Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-745-327-2014

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00366-2013-0

2014 m. spalio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, kaltinamojo J. M. (J. M.) gynėjai ad­vo­katei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­gri­nėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) BK 182 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta vienerių metų lais­vės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu su­ben­drin­ta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta ga­lu­tinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teis­mo 2013-05-08 nuosprendį.

J. I. J. B. civilinis ieškinys patenkintas, iš J. M. pri­teista 800 (aštuoni šimtai) litų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad 2013-03-10, veikdamas su nenustatytais, (duomenys neskelbtini) pa­tai­sos namuose bausmę atliekančiais nuteistaisiais, po to, kai vienas iš jų paskambino į J. I. J. B. fiksuoto telefoninio ryšio abonentą ir melagingai prisistatęs anūku, pra­ne­šė, kad sužalojo mergaitę, ir siekiant išvengti tariamai gresiančios atsakomybės, reikalinga nu­ken­tėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, 2013-03-10, apie 19.50 val., jis nuvyko į J. I. J. B. butą, (duomenys neskelbtini), kur melagingai pri­sis­tatęs tariamos nukentėjusios mergaitės artimuoju, apgaule iš J. I. J. B. įgijo 800 litų.

Teismo posėdyje nuteistojo J. M. gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dą.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. M. ape­liacinis skundas atmetamas.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas J. M. kaltu rėmėsi įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir ski­ria­mą bausmę pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam J. M. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

J. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pri­skiriama nesunkių nu­si­kal­ti­mų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). J. M. atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė, kad pri­si­pažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti ap­linkybė – kad nusikals­tamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nu­teis­tasis nusikalto būdamas daug kar­tų teistas už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei, ką apylinkės teismas pa­grįstai pri­pa­žino nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas pa­pras­tai ski­ria laisvės atėmimo bausmę. Visos teismo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytas nusi­kaltimas nėra atsitiktinis, yra nu­lem­tas susiformavusių neigia­mų vertybinių nuos­ta­tų. Pirmos instancijos teismas, nusprendęs nuteis­ta­jam skirti laisvės atė­mimo bausmę, artimą už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkiui, nepažeidė bendrų­jų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. BK 61 str. 3 d. nus­ta­to, kad įsta­ty­me (šiuo atveju BK 182 str. 1 d.) numatytos bausmės vidurkis skai­čiuo­jamas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir gautą rezultatą padalijus pusiau. Minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). BK 182 str. 1 d. nus­ta­tytas mak­simalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra treji metai. Tokiu atveju tikslus matematinis vidur­kis sudarytų vienerius metus septynis mėnesius penkiolika dienų ir pirmos instancijos teismas, skir­da­mas J. M. vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, BK 61 str. nuostatų nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė, ir už padarytą nusikaltimą nustatė savo moty­vuose nurodytą bausmę – artimą vidurkiui.

Be to, esant reikiamoms sąlygoms, apylinkės teismas tinkamai pritaikė nuteistajam BK 64¹ str. įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtąją bausmę vienu trečdaliu. Apylinkės nepažeidė ir baus­mių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 str., subendrindamas paskirtą bausmę su anksčiau Vil­ka­viškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, tiek subendrinta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo J. M. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)­-3834 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos J. M. išlaidos sudaro 80 Lt. Šios išlaidos yra lai­ky­ti­nos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gy­nėjo dalyvavimo. Paduodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gy­ny­bą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­naudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės pa­dė­ties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­džiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią ap­lin­kybę, taip pat atsi­žvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skiriant ad­vokatą apeliantui būtų išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad J. M. jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įstatymo nuos­ta­toms teismas tin­ka­mai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. M. apeliacinį skun­dą atmesti.