Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-30 · Civilinė byla Nr. 2-1879-965/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-30
Bylos Nr.
2-1879-965/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00091-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
UAB „Gora“
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1879-965/2015Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00091-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8.; 11.10.; 14.4.; 15.3.; 99.5.; 114.9.6; 116.1.; 125.7. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovui R. G., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei UAB „Gora“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir atleisti iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, nustatyti, kad darbo sutartis Nr. 332 nutraukiama nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos, priteisti iš atsakovės dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį bei įstatymų nustatyto dydžio palūkanas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad su UAB „Gora“ 2013-12-11 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 332, pagal kurią už 10 darbo valandų per savaitę atsakovas įsipareigojo mokėti jam ne mažesnį nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, išmokant algą iki sekančio mėnesio 15 dienos, o avansą – iki einamojo mėnesio 22 dienos. Atsakovas skolingas jam darbo užmokesčio daugiau nei už 5 mėnesius. Taip pat iš Sodros sužinojo, kad jis yra atleistas pagal LR DK 127 str. 1 p., nors jis ir nesikreipė su prašymu atleisti jį iš darbo. Jis buvo atleistas jam nežinant. Darbovietėje jam nebuvo paaiškinta, kodėl jis yra atleistas. Nepaisant to, 2014-12-11 jis gavo raginimą atvykti į darbą pasiaiškinti dėl tariamo neatvykimo į darbą, į kurį jis atsakė kitą dieną. Neatsižvelgiant į jo raštą, 2014-12-12 raštu sužinojo, kad yra atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., nuo 2014-12-12.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Gora“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas be pateisinamos priežasties nebuvo darbe nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. Ieškovas raštu paprašytas pateikti pasiaiškinimą, jo nepateikė, todėl už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nuo 2014-12-12 buvo atleistas. Taip pat nurodė, kad atsakovas dėl laikinos sunkios finansinės padėties neturi piniginių lėšų atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir kitais darbuotojais. Pripažįsta, kad jie yra nesumokėję ieškovui darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 174,20 Eur. Nesutinka su prašoma priteisti neturtine žala, nes ieškovas nenurodo, kaip pasireiškė jam atsakovo tariamai padaryta neturtinė žala.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad iš apygardos teisme nagrinėjamos atsakovės bankroto bylos gavo pažymą, kad 2014-11-24 jis buvo atleistas pačiam prašant, nors tokio prašymo nerašė, o kitoje Sodros pažymoje jau nebėra jokios atžymos apie šį atleidimą. Naujoje Sodros pažymoje jau nurodyta, kad jis yra atleistas 2014-12-12 už pravaikštas. Nuo lapkričio 28 dienos jis darbe nesirodė, nes sužinojo iš Sodros, kad iš darbo jis yra atleistas. Gavęs iš atsakovo parnešimą dėl atvykimo į darbovietę pasiaiškinti, jis gruodžio 12 dieną nuvyko į darbovietės ofisą, pateikė pasiaiškinimą ir sužinojo, kad yra atleidžiamas už pravaikštas. Darbo užmokestis bei kitos išmokos atleidimo dieną jam nebuvo išmokėtos. Jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir jam buvo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija, su priteista suma jis pilnai sutinka. Prašo pakeisti straipsnį, pagal kurį jis yra atleistas, nes šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo jis nepadarė bei prašo priteisti išeitinę kompensaciją. Taip pat prašo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, kadangi jam bandant įsidarbinti kitoje įmonėje, darbdaviams patikrinus Sodros duomenis, buvo sužinota, kad jis yra atleistas už pravaikštas, todėl jo į kitas įmones ir nepriėmė.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-11 tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Gora“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą UAB „Gora“ darbų vadovu antraeilėse pareigose. Iš 2014-12-12 UAB „Gora“ įsakymo dėl atleidimo iš darbo matyti, kad direktorius R. J. įsako atleisti iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuo 2014-12-12 darbuotoją R. G.. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2015-01-06 sprendimu nusprendė ieškovo R. G. prašymą patenkinti iš dalies ir išieškoti iš UAB „Gora“ 371,14 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2013-12-12 iki 2014-12-12 ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl darbuotojo neatvykimo į darbą kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas)

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Atsakovas UAB „Gora“ savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas R. G. iš darbo buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., už neatvykimą į darbą nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. Paprašytas raštu pateikti pasiaiškinimą, ieškovas jo nepateikė, todėl už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nuo 2014-12-12 ieškovas buvo atleistas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo jis, atsitiktinai nuvykęs į Sodrą, sužinojo, kad yra atleistas iš įmonės nuo 2014-11-24 pačiam prašant, nors tokio prašymo nerašė, o naujai pateiktoje Sodros pažymoje jau nebėra jokios atžymos apie šį atleidimą. Naujoje Sodros pažymoje jau nurodyta, kad jis yra atleistas 2014-12-12 už pravaikštas.

Šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo, aktualus priežasčių, dėl kurių ieškovas nebuvo darbe, svarbumas bei paskirtosios drausminės nuobaudos adekvatumas. Iš 2014-11-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad R. G. paskutinis draudimo laikotarpis UAB „Gora“ yra 2014-11-01 – 2014-11-24 (draudimo pabaiga), atleidimo pagrindas DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Tuo tarpu iš 2015-03-12 VSDFV pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad R. G. paskutinis draudimo laikotarpis UAB „Gora“ yra 2014-12-01 – 2014-12-12 (draudimo pabaiga), atleidimo pagrindas DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Taigi 2015-03-12 VSDFV pažymoje jau nebeliko nei anksčiau nurodyto draudiminio periodo nuo 2014-11-01 – 2014-11-24, nei atleidimo pagrindo. Tai patvirtina ieškovo ieškinyje bei viso bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, jog jam gavus informaciją iš VSDFV apie jo atleidimą, jis į darbą nuo 2014-11-28 nebeatvyko, kadangi manė, kad yra atleistas. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimo apie susidariusią situaciją taip pat nepateikė, be to, kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, įmonėje jau seniai buvo netvarka, žmonės buvo masiškai atleidinėjami jiems nieko nepaaiškinant, jis pas įmonės direktorių pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos nebuvo priimtas. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pats buvo nuvykęs į VSDFV Klaipėdos skyrių, tačiau skyrius jam negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu ankščiau atsiradęs įrašas vėliau jau yra nebefiksuojamas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o nagrinėjamu atveju atsakovas visiškai nusišalino nuo šios pareigos įvykdymo.

Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, teismas ieškovo neatvykimo į darbą nevertina kaip neatvykimo be svarbių priežasčių, ir sprendžia, kad neatvykimas buvo nulemtas ir netinkamo darbdavio elgesio, jo nebendradarbiavimo bei neatsakingumo prieš darbuotoją, todėl ieškovo nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o griežčiausios nuobaudos skyrimas, esant tuo metu susiklosčiusioms tokioms aplinkybėms, neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo. Faktiniai bylos duomenys leidžia padaryti išvadas, kad darbdavys neužtikrino ieškovui normalių darbo sąlygų, jo neinformavo apie susidariusią situaciją, taip pat, kad ieškovo neatvykimas į darbą darbdaviui apskritai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nėra adekvati nustatytiems pažeidimams ir ieškovo atleidimas iš darbo buvo per griežta drausminė nuobauda ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (DK 238 str.), todėl atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, o 2014-12-12 UAB „Gora“ įsakymas dėl atleidimo iš darbo panaikintinas.

Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 - 4 dalyse. Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo jo grąžinti į ankstesnį darbą, bet prašo pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotę bei priteisti išeitinę kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį.

DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepageidauja grįžti į ankstesnį darbą, be to, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl banktoto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gora“, todėl ieškovas negrąžintinas į pirmesnį darbą UAB „Gora“ ir darbo sutartis su ieškovu laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Darbo kodekso 300 straips­nio 4 dalis).

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnis). 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo patvirtinimo 7.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. 7.2. nutarimo punkte numatyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Kadangi darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko 2014 m. gruodžio 12 d., skaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį imami 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai (2014 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai). Iš byloje esančios VSDFV pažymos, darbo ginčų komisijos sprendimo nustatyta, jog ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 8,83 Lt (583,30 Lt : 66 darbo dienų).

Mėnesio vidutinis darbo užmokestis išmokant išeitinę kompensaciją apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). 2014 metais metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-12-16 įsakymo Nr. A1-693).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui priteitina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto dydžio, t. y. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 107,41 Eur (370,86 Lt) išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis (2,56 Eur (8,83 Lt) darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 12 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straips­nio 4 dalis).

Pažymėtina, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jam bandant įsidarbinti kitoje įmonėje, darbdaviams patikrinus Sodros duomenis, buvo sužinota, kad jis yra atleistas už pravaikštas, todėl jo į kitas įmones ir nepriėmė.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą darbiniai teisiniai santykiai siejo palyginus neilgai, t. y. vienerius metus, pagal darbo sutartį ieškovas įmonėje per savaitę dirbo tik 10 valandų, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šioje įmonėje jis dirbo antraeilėse pareigose, jis vadovauja kitai įmonei, todėl turi kitą pragyvenimo šaltinį. Be to, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškojo darbo kitose įmonėse ir kad šio darbo negavo. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, bei į atsakovo finansines galimybes atlyginti žalą (Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl UAB „Gora“ bankroto bylos iškėlimo), mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu bei išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra pakankamas pažeistoms teisėms atkurti ir darbuotojui padarytai skriaudai atlyginti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį bei įstatymų nustatyto dydžio palūkanas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Iš byloje esančio Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-06 sprendimo matyti, kad darbo ginčų komisija nusprendė ieškovo R. G. prašymą patenkinti iš dalies ir išieškoti iš UAB „Gora“ 371,14 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2013-12-12 iki 2014-12-12 ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pretenzijų atsakovui dėl neišmokėto darbo užmokesčio nebeturi, nes jis yra priteistas darbo ginčų komisijos sprendimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio, įstatymų nustatyto dydžio palūkanų ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl ieškovui priteisto vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t. y. 53,71 Eur priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

2014-12-12 UAB „Gora“ direktoriaus įsakymu Nr. SN14/12/12 R. G. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – panaikinti ir atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, negrąžinant ieškovo į pirmesnį darbą.

Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovės UAB „Gora“ 107,41 Eur išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį (2,56 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo nienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 12 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gora“ 20 Eur žyminį mokestį valstybei.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t. y. 53,71 Eur, priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė