- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- 1-995-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41746-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas,
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos) laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams;
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (1 veika) laisvės atėmimu 2 metams;
3. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos) 2 metų laisvės atėmimu,
4. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmė sumažinta ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso subendrinus 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinu su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, 2021 m. gruodžio 19 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.
5. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laivės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsniu, D. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, D. B. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. B. dirbti, tęsti darbą ir/ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šį įpareigojimą tęsti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos 7 867,35 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 35 ct) atlyginimą/pašalinimą civilinei ieškovei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kurią pavesti D. B. įvykdyti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. 2023-11-03 įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą, bausmės neatlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 29 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš neaptvertos sodybos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, R. L. priklausantį, turtą- dviašę priekabą 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, D. B. pripažino įvykdęs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje. Paaiškino, kad 2023 m. spalio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, atvažiavo į Žeimių miestelį. Tuo metu užsiėmė malkų paruošimu. Jam reikėjo traktoriaus priekabos. Važiuodamas miesteliu prie namo maždaug už 20 m. pamatė priekaba, tokią kokios jam reikėjo. Vakare atvažiavo savo traktoriumi ir pavogė priekabą. Traktorių ir priekabą nuvežė į mišką, o kitą dieną suvežė reikalingas malkas. Traktorių ir priekabą laikė pas žmogų, kaimo pavadinimo nežino. Priekabą perdažė iš rudos į pilką spalvą. Maždaug po mėnesio buvo iškviestas į PK. Dėl savo poelgio gailisi.
Be kaltinamojo D. B. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusysis R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2023 m. spalio 30 d. kreipėsi su pareiškimu, dėl pavogtos savivartės priekabos 1000 eurų vertės. Nori patikslinti, kad priekabą laikė pievoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, paskutinį kartą ją matė 2023 m. spalio 23 d. dienos metu. Šią priekabą pirko 1995 m. Priekabos markė yra 2PTS-4, dviašė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1983 m. Priekaba laukuose buvo palikta stovėti be valstybinių numerių. Priekaba buvo metalinė, rudos spalvos. Savo priekabą atpažintų, kadangi ją pats remontavo ir virino, tai yra buvo pats virinęs priekabos prikabinimą kampainiu, taip pat buvo suvirinęs sustiprinimui priekabos priekinį bortą virš priekabos prikabinimo ir ant priekabos galinio borto buvo pats prisukęs trikampius atšvaitus. Po įvykusios priekabos vagystės jis bendraudamas su vienu asmeniu, jo duomenų nežino, jam išsipasakojo, kad iš jo buvo pavogta savivartė priekaba, kuri buvo vagystės metu iš įvykio vietos nutempta žalios spalvos traktoriumi. Minėtas vyriškis, jam pasakė, kad yra matęs žalios spalvos traktorių Ručiūnų kaime, pas ūkininką N.. 2023 m. lapkričio 29 d. turėdamas laisvo laiko apie 13 - 14 val. jis atvažiavo pas ūkininką M. N., kurį pažįsta jau ilgą laiką. Atvykęs pas jį pasisakė kokiu tikslu pas jį atvyko. M. pasakė, kad traktorius stovi jo namų valdoje, kieme, tačiau jis jam nepriklauso, o priklauso asmeniui vardu D., kuris maždaug lapkričio mėnesio pradžioje atvarė priekabą, sakydamas, kad ją nusipirko, galimai (duomenys neskelbtini). Jis (R. L.) atidžiai apžiūrėjęs priekabą atpažino, kad tai jo priekaba tik ji buvo perdažyta. Priekabą atpažino kaip savo iš suvirinto priekabos prikabinimo kampainiu, iš jo suvirintų sustiprinimų priekabos priekinio borto, iš ant priekabos galinio borto prisuktų trikampių atšvaitų, taip pat iš po priekabos pakėlimo cilindru pririštos polietileno plėvelės, kurią buvo pritvirtinęs, kad nelašėtų tepalai. Taip pat jis bendravo su pažįstamu – ūkininku M. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kuris sakė, kad kažkurią dieną, tikslios datos nepamena, naktį, prie jo namų sukiojosi žalios spalvos traktorius T40, su priekaba, todėl M. M. buvo išėjęs į gatvę ir teiravosi traktoriaus vairuotojo ką jis čia daro. Traktoriaus vairuotojas jam atsakė, kad ieško kažkokio žmogaus iš Kulvos. M. M. jam ( R. L.) sakė, kad traktoriaus vairuotoją jis galėtų atpažinti. Kiek jam asmeniškai yra žinoma, Žeimių miestelyje asmenų turinčių žalios spalvos traktorių- nėra. Apie tai, kad surado ir atpažino savo pavogtą savivartę priekabą iškarto informavo tyrimą atliekančią tyrėją. Priekaba jam grąžinta, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš (1t., b. l. 41-44;49-52; 55-58).
Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam yra žinoma, kad iš miestelyje gyvenančio kaimyno R. buvo pavogta savivartė priekaba, kuri ilgą laiką buvo palikta stovėti pievoje, (duomenys neskelbtini), šalia R. tėvų namų. Tikslios datos pasakyti negali, nes nepamena, bet tai galėtų būti 2023 m. spalio 26 d. arba 2023 m. spalio 27 d., vakaro metu, apie 21.00 val. išleidęs draugą ir stovėdamas kieme, išgirdo traktoriaus burzgimą, todėl pagalvojo, kad kaimynams atvežė malkų, todėl išėjo į gatvę pasižiūrėti. Matė, kad nuo (duomenys neskelbtini), gatve, link jo atvažiuoja traktorius, todėl nusprendė pažiūrėti kur jis važiuos. Traktorius pravažiavo ir nuvažiavo link šalia jo gyvenančių kaimynų Z.. Matė, kad traktorius yra prisikabinęs priekabą, (kaip dabar jau supranta kaimyno R.), kadangi priekaba buvo rudos spalvos, atidarytu bortu, kaip, kad ir stovėjo visą laiką pievoje). Traktorius nuvažiavo, apsisuko ir vėl važiavo link jo. Kadangi šis traktorius miestelyje buvo nematytas, nusprendė jį susistabdyti ir paklausti vairuotojo ko jis ieško, taip važinėdamas. Sustojus traktoriui matė, kad jį vairuoją vyriškis, apie 40-50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, galėtų būti apie 1.75 cm ūgio, šviesesnių plaukų. Traktoriaus vairuotojo paklausė ko pastarasis ieško, Traktorininkas sunkiai sugebėjo paaiškinti kur važiuoja, kažką minėjo apie Kulvos miestelį. Tuomet jam pasakė, kad jis važiuotų ten iš kur atvažiavo ir tuomet tik išvažiuos ant pagrindinio Žeimių kelio, vyriškis jam daugiau nieko nesakęs nuvažiavo. Dar stovėdamas kieme matė, kad jis nuvažiavo ne link pagrindinio Žeimių kelio, o nusuko lauko keliuku, link Žeimių kapinių. Tuo metu, kai pamatė tą traktorių su priekaba, jis minčių, kad jis galėjo pavogti kaimyno R. priekabą neturėjo. Nori paaiškinti, kad traktoriaus vairuotojo nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Kiek jam asmeniškai yra žinoma Žeimių miestelyje asmenų turinčių žalios spalvos traktorių nėra (1t., b. l. 61-64).
