- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1-920-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50202-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Nukentėjusysis
- J. R., A. C.
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Petras Lileika, Antanas Vitlipas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-370-493/2018, teistas 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. M. 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 21:00 val. tarpduryje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė ne mažiau du smūgius nukentėjusiajai J. R. į veidą, po ko ji nukrito ant grindų. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžį, apatinių dviejų dantų vainikų lūžius, apatinio priekinio danties panirimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pat metu, toje pačioje vietoje, prie durų ant laiptų, jis (R. M.) tyčia sudavė nenustatytą smūgių skaičių ranka nukentėjusiajam A. C. į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kairės akies obuolio sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių - nukentėjusiųjų J. R. ir A. C. sveikatą.
Kaltinamasis R. M. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, neigė padarę nusikalstamą veiką su kitu asmeniu, teigė, kad sužalojo nukentėjusiuosius būdamas vienas, jokių kitų asmenų su juo kartu nebuvo, niekas nukentėjusiojo A. C. apglėbus rankomis nelaikė. Paaiškino, kad viskas buvo seniai, įvykį prisimena, bet visų įvykio detalių nelabai atsimena. Nurodė, kad įvykis galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) name. Nukentėjusieji gyvena tame pačiame name, kur ir jis. Jam einant pro šalį, prie nukentėjusiųjų durų įkando nukentėjusiųjų šuo. Jis šunį paspyrė ir tada įvyko konfliktas. Anksčiau taip pat yra buvę nesutarimų su nukentėjusiaisiais. Išėjusi pro duris, J. R. kažką pasakė, jis jai galimai sudavė ar tai vieną, ar tai du smūgius į veido sritį. Po smūgio nukentėjusioji nukrito į pastato vidų. Tada iš namų atėjęs A. C. ėmė švaistytis pjūklu. Jis paėmė pjūklą iš nukentėjusiojo ir jam sudavė kelis smūgius į veidą. Po smūgių lygtai A. C. nukrito. Po to jis iš įvykio vietos pasišalino. Paskambino tėvui ir paprašė, kad jis atvažiuotų jo paimti. Atvažiavęs tėvas konflikte nedalyvavo. Daugiau kitų asmenų kartu su juo nebuvo. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiesiems, žino apie jų pareikštą civilinį ieškinį. Su J. R. pareikštu ieškiniu dėl - 58,57 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos bei su nukentėjusiojo A. C. – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutinka. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 202,01 Eur nukentėjusiosios gydymosi išlaidų pripažįsta, jo neatlyginęs. Savo elgesį dėl konflikto sprendimo kumščiais, vertina blogai, gailisi padaręs nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų. Buvo išgėręs, kažkas užėjo, kad taip elgėsi, pripažįsta, kad padarė klaidą. Planuoja ateityje keisti gyvenimo būdą. Prieš įvykį buvo atvykę pareigūnai, nežino, kokiu tikslu jie buvo atvykę, ne jis juos kvietė. Įvykio metu draugo nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Jam buvo įkandęs nukentėjusiosios šuo į koją, dėl sužalojimo į medikus nesikreipė. Dar jam C. pjūklu buvo sudraskęs kaklą. Po įvykio jis nepabėgo, tiesiog nežinojo, kad atvyks pareigūnai ir kad bus tokios pasekmės. Būdamas blaivus, greičiausiai nebūtų mušęsis, jo veiksmams suvartotas alkoholis turėjo įtakos. Akistatos metu J. R. ir C. nurodė du skirtingus žmones, tai jam nesuprantama, kiek žmonių iš viso buvo. Jie abu matė vieną žmogų, o kalba kaip apie du skirtingus. Akistatos metu nukentėjusieji skirtingai apibūdino tuos žmones. C. nurodė, kad buvo aukštas, tamsus, stambus vyras, R. – mažiukas, šviesus. Jis buvo vienas, daugiau kitų žmonių su juo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:
