- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-785-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 47.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ukmergės skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. gruodžio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Šilti langai“ (toliau – ir įmonė) direktoriui A. V. už tai, kad įmonė PVM deklaracijas už 2008 m. rugsėjo, spalio mėnesius pateikė pavėluotai, nepateikė mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2008 m. spalio – lapkričio mėnesius ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Protokole pažymėta, kad šiais veiksmais buvo pažeistos 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio nuostatos, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis, t. y. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹ straipsnio 1 dalyje ir 173¹¹ straipsnio 1 dalyje.
2009 m. vasario 13 d. nutarimu Institucija pripažino A. V. kaltu padarius ATPK 172¹ straipsnio 1 dalyje bei 173¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir už jų padarymą skyrė 1000 litų baudą.
Šalies argumentai
A. V., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame pirmosios instancijos teismo prašė 2009 m. vasario 13 d. nutarimą panaikinti. Pareiškėjo manymu, Institucija, priimdama nutarimą, turėjo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nuoširdų gailestį bei sunkią materialinę padėtį, o atsižvelgiant į tai, jog dėl prasidėjusios ekonominės krizės įmonė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su darbuotojais, turėjo būti svarstomas klausimas dėl mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali paskyrimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog buvo padaryta procesinių pažeidimų, kadangi jis nebuvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir negavo jo kopijos. Teigė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas neturėtų būti dėl to, kad 2008 m. spalio 13 d. įmonei buvo pateikęs prašymą nutraukti darbo sutartį, o dėl to, kad darbo sutarties nutraukimas nebuvo įformintas, administracine tvarka atsakyti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, jog pažeidėjas praeityje už analogišką teisės pažeidimą baustas nebuvo, ir nenustatęs kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, pakeitė Institucijos nutarimą ir skirtą baudą sumažino iki 300 litų. Teismas konstatavo, jog pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Pažymėjo, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio parašo matyti, jog su administracinio teisės pažeidimo protokolu pareiškėjas supažindintas buvo jo surašymo dieną, su nustatytais pažeidimais sutiko, pasirašė ir operatyvaus patikrinimo pažymoje, todėl jo tvirtinimas, kad tuo metu su įmone jau buvo nutraukęs darbo santykius – nepagrįstas.
II.
Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2008 m. spalio 13 d. įmonei buvo pateikęs prašymą nutraukti darbo sutartį, todėl jam administracinė nuobauda negalėjo būti skirta. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įmonėje dirba nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d., o prašymas dėl atleidimo iš darbo pateiktas 2008 m. spalio 13 d., todėl faktiškai ir teisiškai gali būti atsakingas tik už šį laikotarpį, t. y. už tai, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesio deklaracija buvo pateikta pavėluotai. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinę nuobaudą sumažino, praėjus nuobaudos skyrimo terminui, kadangi tuo atveju, kai Institucijos nutarimą panaikina apygardos administracinis teismas, nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, neatsinaujina.
Nesutikdama su apeliaciniu skundu, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skundo prašo netenkinti. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pažeidimo konstatavimo metu buvo pateikęs prašymą nutraukti darbo sutartį, kadangi socialinio draudimo įstaiga apie jo darbo sutarties nutraukimą buvo informuota tik 2009 m. sausio 21 d., o jis, kaip įmonės vadovas, neprieštaraudamas pasirašė 2008 m. gruodžio 8 d. operatyvaus patikrinimo aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, po atlikto patikrinimo pateikė įmonės PVM deklaracijas. Atkreipia dėmesį, jog nepagrįstas ir apelianto prašymas dėl praleisto senaties termino, kadangi nuobauda už nagrinėjamų pažeidimų padarymą galėjo būti paskirta iki 2009 m. birželio 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl pažeidimo padarymo
Mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog įmonė pavėluotai pateikė PVM deklaracijas už 2008 m. rugsėjo, spalio mėnesius bei 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais išmokėjo darbuotojams atlyginimus, tačiau už minėtus laikotarpius mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos nepateikė ir nesumokėjo pajamų mokesčio (b. l. 12-13). Byloje ginčas dėl įmonės padarytų pažeidimų nekyla, tačiau apeliantas teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu negalėjo būti surašytas, kadangi 2008 m. spalio 13 d. jis pateikė prašymą atleisti iš darbo.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidimo padarymo metu įmonės vadovo (direktoriaus) pareigas ėjo apeliantas A. V.. Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš Sodros duomenų bazės (b. l. 25), kurioje pažymėta, jog A. V. UAB „Šilti langai“ dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2009 m. sausio 22 d. bei faktiškai atlikti apelianto veiksmai: operatyvaus patikrinimo pažymoje, kaip įmonės direktorius, pasirašė 2008 m. gruodžio 23 d. (b. l. 14), administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat pasirašė 2008 m. gruodžio 23 d. (b. l. 11), po atlikto patikrinimo, kaip teigia pats A. V. apeliaciniame skunde ir Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 9 d. pateikė įmonės PVM deklaracijas.
Atsižvelgiant į tai kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, kaip įmonės direktorius, pagal savo pareigas buvo atsakingas už jam inkriminuojamų pažeidimų padarymą.
Dėl senaties termino taikymo
ATPK 35 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, jog <...> administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus <...> gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
Kadangi pažeidimai, numatyti ATPK 172¹ bei 173¹¹ straipsniuose, aptariami ATPK dvyliktame skirsnyje, tuomet pusės metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 8 d. Administracinėn atsakomybėn pažeidėjas buvo patrauktas 2009 m. vasario 13 d., todėl nekyla abejonių, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas praleistas nebuvo.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto atžvilgiu be pagrindo taikė ATPK 30¹ straipsnį, kadangi byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatyta ir aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą nuobaudą, t. y. pakirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei normos sankcijoje nustatyta minimali. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byla nagrinėjama pagal paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, ir vadovaujantis principu non reformatio in peius, pagal kurį negali būti pabloginama asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo, paskirta administracinė nuobauda negriežtinama.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą bei į tai, kad administracinė nuobauda A. V. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.