Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN20.-594-358/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
AN20.-594-358/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00369-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Audronė Levinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. B. M. S. M. S., M. B. M. S. M. S.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-594-358/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00369-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant nepilnamečių pareiškėjų L. B. M. S. M. S., M. B. M. S. M. S., įstatyminei atstovei motinai – S. Q. S. S., vertėjams Ibrahim Stalin Naoim, Huda Ababakr,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečių Irako Respublikos piliečių L. B. M. S. M. S., M. B. M. S. M. S., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento sprendimų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 23 d. sprendimais Nr. 22S4489, 22S4494 užsienietes L. B. M. S. M. S., M. B. M. S. M. S. (toliau – ir pareiškėjos), nutarė įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsienietės kartus su savo motina į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusios Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į užkardą. Užsienietės su savimi neturėjo asmens dokumentų ar kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad jos gali pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Užsieniečių Irako Respublikos piliečių įgaliotasis atstovas advokatas Paulius Vinkleris skundais prašė panaikinti Migracijos departamento skundžiamų sprendimų dalį dėl užsieniečių laikino apgyvendinimo ir užsieniečius apgyvendinti Užsieniečių centre netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų.

Skunduose nurodoma, kad užsienietės nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nepadariusios pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jas sulaikyti, nėra davusios pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandžiusios išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apgyvendinant užsieniečius su vaikais nebuvo vertinama ar apgyvendinimo sąlygos nepažeidžia vaikų gerovės ir interesų, atitinka vaikų specialiuosius poreikius, ar apgyvendinimo terminas atitinka atliktą, todėl turi būti iš naujo sprendžiami klausimai dėl užsieniečių apgyvendinimo.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundų netenkinti ir nurodė, kad užsieniečių atžvilgiu nėra priimtų sprendimų dėl jų sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunduose, užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, pareiškėjos kartu su šeima (tėvu B. M. S. I. I. ir motina S. Q. S. S.) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų ir jų šeimos prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Nr. 21M39887, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms ir jų šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjoms yra įsiteisėjęs, pareiškėjos nebėra prieglobsčio prašytojos. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus įvykdytas. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečių nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Užsienietė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad gyvenimo sąlygos centre yra geros, tačiau nori laisvai judėti už centro teritorijos ribų, nori, kad nebūtų taikomi judėjimo laisvės ribojimai. Vaikai nori eiti į mokyklą, bendrauti su bendraamžiais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad užsieniečiai gyvena atskirame kambaryje, turi galimybę laisvai judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jų teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Pažymėtina, kad pareiškėjai jiems suteiktomis apgyvendinimo sąlygomis ir teikiama medicinine pagalba yra patenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjoms skundžiamais sprendimais taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai iš Baltarusijos atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdami asmens tapatybės dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, procesine tvarka jis patikrintas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. gegužės 19 d. pareiškėjų ir jų šeimos atžvilgiu priėmė sprendimą – apgyvendino jas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog yra pagrindo manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

Byloje nenustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl jie gali bandyti pasislėpti.

Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusios migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų dalies dėl jų laikino apgyvendinimo. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjos Pabėgėlių priėmimo centre laikomos netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimai užsienietes apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Irako Respublikos piliečių L. B. M. S. M. S., M. B. M. S. M. S., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S4489, 22S4494 panaikinimo, atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Audronė Levinskienė