Nukentėjusioji J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) žiūrėjo pro langą, kaip girti lakstė R. M. ir A. M.. Jie šūkavo, kažkuo mosikavo. Galėjo R. M. besimosikuodamas kažkokiu daiktu įsirėžti kaklą. Grįždami atgal, ėjo pro jų kiemą. Kažkuris vienas, nematė kuris, suklupo prie šuns. Ji labai išsigando, kad šuo ką nors gali padaryti, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Policija atvažiavo su greitąja medicinos pagalba, nes kalbėdama rėkė, jie pamanė, kad jai kažkas nutikę. Pamačiusios, kad jiems nieko nėra, tarnybos išvyko. Viskas aprimo. Sėdint kambaryje, pamanė, kad kitas jos šuniukas grįžo namo, nes kažkas sukrebždėjo prie durų. Atidariusi duris staiga gavo smūgį. Nuo smūgio nukrito į koridorių. Nejuto, ar gulint buvo suduoti smūgiai, galbūt buvo trumpam praradusi sąmonę. Pagulėjusi kelias sekundes ir atsipeikėjusi, šaukė A. Atbėgo A. ir tada R. jam smūgiavo. Ji atsikėlė ir matė, kaip R. smūgiavo susilenkusiam A. kokius 6-8 smūgius. Tuo momentu nukentėjusiojo A. niekas nelaikė. Matė stovintį per metrą kaltinamojo tėvą, kuris pasakė „R., baik, užtenka“. Tuo metu kito asmens nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji nenurodė, kad buvo kitas asmuo. Civilinį ieškinį jį palaiko. Neturtinę žalą įvertino 1000 Eur. Ji po sužalojimo juto skausmą, lūžo nosies kaulas, buvo sudaužytas visas veidas, buvo padaryti apatinių dviejų dantų vainiko lūžiai. Ji buvo nuvežta į Kauną, gydėsi dvi savaites, o dėl veido sužalojimo gydėsi visą mėnesį. Pirko vaistus lašinti į nosį, mokėjo 12,40 Eur, pirko vaistus nuo sumušimo, 3,59 Eur mokėjo gal už vaistus nuo skausmo, kas pirkta už 7,72 Eur, nepamena. Nuo skausmo vaistus buvo išrašęs gydytojas. Įvykio metu buvo blaivi. Kaltinamajam po atsiprašymo neatleidžia.
Nukentėjusysis A. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis kartu gyvena su savo drauge nukentėjusiąja J. R.. Įvykis galėjo būti 2017 m. rugsėjo 24 d. vakare. Kaltinamasis R. M. ir kitas asmuo lakstė po kiemą, rėkavo, gal buvo išgėrę. Pribėgę prie šuniuko, jam ėmus cypti, kandžiotis, nuėjo, tada atvyko policija. Nepiktas šuniukas, bet lakstant galėjo įkąsti. Nežino, ar įkando kaltinamajam. Po to dar vienas šuniukas pabėgo pro duris iš namų. J. nuėjo jo pakviesti ir, atidariusi duris, ėmė jį šaukti. Jis atėjęs pamatė J. R. gulinčią koridoriuje. Priėjęs prie jos, pasakė keltis, o R. M. su durimis jai per kojas mušė. Jis pasiėmė pjūkliuką, užsimojo, norėjo R. M. pagąsdinti. Kažkas pjūkliuką iš jo atėmė, kas nematė. Jis pjūkliuku nieko nesužalojo. Girdėjo, kaip R. M. sakė „palaikykit jį“. Kažkas jį suėmė iš nugaros ir laikė, o R. M. daužė į kairę veido pusę kumščiu. Jau buvo prieblanda, todėl jis nematė, kas jį laikė. Tuo metu gulėjo. Nežino, ar nukentėjusioji matė, kai jį mušė. Jis buvo blaivus. Jis serga cukriniu diabetu, buvo nukritęs cukrus, buvo silpna. Nemano, kad dėl tokios savo būklės ne taip kažką suprato. Nukentėjusioji buvo blaivi. Gal nukentėjusioji ne taip matė. Jam suduotų smūgių jis neskaičiavo. Buvo 