Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas teismo posėdyje, apie kurį jis tinkamai ir laiku informuotas, nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir D. T. 2008-10-22 sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2048-10-21 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Ieškovo 2010-05-31 surašytame turto sugadinimo akte nurodyta, jog 2010-05-29 D. T. priklausantis butas buvo užpiltas vandeniu, apgadinta 16,8 m² bei 39 m² miegamojo sienų, tokiu būdu padarant jai žalą, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo yra viršutinio buto – (duomenys neskelbtini), savininkas, pas kurį patekti nepavyko, durys buvo užrakintos, tačiau pro vietoje akutės (duryse), esančią skylę buvo matyti, kad bute vyksta apdailos darbai, ko pasėkoje galėjo įvykti auštu žemiau esančio buto užliejimas (b.l. 8-12). 2010-05-19 ieškovui įvertinus nuostolių dydį, buvo nustatyta, jog nuostoliai sudaro 704,00 Lt (b. l. 15-16). UAB „Paslaugos būstui“ gyvenamojo namo apžiūros aktu nustatė, kad buto Nr. 81 kambario kampe yra trūkusi gipso kartono plokštė, vandens nubėgimo žymių nepastebėta, o į butą Nr. 86 patekti nepavyko, bute atliekami remonto darbai, spėjama, kad užpildymas galėjo įvykti atliekant remonto darbus bute (b.l. 14). 2010-05-29 butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui A. Č. (b.l. 19-20). Ieškovas atlygino D. T. dėl buto apliejimo padarytą 704,00 Lt turtinę žalą (b. l. 18). 2010-07-16 ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti patirtą turtinę žalą (b. l. 21). AB „Klaipėdos vanduo“ 2010-10-22 surašė aktą, kuriame nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiek šalto, tiek karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenys yra - 0,00 (b.l. 43-44).

Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (3K-3-299/2008).

Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros lietaus nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, kad buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo būtent iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Šią išvadą teismas darytų atsižvelgęs į tai, ar nėra kitų ieškovo patalpų užpylimo šaltinių. Tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai). Ieškovas turi įrodyti, kad turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Nagrinėdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o ieškovas naudojasi kvalifikuota teisine pagalba. Kadangi ieškovo atstovas neatvyko nei į parengiamąjį teismo posėdį, nei į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, teismas neturėjo galimybės jam išaiškinti, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios ir papildomai įrodinėtinos. Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įvirtintu CPK 185 str. Pagal šį principą teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo.

Kaip minėta, ieškovo pareiga byloje įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir jos veiksmų bei atsakovo kaltės. Šioje byloje ieškovas nenurodė konkretaus atsakovo nerūpestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu, nepateikė patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog 2010-05-29 atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir užliejimo žymės yra būtent šio įvykio pasekmės. Atsakovui priklausantis butas po įvykio apskritai nebuvo apžiūrėtas, duomenų, kad ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų apžiūrėti butą ir nustatyti užliejimo šaltinį ir kad atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, ieškovas nepateikė. Ieškovas atsakovo kaltę paremia tik nuspėjamomis prielaidomis, paties ieškovo 2010-05-31 surašytame turto sugadinimo akte nurodyta, jog numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo yra viršutinio buto – (duomenys neskelbtini), savininkas, auštu žemiau esančio buto užliejimas galėjo įvykti iš šio buto (b.l. 8-12). Tačiau nebuvo tirta užpylimo galimybė iš kitų butų ar kitų aukščiau nurodytų šaltinių. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-10-22, t.y. praėjus beveik 4 mėnesiams po apačioje esančio buto užpylimo, tiek šalto, tiek karšto prietaisų apskaitos prietaisų rodmenys buvo - 0,00 (b.l. 43). Iš AB „Klaipėdos vanduo“ suvestinės (b.l. 42) matyti, kad 2008-12-30 atsakovo bute buvo įrengti šalto vandens skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) ir karšto vandens skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pakeisti 2012-05-02. Iki skaitiklių pakeitimo jų rodmenys buvo 0. Šią aplinkybę patvirtina ir 2012-05-02 vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktas, kuriame nurodyta, jog nuimamų vandens apskaitos prietaisų (šalto vandens skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) ir karšto vandens skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini)) rodmenys yra 00000 (b.l. 44). Todėl, teismo manymu, aplinkybė, jog užpylimas įvyko būtent iš atsakovo buto, šiuo atveju nėra akivaizdi ir aiški.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas negali konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovas, būdamas bylos nagrinėjimo metu itin pasyvus, šių sąlygų neįrodė. Ieškovui neįrodžius, jog D. T. priklausančio buto užpylimo židinys buvo būtent atsakovo butas, nėra nustatyta visų civilinės atsakomybė sąlygų, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo A. Č. atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistina 23,05 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 23,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.