojas A. sėdėjo prie kompiuterio, o jos viską darė tyliai, todėl jis nematė. Kambaryje pradėjo daužyti langus – pirma V. metė kompiuterio monitorių į langą ir langas sudužo. Vėliau monitorių į langą metė S. ir ji. Po to laužė baldus – sulaužė batų dėžę, sudaužė vazonines gėles. Laužė ir daužė visos. E. prašė jų atidaryti duris ir nusiraminti. Auklėtojai taip pat prašė atidaryti duris, tačiau jos durų neatidarė, tik keikė juos. Vėliau atvažiavo policija, kuriems durų irgi neatidarė, tačiau šie įėjo patys – policija, greitoji, gaisrininkai. Jas sustatė prie sienos, kažką pasakojo, vėliau liepė eiti į apačią. Jos nuėjo į apačią, ji pati nuėjo į karcerį, kur su koja sudaužė tualetą, ten mergaitės V., K., S. trankėsi, paskui atvažiavo greitoji ir išvežė. Pirmas išvežė M. ir P., vėliau išvežė E. ir S. ir ją uždarė į ŪPS-ą. Ji rankų nesipjaustė, buvo tik susipjausčiusi pirštą, daužydama langą (b.l.47).
Iš pagarsintų liudytojos D. V. parodymų matyti, kad ji yra vilnietė, tačiau gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-11-22 d., po pietų, ji su auklėtoja buvo lauke, vaikščiojo. Tuomet ji ėjo plauti karcerio. Ją pakvietė jos grupė, kad padėtų, nes negalėjo atidaryti jos kambario durų. Kai ji atėjo, jos kambario durys buvo uždarytos, girdėjo, kaip dužta langai. Kambaryje buvo V. ir P., taip pat buvo D. Šias merginas pažino iš balsų, nes girdėjo kaip P. vadovavo, ką daryti, o ko nedaryti. Ji su S. atėjo iš kitos pusės ir reikalavo, kad šios atidarytų duris. Jos kažką murmėjo, todėl ji parašė raštelį, kad šios atidarytų duris ir paprašė berniuko iš vaikų namų “Atsigręžk”, kad šis perduotų raštelį, kurį perdavė užlipęs grotomis į trečią aukštą. Per sudaužytus langus skraidė visokie daiktai, kurie vos nesudaužė auklėtojo J. mašinos. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie su pavaduotoju B. dar valandą stovėjo lauke ir įkalbinėjo, kad atidarytų duris. Vėliau duris išlaužė ir merginas išvežė. Ji miegojo koridoriuje savaitę laiko, kol sutaisė langus. Merginos naktį buvo grąžintos atgal, ji girdėjo kaip vyko chaosas. Kelios merginos buvo uždarytos į karcerį, ji girdėjo, kaip buvo daužomas klozetas, pjaustėsi rankas, o pas V. M. buvo supjaustytas ir kaklas (b.l. 51).
Iš pagarsintų įtariamosios K. P. parodymų matyti, kad su įtarimu visiškai sutinka. (duomenys neskelbtini), kuomet su V. M., D. U., E. P., S. N. užsibarikadavo, jas kurstė S. N. ir D. U.. Tos merginos labai norėjo iš centro pabėgti ir po truputį įkalbėjo ją ir V. M. prisidėti prie jų. E. P. beveik ne prie ko yra, kadangi jos šiai pasiūlė ir ši sutiko. Kambaryje baldus, 4 lovas, spintą, batų lentyną ir kitus baldus užstūmė prie durų. Ji ir V. M. ateidavo ant baldų krūvos ir laikė duris, kad neatidarytų. D. U. ir S. N. paėmusios kompiuterio monitorių daužė su juo langą. Taip jos išdaužė visus langus. Nežino, kiek kuri langų išdaužė. E. P. buvo labai išsigandusi, todėl ji šiai ant galvos uždėjo kaldrą ir E. P. sėdėjo kampe. Jos visos keikėsi ir necenzūriniais žodžiais keikė pedagogus, tačiau neatsimena, kuri ką tiksliai sakė. E. tylėjo. Kambaryje buvę baldai sulūžo patys, kai juos nešė prie durų. Nusiraminimo kambaryje ir visame pirmame aukšte viską išdaužė. Vienintelė E. nieko nedarė, viską padarė jos 4. Jos norėjo pabėgti iš centro, buvo blaivios, narkotikų nevartojo, nerūkė. Laužydama baldus suprato, kad baldai yra centro ir kad ji daro negerai. Nežino kodėl taip darė, mano, kad sukilo blogos emocijos ir adrenalinas. Suprato, kad blogai elgiasi, tačiau tikėjosi, kad toks jos elgesys padės jai pabėgti iš centro, nes pagalvojo, kad atvažiuos policija ir išveš iš centro. Apie tai jos tarpusavy aptarė ir pradėjo veikti, tačiau policijos pareigūnai jas nuvežė į Naujosios Vilnios psichiatrijos kliniką. Gailisi dėl to, ką padarė. Papildomai parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, su juo sutinka visiškai, kaltę pripažįsta (b.l. 70-71).