8-9 smūgiai suduoti kumščiu į vieną – kairę veido pusę. Prie durų tolėliau buvo R. tėvas ir žiūrėjo, kaip jis talžė J., ir nieko nedarė. Iš jo pjūklą paėmė asmuo, kuris jį laikė. Jis buvo tarpdury, kai kaltinamasis jį sumušė. Po kažkurio smūgio buvo suklupęs. R. M. negalėjo iš jo paimti pjūkliuko, nes jis stovėjo už durų. Iš namo vidaus išėjo su pjūkliuku rankoje. Smūgį gavo tik išėjęs, iš karto po to pjūkliukas buvo atimtas. Po pirmo gauto smūgio, sekė kiti smūgiai. Jam suklupus, buvo atimtas pjūkliukas. Suklupusiam smūgiai nebebuvo suduoti. Nežino, po kelių smūgių suklupo. Gavęs pirmą smūgį, nesuklupo. Detalių ir kai kurių aplinkybių nepamena. Pjūkliukas buvo virtuvėje ir jį pasiėmė iš virtuvės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius nukentėjusiojo A. C. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81), jog prie durų pamatė R. M., kuris laikėsi už durų, prie lango stovėjo dar vienas nepažįstamas vyras, kurį yra matęs ir anksčiau, lygtai R. M. kažkoks giminaitis. Po to prie durų lauke pamatė kaltinamojo tėvą, jis buvo su kažkokia moterimi. Pamatęs kruviną J., eidamas link durų, griebė kas pasitaikė po ranka, t. y. paėmė pjūkliuką, kuris buvo koridoriuje, užsimojo, bet R. M. nesudavė, nes suprato, kad gali jį sužaloti, todėl pjūklą nuleido, tuomet R. M. giminaitis tą pjūklą paėmė ir, sugriebęs už juosmens, prispaudęs jo rankas prie kūno, jį apkabino ir laikė, o tuo metu R. M. kumščiais sudavinėjo smūgius į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis nurodė, kad tvirtina perskaitytus parodymus. Jis pjūkliuką pasiėmė iš virtuvės, o ne iš koridoriaus. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pasiėmė pjūkliuką iš koridoriaus, negali paaiškinti. Girdėjo nukentėjusiosios R. parodymus, kur ji sakė, kad suduodant jam smūgius nebuvo kito asmens. Jis nepamena, ar kitas asmuo buvo. Nežino, kur galėjo dingti jo nurodytas asmuo. Po atsiprašymo kaltinamajam neatleidžia.
Liudytojas R. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. 2017 m. rugsėjo 24 d. vakare jam sūnus R. paskambinęs pasakė, kad bijo eiti namo, nes su vienu kaimynu piktuoju, buvo duris jam sukapojęs. Jis nuvažiavo pas sūnų. Nuvažiavęs prie to namo, kur R. gyveno, išgirdo šuns lojimą. Išėjo kaimynė J. R., matėsi, kad ji stipriai išgėrusi, koliojosi necenzūriniais žodžiais, buvo triukšmas. R. balsą irgi girdėjo. Jis nuėjo pasižiūrėti. Paėjęs link jų, pamatė kaimynę, gulinčią ant grindų, o R. virš jos pasilenkęs laikė paėmęs už drabužių, kažką jai aiškino, nukentėjusioji rėkė, R. irgi rėkė, sakydamas, kada atstosi. Tuo metu iš kambario išėjo jos sugyventinis su pjūklu rankoje. Pjūklu jis brūkštelėjo R. per kaklą, pasipylė kraujas. Jis įšoko į vidų, paėmęs už rankos atėmė pjūklą ir išmetė į pievelę. Po to, paėmęs R. už liemens, ištraukė į lauką, įgrūdo į mašiną ir jie išvyko. Daugiau kitų asmenų nematė, daugiau nieko nebuvo. Matė, kaip R. nukentėjusiajam A. C. sudavė vieną smūgį į veidą. Po smūgio nukentėjusysis liko stovėti, smūgis buvo iš toli, nebuvo smarkus. Daugiau smūgių negalėjo būti. Po pjūklo atėmimo buvo vienas smūgis. Jis pasakė R. „užtenka” ir jį ištempė. Nukentėjusiojo A. C. nelaikė apkabinęs, nereikėjo jo laikyti. Buvo perpjautas nestipriai sūnaus kaklas. Į medikus sūnus nesikreipė. Ar C. buvo blaivus, ar išgėręs, nežino. Matėsi, kad R. buvo stipriai išgėrusi, vartojo necenzūrinius žodžius, mano, kad blaivas žmogus taip nekalbėtų.
