- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-833-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- G.A. P.
- Ieškovas
- I. P., D. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8336-658/2008 pagal ieškovių I. P. ir D. G. ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovo G. A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovių I. P. ir D. G. ieškinio dėl 6 493,21 Lt turtinės žalos ir 3 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Gintauto A. P. reikalavimų užtikrinimui, areštavo atsakovo Gintauto A. P. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 9 493,21 Lt sumai, uždraudė atsakovui nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliko atsakovui teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai teismo sprendimo sumai užtikrinti, areštavo atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leido atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei.
Teismas konstatavo, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovės turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Šalys yra fiziniai asmenys, todėl ieškinio suma vertinama kaip pakankamai didelė; ginčas buvo bandomas spręsti ikiteismine tvarka ir yra užsitęsęs, todėl ieškovių nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, o ir ieškovių pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G.A. P. prašo teismo nutartį panaikinti. Apeliantas nurodė, kad vykdant teismo nutartį antstolė areštavo jo nuosavybės teise valdomą ½ žemės sklypo, bendr. pl. 0,0571 ha, esančio (duomenys neskelbtini) . Apelianto nuomone, ieškovės dirbtinai padidino ieškinio kainą, reikalaudamos atsakovą apmokėti už tuos darbus, kurių atsakovas neatliko. Ieškovės nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, tuo iš esmės riboja atsakovo disponavimo nuosavybe teises. Teismo motyvai negali būti vertinami kaip pakankamas ir būtinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas atsiliepia į ieškovių pranešimus, žinodamas apie galimą bylinėjimąsi ir toliau banko sąskaitoje laiko pinigines lėšas, turi nekilnojamojo turto, kurio vertė keliasdešimt kartų viršija ieškinio sumą, gyvena santuokoje, turi du nepilnamečius vaikus, todėl nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti yra reikalingas teismo leidimas (CK 3.188 str. 1 d. 1 p.), užsiima individualia veikla ir gauna pastovias pajamas, turi pakankamai turto ir lėšų, kad galėtų atsiskaityti su ieškovėmis. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas neketina imtis nesąžiningų priemonių, apsunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą nepalankaus jam teismo sprendimo įgyvendinimą. Be to, teismas nesprendė ieškinio pagrįstumo klausimo, neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškinio priedų prieštarauja CPK 113 str.3 d. nustatytam reikalavimui.
Atsiliepimas
Ieškovės I. P. ir D. G. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Vadovaujantis CPK 145 str. 2 d., laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį pagrįstai nustatė turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, tvarką ir jo eiliškumą.
Atskirojo skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nesprendė ieškinio pagrįstumo klausimo, neatsižvelgė į tai, kad dalis ieškinio priedų neatitinka CPK 113 str. 3 d. nustatytiems reikalavimams, atmestinas, kadangi šie atsakovo nurodyti argumentai negali būti sprendžiami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, o pateiktų teismui rašytinių įrodymų tyrimas vyksta teismo posėdžio metu (CPK 200 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Iš atskirojo skundo argumentų ir pateiktų priedų matyti, kad apeliantas stengiasi įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra gera, jog turimo turto yra pakankamai, kad priimtas teismo sprendimas būtų įvykdytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami, jog patvirtintų jo nurodytas aplinkybes. Visų pirma, iš pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo (b.l.79-88), matyti piniginių lėšų judėjimas atsakovo banko sąskaitoje. Atsakovas užsiima individualia veikla (vykdo statybos, remonto darbus) (b.l.92), akivaizdu, kad banko sąskaitos išrašas parodo visas atsakovo pajamas, gaunamas iš jo veiklos, kadangi paprastai atsiskaitymas už atliktus darbus yra vykdomas per bankų sąskaitas. Atsakovo pateikto laikotarpio (2007-12-01-2008-05-09) bendras pajamų ir išlaidų santykis yra teigiamas, tačiau pripažintina, kad vien banko sąskaitos išrašas negali objektyviai parodyti visų atsakovo turėtų išlaidų per jo nurodytą laikotarpį., kadangi realiai yra atsiskaitoma ir ne per bankus. Be to, atsakovas dalį gaunamų piniginių lėšų privalo skirti šeimos išlaikymui (b.l.89-91), dalį lėšų individualios veiklos plėtrai. Antra, apeliantas pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l.77-78), kuris patvirtina tik apie vieną jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, t.y. žemės sklypą, un.Nr. (duomenys neskelbtini), bendr. pl. 0,0571 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis areštuota vykdant ginčijamą pirmos instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Trečia, netgi labai gera atsakovo finansinė padėtis bylos nagrinėjimo metu savaime negarantuoja, kad ji nepablogės ir bus tokia ieškovėms galimai palankaus teismo įsiteisėjusio sprendimo vykdymo metu.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui priklausančio nuosavybės teise ½ dalies žemės sklypo (un.Nr. (duomenys neskelbtini), bendr. pl. 0,0571 ha), esančio (duomenys neskelbtini), areštas, vykdant ginčijamą pirmos instancijos teismo nutartį, atitinka CPK 145 str. 2 d. nustatytus ekonomiškumo ir proporcingumo principus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra maksimaliai užtikrintas. Atsižvelgiant į atsakovo vykdomos veiklos pobūdį (statybos ir remonto darbai) areštas negali pakenkti jo vykdomai veiklai. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba tarp šalių užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl šio žemės sklypo arešto patiria nepatogumus arba nuostolius.
Atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 str. 1 d. teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Taip pat atsakovas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.