Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. N. atstovės advokatės I. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. N. ieškinį atsakovei E. N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti bendravimo bei dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą tvarką, priteisti išlaikymą iš ieškovo 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui ir jį su priedais grąžino ieškovui. Teismas nustatė, kad abi šalys ir jų dukra yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau gyvena Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad byla turi tarptautinį elementą, todėl ieškinio teismingumo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau – Reglamento „Briuselis II bis“) nuostatomis (CPK 780 str.). Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a papunktį šalių santuokos nutraukimo byla nagrinėjama toje valstybėje, kurioje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl tėvų pareigų nustatymo pagal Reglamento „Briuselio II bis“ 8 straipsnį priklauso vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijai. Kadangi šalių ir jų dukters gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, teismas sprendė, kad ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į atitinkamą teismą Jungtinėje Karalystėje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovo atstovė prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde apeliantė nurodė tokius argumentus:

1. Teismas, spręsdamas ieškinio (civilinės bylos) teismingumo klausimą, privalėjo jurisdikciją nustatyti kiekvienam iš reikalavimų atskirai;

2. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų kreiptis į Lietuvos teismą pagal abiejų šalių pilietybę (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 str. 1 d. b punktas) ;

3. Teismas neįvertino, kad 2014 metais šalių byla (su užsienio elementu) dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu buvo nagrinėjama Alytaus rajono apylinkės teisme (c. b. Nr. 2-1053-652/2014). Byla nutraukta šalims susitaikius;

4. Teismas nevertino aplinkybių, kad šalys turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, prievolių AB DnB bankui, dažnai grįžta į Lietuvą, todėl padarė netinkamą išvadą, kad jų gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra nuolatinė. Šalys į Jungtinę Karalystę yra išvykusios laikinai;

5. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tėvų pareigų vaiko atžvilgiu nustatymo gali būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo teisme (jurisdikcijos prorogacija). Tokią galimybę numato Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnis. Teismas neįvertino jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybės ir atsisakydamas priimti ieškinį, užkirto šalims kelią pasinaudoti jurisdikcijos prorogacija;

5. Reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo teismingumo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis Išlaikymo reglamento (Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje) nuostatomis, kurio 3 straipsnio c ir d dalyse buvo nustatyti pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos pagrindai, kad išlaikymo klausimas būtų sprendžiamas toje valstybėje ir tame teisme, kuriame nagrinėjama su asmens statusu ar tėvų pareigomis susijusi byla, kurios išlaikymo santykio šalys yra kreditorius ir skolininkas. Lietuvos teismas, kuriame būtų nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, labiausiai atitiktų vaiko interesus. Dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, dažnai grįžta su motina į Lietuvą pas senelius, kalba gimtąja kalba, gali atvykti į teismą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas L. N., atsakovė E. N. ir šalių nepilnametė dukra A. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Gyventojų registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovas išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 2015 m. rugpjūčio 26 d., šalių dukters išvykimas į Jungtinę Karalystę deklaruotas 2010 m. spalio 22 d., atsakovė nėra deklaravusi išvykimo, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog šalių ir jų nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir kad nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, nėra. Ieškovo ieškinyje yra reiškiami tokie reikalavimai: 1) dėl šalių santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės; 2) dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo; 3) dėl bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos nustatymo; 4) dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo; 5) dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir šalių sutartinių prievolių kreditoriams pakeitimo; 6) dėl neturtinės žalos priteisimo.

CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Jungtine Karalyste, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“) nuostatomis. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal šalių bendrą gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę - į Lietuvos teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi ieškovas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl šalių santuokos nutraukimo iš esmės. Ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui.

Reglamentas „Briuselis II bis“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Ieškinio reikalavimų dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, šalių sutartinių prievolių kreditoriams pakeitimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėti reikalavimai buvo pateikti kartu su reikalavimu nutraukti santuoką, nesant bendrų tarptautinės privatinės teisės normų spręsti jurisdikcijos klausimus dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, sprendžiama, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, šalių sutartinių prievolių kreditoriams pakeitimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, t. y. Alytaus rajono apylinkės teisme.

Reglamentas „Briuselis II bis“ yra taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis (Reglamento „Briuselis II bis“ 1 str. 1 d.). Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punktą tėvų pareigos apibrėžiamos kaip „visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu“. Ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su nepilnamete dukra bei dalyvavimo jos auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi būti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Kadangi šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl pagal bendrąją taisyklę, šios valstybės teismas būtų kompetentingas nagrinėti ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo klausimus. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių dukters gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Alytaus rajono apylinkės teisme kartu su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, nustačius jurisdikcijos prorogacijos taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ieškinį ir spręsti dėl jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybės. Pareiga išsiaiškinti, ar kitas sutuoktinis (atsakovė) sutinka, kad reikalavimai dėl dukters gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo būtų nagrinėjami Alytaus rajono apylinkės teisme tenka šiam teismui. Pažymėtina, kad atsakovės pritarimas jurisdikcijos prorogacijai gali būti įforminamas raštu, pareiškiamas teismo posėdžio metu ar gali būti išreiškiamas konkliudentiniais veiksmais, atsakovei nepareiškus prieštaravimo dėl jurisdikcijos prorogacijos. Nustatyti, ar atsakovė pritarė, kad paminėti reikalavimai gali būti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, ar ne, diskrecijos teisė paliekama bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, svarbus yra ne tik atsakovės pritarimas, teismas privalo atkreipti dėmesį į tai, kad minėtų reikalavimų nagrinėjimas kartu santuokos nutraukimo byloje turi labiausiai atitikti vaiko interesus. Teismas turi įvertinti, kaip bus išklausyta vaiko nuomonė, ar bus surinkti objektyvūs duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas, ar šiuos duomenis galės pateikti pačios šalys, ar duomenys bus renkami teismo iniciatyva, duomenų gavimo išlaidas. Paaiškėjus, kad jurisdikcijos prorogacija negalima ir Alytaus rajono apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, šie ieškinio reikalavimai turi būti paliekami nenagrinėti CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 str. a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl šiuo konkrečiu atveju, ieškovas turėjo teisę pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę - į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui.

Remiantis aukščiau išdėstytu laikytina, kad Alytaus rajono apylinkės teismui yra teismingi ieškinio reikalavimas dėl šalių santuokos nutraukimo Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punkto pagrindu, o reikalavimai dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, šalių sutartinių prievolių kreditoriams pakeitimo ir neturtinės žalos priteisimo turi būti nagrinėjami Alytaus rajono apylinkės teisme santuokos nutraukimo byloje, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Alytaus rajono apylinkės teisme šalių santuokos nutraukimo byloje tik esant jurisdikcijos prorogacijos sąlygoms, nustatytoms Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje. Pareiga nustatyti jurisdikcijos prorogacijos sąlygų buvimą tenka pirmosios instancijos teismui.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aukščiau nurodytų reglamentų nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškovo L. N. ieškinio atsakovei E. N. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.