2017 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 22:12 val., adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiuosius J. R. ir A. C. sumušė kaimynas R. M.. Nukentėjusieji pristatyti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 1).
2017 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 28–32).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. 22:12 val., gautas pranešimas, kuriuo pranešėjas nurodo, kad kaimynystėje girdi triukšmą, grumtynių garsus (1 t., b. l. 33–35).
Akistatos protokolu tarp nukentėjusiosios J. R. ir R. M. nustatyta, kad nukentėjusioji J. R. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., tik atidariusi duris, pajuto smūgį į veidą, nuo jo nugriuvo ant grindų ir šaukėsi pagalbos. Matė, kuomet R. M. mušė jos sugyventinį A. C.. Įtariamasis R. M. nesutiko su nukentėjusiosios parodymais, teigdamas, kad nemušė nei jos, nei nukentėjusiojo A. C., o tik konflikto metu pastūmė A. C., kuris nugriuvo kartu su J. R. (2 t., b. l. 112–114).
Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. C. ir R. M. nustatyta, kad nukentėjusysis A. C. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., išgirdęs J. šauksmą, jis išbėgo į koridorių ir jame pamatė gulinčią J. ir prie jos kaimyną R. M.. Jis gynė J., tuomet R. M. paprašęs su juo buvusių asmenų jį palaikyti, nežinomas asmuo jį apglėbęs laikė, o R. M. jį mušė rankomis. Įtariamasis R. M. nesutiko su nukentėjusiojo duotais parodymais, teigdamas, kad nemušė A. C., o su juo susistumdė ir jį pastūmė, ir jis nukrito kartu su J. R. (2 t., b. l. 116–120).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji J. R. pateikė 8 fotonuotraukas, kuriuose užfiksuota sužalota ji pati ir 3 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas sužalotas A. C. (1 t., b. l. 56–60).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos pateiktos fotonuotraukos (1 t., b. l. 56–60).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 41D (K)-2115 nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2017 m. rugsėjo 24 d. 19:34 val. ir 22:13 val. užfiksuoti J. R. pranešimai. 2017 m. rugsėjo 24 d. 22:10 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas D. M. pranešimas. Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (1 t., b. l. 36).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausyti garso įrašo pranešimai, gauti ir Bendrojo pagalbos centro. Sudarytos pokalbių stenogramos (1 t., b. l. 37–39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3210/2017(02) nustatyta, kad J. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžis, apatinių priekinių dviejų dantų vainikų lūžiai, apatinio priekinio danties panirimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 150).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3211/2017(02) nustatyta, kad A. C. konstatuota nosies kaulų lūžis, kairės akies obuolio sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, padaryti kietais bukais daiktais, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 146, 147).
Kaltinamasis R. M. nors teismui ir teigė, kad ne visas įvykio aplinkybes prisimena, tačiau iš esmės pripažino, kad nukentėjusiajai J. R. galėjo suduoti vieną ar du smūgius ranka į veido sritį, taip pat pripažino, kad nukentėjusiajam A. C. sudavė keletą smūgių į veidą. Nukentėjusioji J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 29 d., nurodė, kad R. M. jai sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną kartą koja spyrė į dešinį žandikaulį (1 t., b. l. 46). Tačiau 2017 m. gruodžio 8 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji jau nurodė, kad, išėjusi pro duris, pajuto smūgį, po kurio laikinai prarado sąmonę, mano, kad dar buvo suduodami smūgiai, bet ji nejuto (1 t., b. l. 49, 50). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą su kaltinamuoju, nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad jai buvo suduotas smūgis į veido sritį koja (2 t., b. l. 112, 113). Įrodymų tyrimo teisme metu J. R. teigė, kad, atidariusi duris, staiga gavo smūgį, nuo kurio nukrito, ar gulint buvo suduoti smūgiai, nejuto. Įvertinus kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu apie jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tai, kad jis J. R. galėjo suduoti vieną ar du smūgius ranka į veidą, tiek nukentėjusiosios parodymus, kur ji taip pat nenurodė, kad buvo suduotas smūgis į veido sritį koja, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad smūgiai galėjo buvo suduoti į veido sritį ranka, ir kurie teismui leistų daryti priešingą išvadą. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad, kaltinamasis nukentėjusiajai J. R. sudavė ne mažiau du smūgius ranka į veido sritį. Kaltinime nurodytas požymis, kad nukentėjusiajai kaltinamasis spyrė koja į veidą, šalintinas, kaip neįrodytas. Kaltinamojo R. M. bei nukentėjusiųjų J. R., A. C. nurodytas kaltinamojo smurto pobūdis atitinka ir specialisto išvadose nustatytą nukentėjusiųjų sužalojimo pobūdį, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai J. R. ne mažiau dviejų smūgių ranka į veido sritį, nukentėjusiajam A. C. sudavė nenustatytą smūgių skaičių ranka į veido sritį. Teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšis. Abejoti byloje surinktų įrodymų teisingumu nėra pagrindo.