Liudytojas M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje gyvenamojoje vietoje. 2023 m. vasarą, gali būti liepos mėnesio pabaigoje, kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė sunkvežimis su traktoriumi. Kadangi traktorius po eismo įvykio buvo nevažiuojantis, tai pas jį į kiemą atėjęs traktorininkas paprašė, leisti į kiemą atvaryti po eismo įvykio nevažiuojantį traktorių. Jam sutikus, traktorininkas traktorių atvarė pas jį į kiemą, sakydamas, kad šiuo metu negali jo susitvarkyti ir paklausė ar gali traktorių kuriam laikui palikti pas jį. Traktorius T-40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. Traktorininkas sakė, kad gavęs pinigus iš draudimo jį tvarkysis ir paprašęs telefono numerio, išvažiavo. Maždaug po 2-4 dienų traktorininkas atvažiavo pas jį į namus, kadangi turėjo atvažiuoti iš draudimo apžiūrėti traktoriaus apgadinimų. Maždaug rugsėjo mėnesio pabaigoje traktorininkas baigė remontuoti savo traktorių ir paprašė leisti kieme laikyti traktorių, kadangi jis su traktoriumi nori dirbti miške. Vėliau traktorininkas jam prisistatė D. vardu. Dažniausiai pas jį atvažiuodavo savaitės pabaigoje, pasiimdavo traktorių ir išvažiuodavo. Jei gerai pamena, maždaug prieš porą savaičių iki apklausos dienos D. atvažiavęs pas jį pasakė, kad nusipirko traktoriaus priekabą ir paklausė ar gali ją atvaryti pas jį į kiemą, nes ten kur ją laiko dabar, žmogui trukdo. Jis sutiko, nes kiemas didelis ir yra vietos. Kitą dieną, t. y. šeštadienį, į kiemą atvažiavo D., kuris prie savo traktoriaus buvo prisikabinęs pilkos spalvos, savivartę, dviašę traktoriaus priekabą, be valstybinių numerių. D., pasakojo, kad ją nusipirko (duomenys neskelbtini), nes jis ten važiuodavo malkų. 2023 m. lapkričio 29 d. pas jį į namus atvažiavo pažįstamas R., kuris papasakojo, kad iš jo buvo pavogta traktoriaus priekaba, kuri vagystės metu buvo ištempta su žalios spalvos traktoriumi. R. jo kieme apžiūrėjęs stovėjusią traktoriaus priekabą pasakė, kad tai yra būtent jo priekaba kuri buvo iš jo pavogta. D. paskutinį kartą jis matė prieš dvi savaites ir apart jo vardo ir telefono numerio, daugiau nieko nežino (1t., b. l. 67-70).
Liudytojas V. T., paklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, ryte, pas jį į sodybą su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „Audi“, valstybinių numerių nurodyti negali, nežino, atvažiavo du vyriškiai, kurių nei vardų, nei pavardžių pasakyti negali, nežino, paprašė jo, pas jį kieme pasistatyti traktorių su kuriuo jie dirba (duomenys neskelbtini). Kadangi kieme pas jį vietos yra daug, sutiko. Tą pačią dieną po pietų pas jį atvažiavo tie patys vyriškiai iš kurių vienas, kaip suprato traktoriaus savininkas, atvažiavo su žalios spalvos traktoriumi T40, dviejų tiltų, ant kurio kapoto buvo geltona juosta ir ant jos buvo užrašas T40, traktoriaus valstybinių numerių pasakyti negali, nežino, prie kurio buvo prikabinta metalinė, surūdijusi (rudos spalvos), galimai savivartė priekaba. Palikę pas jį traktorių su priekaba, vyriškiai išvažiavo. Maždaug po savaitės, pas jį atvažiavo, kaip suprato traktoriaus savininkas, kuris tvarkė priekabą, kažką virino, o vėliau perdažė priekabą pilkai. Vyriškis pasakojo, kad šį traktorių nusipirko Kėdainių rajone ir važiuodamas su juo į Vilnių, Jonavos rajone pateko į eismo įvykį ir traktorius buvo gerokai apgadinęs, vėliau jį pats susiremontavo. Vyriškis pasakojo, kad jis gyvena kažkur prie Vilniaus, tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso nesakė, jokių savo kontaktinių duomenų nenurodė. Šį vyriškį, tai yra traktoriaus savininką atpažintų, kadangi jį matė ne vieną kartą. Jis yra apie 1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, priekyje virš kaktos praplikęs, maždaug apie 40 metų amžiaus. Susitvarkęs pas jį kieme traktorių ir priekabą maždaug po 2 ar 3 savaičių atvažiavęs su tuo pačiu vyriškiu kaip ir pirmą kartą pasiėmė traktorių. Traktoriaus savininkas sėdęs išvažiavo, o jo draugas dar pasakė, kad rado kitą vietą kur laikyti traktorių, tai yra arčiau jų darbo vietos ir sėdęs į automobilį išvažiavo. Nuo to laiko jų daugiau nematė( 1t., b. l. 89-92).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad R. L. pranešė, kad 2023 m. spalio 29 d. apie 19.00 val. pastebėjo, kad pavogta jam priklausanti savivartė traktoriaus priekaba 1000 eurų vertės (1 t., b. l. 1-6).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. spalio 30 d. apžiūrėta teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. ( 1 t., b.l.26-32).