Iš pagarsintų įtariamosios S. N. parodymų matyti, kad 2014-11-22 d. ji kartu su K. P., K. V. M., E. P. ir D. U. užsibarikadavo 2-ajame aukšte, D. V. kambaryje. Tos merginos tuo metu nebuvo, ji buvo lauke. Sugalvojo užsibarikaduoti ji, K. P. ir K. V. M.. Norėjo pabėgti iš (duomenys neskelbtini), todėl galvojo, kad iškvies policiją, nuveš į komisariatą ir jos pakeliui pabėgs. Tačiau jų į komisariatą nevežė. Kai sugalvojo planą, pasiūlė ir kitoms merginoms. Tuomet jos prie durų sustūmė lovas, ant viršaus užkėlė spintelę ir laikė duris. Kambaryje rėkė, dainavo, keikėsi, o kai pamatė, kad niekas nekreipia dėmesio, pradėjo triukšmauti garsiau bei daužyti langus. Pirma kompiuterio monitorių į langą metė K. V. M., tačiau langas nesudužo, tik įskilo. Tuomet K. M. į langą metė spintelę su stalčiais, o langas beveik sudužo. Tuomet ji pati metė monitorių ar tai spintelę ir sudaužė langą. Sudužus langui, vienas berniukas užlipo grotomis pas jas ir perdavė D. raštelį, kuriame rašė, kad jos daužtų antrą langą. Jos visos, išskyrus E. P., išmušė antrą langą. Į langą jos mėtė viską, o vaikai pro langą pradėjo mėtyti gniūžtes ir netrukus atvažiavo gaisrinė ar kažkas ir prašė atidaryti duris. Kai joms pasakė, kad jei jos neatidarys durų, tai bus prileista dujų, tai jos pradėjo atidarinėti duris. Joms nespėjus jų atidaryti, gaisrininkai išlaužė duris ir jas išvedė. Baldai nebuvo sulaužyti, tik išmėtyti. Koridoriuje jas apžiūrėjo, ar jos neturi aštrių daiktų ir išvedė į apačią, kur su jomis kalbėjo du policijos pareigūnai, tačiau kvietėsi po vieną. Kai jos klausė, kodėl taip darė, ji pasakė, kad nori į psichiatrijos ligoninę. Pareigūnai vėliau jų neklausė, todėl jos pradėjo daryti nesąmones ir ji su K. V. M. nuėjo į nusiraminimo kambarį, uždarė duris ir pradėjo spardyti. Vėliau atėjo E. P. ir D. U.. Kas daužė klozetą ji nematė. E. P. sėdėjo kampe ir prašė jų nieko nedaryti. Kadangi klozetas yra už sienos, ji negalėjo matyti, kaip D. laužo, tačiau iš pasakojimų girdėjo, kad būtent ši sulaužė klozetą. K. P. su jomis nebuvo. Vėliau ji paėmė plytą ir metė į langą, kuris suskilo ir ji su E. lango šukėmis susibraižė sau rankas. Tada nuėjo atsisėsti į pirmo aukšto fojė ir jai atnešė atsigerti arbatos, kurią padėjo ant stalo. Tačiau ji puoduką su arbata tyčia nuvertė. Auklėtojai ir policijos pareigūnai nutarė jas vežti į psichiatrinę ligoninę. Jas visas nuvežė į psichiatrijos ligoninę, kur paliko tik ją, D. ir E., nes jos buvo susibraižiusios rankas. Kitas dvi merginas išvežė atgal į centrą ir uždarė poilsio kambaryje, tačiau apie tai jos sužinojo tik vėliau. Iš psichiatrinės ligoninės jas paleido po 4 dienų. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi nelaužė komodos ir lentynos, net nematė, ar jos buvo sulaužytos. Dailylenčių irgi nelaužė, o nulaužė tik gėlės vieną šaką. Gailisi ir neketino to daryti ateityje. Papildomai parodė, kad patvirtina anksčiau duotus parodymus papildymų neturi (b.l. 97-98).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad mėtosi sulaužyti baldai, išdaužti dviejų langų stiklai (b.l. 30-36).
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad K. V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d..
Kaltinamoji K. V. M. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba ir mokosi, charakterizuojama teigiamai, jos atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, veiką padarė būdama nepilnametė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę K. V. M., teismas atsižvelgia į jos asmenybę, todėl daro išvadą, kad ji baustina laisvės apribojimo bausme.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji K. V. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jai paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Įrodyta, kad K. V. M. įvykio metu buvo nepilnametė ir už jos padarytą žalą atsakė Vilniaus vaikų socializacijos centras, šiuo metu ji yra pilnametė ir už savo padarytą žalą atsako pati.Chuliganizmo atveju kiekvienas asmuo atsako už konkrečius savo veiksmus, įrodyta, kad dėl K. V. M. veiksmų buvo sugadinti baldai, išdaužti 1 aukšto lango stiklai, todėl žala šioje dalyje priteistina iš kaltinamosios.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. V. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę K. V. M. paskirti 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš K. V. M. 118,10 eurų (duomenys neskelbtini) naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.