Visų įrodymų, patikrintų teisiamajame posėdyje, visuma patvirtina, kad R. M., suduodamas smūgius ranka nukentėjusiesiems į veido sritį, nesunkiai sutrikdė J. R. ir A. C. sveikatą. Faktiniai kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai įrodo, kad R. M. suvokė, jog, suduodamas smūgius į galvos sritį – veidą, gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą kūno dalį, gali sutrikdyti jų sveikatą ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus R. M. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius (dviem žmonėms padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Teismas pažymi, kad R. M. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad jis tęstinę nusikalstamą veiką nukentėjusiojo A. C. atžvilgiu padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikant nukentėjusįjį apglėbus rankomis iš už nugaros, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 9 d. kaip įtariamasis, R. M. nurodė, kad konflikto metu kito asmens su juo kartu nebuvo, jo tėvas atvažiavo vėliau ir konflikto negalėjo matyti. Tačiau 2018 m. lapkričio 9 d. akistatos su nukentėjusiuoju A. C. metu R. M. nurodė, kad nepamena visų aplinkybių, tačiau mano, kad konflikto metu galėjo būti ir jo tėvas. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. paaiškino, kad daugiau jokių kitų asmenų kartu su juo konflikto su nukentėjusiaisiais metu nebuvo, atvažiavęs jo tėvas konflikte nedalyvavo. Nukentėjusioji J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad įvykio metu, kai buvo naudojamas smurtas prieš jos sugyventinį A. C., ji matė du asmenis, vienas iš jų buvo kaltinamojo tėvas (1 t., b. l. 46). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji detalizavo pirmoje apklausoje jos nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad ji įvykio metu R. M. draugo nematė (1 t., b. l. 49, 50). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad atsikėlusi po kaltinamojo suduotų smūgių matė, kaip R. sudavinėjo smūgius A. C., bei teigė, kad tuo momentu nukentėjusiojo A. niekas nelaikė, taip pat matė per metrą nuo kaltinamojo stovintį kaltinamojo tėvą, kuris sakė „R., baik, užtenka”, tuo metu jokio kito asmens nebuvo, ji ikiteisminio tyrimo metu jokio kito asmens įvykio vietoje irgi nenurodė. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. C. parodymai skiriasi tiek nuo kaltinamojo, tiek ir nuo nukentėjusiosios J. R. parodymų. Nukentėjusysis nebuvo nuoseklus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nukentėjusysis 2017 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, išėjęs iš kambario, pamatė kruviną J. R., taip pat matė dar du asmenis, vienas iš jų buvo kaltinamojo tėvas, o kito nepažino, nepažįstamasis jį laikė, o R. M. jį mušė, kol jo tėvas nesudraudė (1 t., b. l. 77). Papildomos apklausos 2017 m. gruodžio 8 d. metu jau aiškino, kad kartu su kaltinamojo tėvu buvo dar kažkokia moteris, kad iš jo pjūklą, kuriuo buvo užsimojęs tikslu pagąsdinti kaltinamąjį, atėmė kaltinamojo giminaitis, kuris jį apkabinęs laikė už juosmens, kol buvo mušamas (1 t., b. l. 80, 81). Teisiamojo posėdžio metu jau aiškino, kad kažkas pjūkliuką iš jo atėmė, tačiau kas atėmė, jis nematė, taip pat nematė, kas jį suėmė iš nugaros ir laikė, nes buvo prieblanda. Įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismui perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur nukentėjusysis nurodė, kad M. giminaitis pjūklą iš jo paėmė ir, sugriebęs jį už juosmens, apkabinęs laikė, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai teisingi, tačiau į teisėjos klausimą nurodė, kad jis neatsimena, ar buvo įvykio metu kažkoks kitas asmuo. Liudytojas R. M., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis, išgirdęs triukšmą ir nuėjės į konflikto vietą, atėmė iš nukentėjusiojo pjūkliuką bei, paėmęs R. už liemens, ištraukė į lauką, įgrūdo į mašiną ir jie išvyko, daugiau kitų asmenų nebuvo. Teismas nesivadovauja nukentėjusiojo parodymais apie aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu su nenustatytu asmeniu ir juos vertina kaip jo norą pasunkinti kaltinamojo vaidmenį padarytoje nusikalstamoje veikoje. Teismas tiki nukentėjusiosios parodymais, nes jos parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, netikėti jais teismas neturi pagrindo, nes jie esminėse detalėse sutampa su kaltinamojo R. M. bei liudytojo R. M. parodymais. Teismas vadovaujasi kaltinamojo ir liudytojo R. M. parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja nukentėjusiosios J. R. parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams.
Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog R. M., naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. C., veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ir vertintinos palankiai kaltinamam asmeniui.
Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad R. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį A. C., apglėbus jį rankomis iš už nugaros, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat pažymėtina, kad šios aplinkybės bei aplinkybės, jog nukentėjusiajai J. R. nebuvo suduotas smūgis koja į veidą, pašalinimas iš kaltinimo neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai.
Nukentėjusioji J. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 58,57 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68, 69), nukentėjusysis A. C. – dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89, 90). Įvertinus tai, kad abu nukentėjusieji žalą patyrė dėl nusikalstamų R. M. veiksmų, jie turi teisę reikalauti, kad jiems būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 straipsnis.). Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 202,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 156–160).
Kaltinamasis R. M. sutiko su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei sutinka su civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, pasikėsinus į žmogaus sveikatą. Žmogaus sveikata, yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra ypač dideli.
Nukentėjusioji J. R. patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 Eur. Nurodė, kad buvo sudaužytas veidas, dėl sulaužytos nosies, dviejų dantų vainiko lūžių buvo nepatogu pasirodyti viešose vietose, sumažėjo bendravimo galimybės, nes pagal gydytojų rekomendacijas turėjo būti namuose, buvo sukelti dideli nepatogumai. Nukentėjusioji jaučia dvasinį sukrėtimą, ji buvo sumušta be jokios priežasties.
Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusioji patyrė nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – veido, galvos sritį. Vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, laikytina, kad prašoma priteisti 1000 Eur dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis A. C. patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur. Nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą, jam buvo sulaužyti nosies kaulai, buvo padaryti akies sumušimai. Jis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, reikėjo lankytis pas gydytojus, kas sudarė papildomus nepatogumus.
Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl įvykio metu patirto sužalojimo, dėl nosies kaulų lūžio, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – veido, galvos sritį, todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti 500 Eur dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, jog dėl R. M. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nukentėjusiesiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, jie patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, jauno amžiaus. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, į kaltinamojo sutikimą su pareikštais civiliniais ieškiniais, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.
Nukentėjusioji J. R. prašo priteisti 58,57 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už perkamus vaistus nuo skausmo - 30,57 Eur ir kelionės išlaidos į gydymo įstaigą taksi automobiliu – 28 Eur. Padarytai 58,87 Eur turtinei žalai įvertinti nukentėjusioji pateikė įrodymus (vaistų pirkimo čekius, pinigų priėmimo kvitą už taksi paslaugas (1 t., b. l. 73)), patvirtinančius turtinės žalos dydį. Nors nukentėjusiosios pateikti čekiai už pirktus vaistus, kuriuos, nukentėjusiosios teigimu, ji naudojo skausmui malšinti bei lašus į nosį, ne visi gerai įskaitomi, tačiau, esant tokio pobūdžio patirtiems sužalojimams – nosies kaulų lūžiui, dviejų dantų vainikų lūžiams, danties panirimui, akivaizdu, kad buvo vartojami nuskausminamieji vaistai, kad buvo reikalinga gydyti nosies sužalojimus. Teismas tiki, kad dėl tokių padarytų sužalojimų nukentėjusiai vykti į gydymo įstaigas viešuoju transportu buvo sudėtinga, taksi paslaugos jai buvo būtinos, todėl akivaizdu, kad, važiuojant taksi, ji patyrė transporto išlaidas, kurios yra pagrįstos.
BPK nekelia reikalavimų, įrodinėjant žalos dydį, ieškininius reikalavimus pagrįsti tik rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-511/2008), todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į prašomo priteisti civilinio ieškinio dydį, kuris nėra aiškiai per didelis, šiuo klausimu išsakytą kaltinamojo poziciją (jo sutikimą atlyginti šią žalą), daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl jai padarytos turtinės žalos tenkintinas pilnai.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 202,01 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiesiems gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 156–160), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiųjų gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, padarant sveikatos sutrikdymus, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.
Bausmės skyrimas
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia, kad R. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, padaryta žala neatlyginta, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant R. M. asmenybę, nustatyta, jis teisiamas antrą kartą, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 160–163), psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 168), nedirbantis.
Teismas, įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad R. M. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo klausimą. Nurodo, jog už R. M. ekstradiciją iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką bendra išlaidų suma yra 1 752,54 Eur (2 t., b. l. 81–97).
Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. į užsienį išvyko tuo metu, kai šioje baudžiamojoje byloje jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas ar įtariamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įtariamuoju jis buvo pripažintas tik 2018 m. lapkričio 29 d., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu paskelbta jo paieška. Pranešimas apie įtarimą R. M. nebuvo įteiktas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis žinojo apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą ir atliekamus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnams pagal Europos arešto orderį teko imtis priemonių, siekiant atsigabenti jį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties kaltinamojo R. M. veiksmai.
Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidų, susijusių su ekstradicijos vykdymu ir R. M. gabenimu į Lietuvos Respubliką, padengimas yra valstybės pareiga ir turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ekstradicijos išlaidos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepritiestinos.
Kaltinamasis R. M. Nyderlandų Karalystėje sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. liepos 19 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą 2018 m. gegužės 31 d. Europos arešto orderį (2 t., b. l. 53). Kaltinamasis iš Nyderlandų Karalystės pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą 2018 m. gegužės 31 d. Europos arešto orderį buvo perimtas 2018 m. spalio 5 d. ir konvojuotas į Lietuvą (2 t., b. l. 53, 58).
R. M. 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tame tarpe ir sulaikymo bei suėmimo laiką Nyderlandų Karalystėje nuo 2018 m. liepos 19 d. iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos - 2018 m. gruodžio 12 d. Teismo nuosprendis neįsiteisėjęs.
Atsižvelgiant į tai, kad sulaikymo bei suėmimo laikas Nyderlandų Karalystėje į bausmės laiką jau yra įskaitytas priimant 2018 m. gruodžio 12 d. teismo nuosprendį, priimant šį nuosprendį kaltinamajam suėmimo ir sulaikymo laikas Nyderlandų Karalystėje nuo 2018 m. liepos 19 d. į bausmės laiką neįskaitytinas.
Kaltinamasis yra suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-370-493/2018, kardomoji priemonė šioje byloje jam neskirtina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė), kurioje užfiksuoti pranešimo garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, fotonuotraukos (originalai), kuriose užfiksuoti sužaloti nukentėjusieji, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir nuteisti jį 1 (vienerių metų) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios J. R. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš R. M. J. R. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai ir 58,57 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt septynis centus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. C. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš R. M. A. C. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. M. 202,01 Eur (du šimtus du eurus vieną centą) nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank”, įmonės kodas 191351679).
Ekstradicijos išlaidų, susijusių su R. M. ekstradicija 2018 m. spalio 5 d., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninę laikmeną (CD kompaktinė plokštelę), kurioje užfiksuoti pranešimo garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, fotonuotraukas (originalai), kuriose užfiksuoti sužaloti nukentėjusieji, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.