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad liudytojas M. N. pateikė pilkos spalvos, dviašę traktoriaus priekabą (1 t., b. l. 73-76).
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta priekaba, kurią pateikė M. N.. Apžiūrimas daiktas yra pilkos spalvos, savivartė, dviašė, metalinė traktoriaus priekaba su keturiais ratais. Priekabos ilgis - 4,20 m, plotis - 2,25 m, aukštis - 1,70 m. Priekabos priekinis bortas - 0,80 m, abu šoniniai bortai - 0,6 m, galinis bortas - 0,6 m. Priekabos prikabinimo trikampė standžioji vilktis su prikabinimo kilpa - 2,25 m ilgio, prikabinimo trikampės standžiosios vilkties plačiausia vieta ties priekabos priekiniu bortu - 1,05 m ilgio. Priekabos prikabinimo standžioji vilktis ir priekabos rėmas yra aprūdiję. Ant prikabinimo standžiosios vilkties trikampio matome privirintų kampainių dalis. Ant priekabos priekinio borto matyti penki privirinti kampainiai. Ant antro ir ketvirto kampainio matome privirintus metalinius kablius, ant kurių kabo metalinis lynas. Ant traktoriaus priekabos galinio borto matome kairėje ir dešinėje prisuktus trikampius atšvaitus. Priekabos apačioje, ties viduriu matome pakėlimo cilindrą aprištą polietileno plėvele (1 t., b. l. 77-80).
Techniniu pasu nustatoma, kad priekabos 2PTS-4, pagaminimo metai 1983, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas- R. L. ( 1t., b. l. 45-48).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytojas V. T. atpažino D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tai šis asmuo 2023 m. spalio mėnesio pabaigoje buvo atvykęs pas jį į kiemą ir laikinai palikęs kieme žalios spalvos traktorių T40 su prie jo prikabinta metaline, surūdijusia, rudos spalvos priekaba (kurią vėliau perdažė pilkai). Vyrą atpažįsta iš bendrų veido bruožų ir plaukų ( 1t., b. l. 93-97).
Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo pardavimo sutartimi nustatoma, kad pardavėjas V. K., gim. (duomenys neskelbtini) pardavė pirkėjui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), traktorių T-40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dok. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2400 eurų (1 t., b. l. 103-104).
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią.
Neabejotina, kad D. B. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu. Jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, nes liudytojas V. T. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį pas jį atvežusį priekabą, kurią vėliau perdažė į pilką ir būtent tokia buvo rasta ir apžiūrėta pas liudytoją M. N.. Įvertinus įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pilnai įrodyta ir jis baustinas.
D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
D. B. padarė tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą, jis praeityje penkis kartus teistas (2 t. b. l. 7-24), daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 8 d. ANK 428 str. 1d. bauda, ( 2t. b. l. 39-49), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė ( 2t., b. l. 57), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( 2t., b. l. 57), nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančias sunkinančias aplinkybes. Į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos į vairios bausmių rūšys, nusikalto nepraėjus nei metams po bausmės atlikimo, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog D. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam D. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo D. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį D. B.– per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, ji nebetaikytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir sumažintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. spalio 11d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,5 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Įpareigoti D. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
D. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, jos nebetaikyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.