- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- e1-761-1135/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44332-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, gyvena (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būtent: 2022 m. lapkričio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, kilusio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė savo dukrai V. P. už dešinės kojos šlaunies, stipriai ją suspaudė, tuo padarė poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, ji, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būtent: 2022 m. lapkričio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančių namų vonios kambaryje, tyčia pastūmė dukrą V. P., kuri griūdama į vonią, užkliuvo už vonios apdailos plytelių, tuo padarydama dešinės šlaunies odos nubrozdinimą ir tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji A. Ž. kalta prisipažino visiškai. Kaltinamoji 2023 m. sausio 5 d. vykusios apklausos metu parodė, jog ji turi 5 vaikus, iš kurių vyriausia dukra V. P., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų mokosi (duomenys neskelbtini) bei kuri pirmadieniais išvažiuoja į mokyklą, visą savaitę ten mokosi, gyvena bendrabutyje, o savaitgaliais, t. y. penktadieniais grįžta namo, pabūna iki pirmadienio ryto ir vėl išvažiuoja. Kiti jos vaikai gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini) miestelyje, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o mažiausia dukra lanko toje pačioje gimnazijoje esantį darželį. Iš visų jos vaikų tik vienai V. yra nustatytas lengvas proto atsilikimas ir nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. V. yra gera, paklusni mergaitė, kai pati nori ir yra geros nuotaikos, padeda dirbti namų ruošos darbus, pati paklausia ar reikalinga jos pagalba. Supykusi V. būna labai agresyvi, tranko galvą į sieną į grindis, save žaloja, puola ją mušti ir vieną brolių, mėto daiktus, dėl to ji yra registruota psichikos centre, mokykloje yra teikiama psichologo pagalba, V. yra išrašyti raminantys vaistai, kuriuos ji turi gerti nuolat. Ryšys tarp jų buvo artimas iki tol kol ji susirado draugą, po ko jų santykiai pašlijo. V. draugas yra L. D., kuris jau yra pilnametis bei mokosi toje pačioje mokykloje, kaip ir V.. Jos žiniomis L. yra ją pamokęs, kad kai V. sukaks (duomenys neskelbtini) metų, ji gali mamos atsisakyti ir eiti kartu su juo gyventi, bei V. sukakus (duomenys neskelbtini) metų, pašlijo jų santykiai, nes ji tikisi su juo eiti kartu gyventi. V. jos prašė, kad ji leistų jai į namus parsivesti L., tačiau ji jai pasakė, kad to nebus, todėl V. ėmė maištauti, jos neklausė, keikdavo įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Ji pati bandydavo su ja ieškoti ryšio, bandydavo ją prajuokinti, pakutenti, ieškoti bendros kalbos, pakelti nuotaiką, tai vyko dažnai, grįžus jai į namus iš po mokyklos ir kurios ji jau grįždavo pikta. 2022 m. lapkričio 12 d. apie 16 val. tuo metu, kai ji jau buvo grįžusi iš mokyklos, V. buvo be nuotaikos, pikta, nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos, todėl ji norėdama ją pralinksminti, kadangi ją pažinodama ir žinodama, kad supykusi ji vėl gali save žaloti ar kitaip lieti pykti, bandė ją pakutenti, tačiau ji sušuko „dinkit iš akių, nenoriu jūsų matyti, palikit vieną“. Kaip jau minėjo V. sėdėjo ant lovos, ji taip pat atsisėdo šalia jos, bei norėjo pakutenti, V. ėmė muistytis, tad galbūt tuo metu jai netyčia ir sugriebė už kojos, tačiau kad jai dėl to galėjo sukelti fizinį skausmą tikrai nepagalvojo. Ji tikrai nenorėjo jos nuskriausti, tiesiog pakutendama ją norėjo prajuokinti, tačiau jai nepavyko. Pamačiusi, kad V. nenusiramins, išėjo iš kambario, o V. netrukus išėjo iš namų, pasivaikščiojo ir grįžo jau geresnės nuotaikos, lyg niekur nieko neįvyko ir nuėjo miegoti. Tą savaitgalį V. jai nieko nesakė, nesiskundė kad jai kur nors skaudėtų. Praėjus savaitgaliui, V. išvažiavo į mokyklą, o praėjus gal savaitei laikui, jai paskambino vaiko teisių specialistė, kuri pasakė kad ji yra prieš dukrą smurtaujanti mama bei tą informaciją gavo iš V. mokyklos socialinės darbuotojos ir kad specialistė nori atvykti pokalbiui. 2022 m. lapkričio 18 d. į jų namus atvyko vaiko teisių specialistė G., kurios pavardės nežino, kuri pakalbino jų visą šeimą, tame tarpe ir jos draugą E. R., su kuriuo jie jau yra išsiskyrę ir jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) rajone, kur tiksliai nežino. Tuo metu, kai G. jau baigė savo darbą V. grįžo iš mokyklos, grubiai su G. pasisveikino, nenorėjo su ja kalbėtis ir nuėjo į savo kambarį bei atsigulė į lovą su striuke ir batais. G. per keletą kartų bandė pašnekinti V., tačiau iš karto ji nesileido į kalbas, o vėliau G. kažkaip ją prikalbino pokalbiui, užsidarė kambario duris, o ką jos kalbėjosi ji nežino. G. išvykus V. pasiprašė, kad ji ją išleistų pas jos krikšto mamą Z. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau tą dieną buvo Z. sūnaus šermenys, todėl ji V. pasakė, kad ji negali važiuoti pas krikšto mamą. V. labai supyko, ėmė darytis agresyvi, bandė išdaužti duryse esantį stiklą, tačiau ji jai sugriebė už riešų ir laikė, kadangi nujautė, kad išdaužusi stiklą jo šukėmis ji gali susižaloti. Nepavykus išdaužti stiklą, V. sugriebė jai už plaukų ir juos pešė, o ji savo šeimai liepė nesikišti, kad ji ir jų nesužalotų, E. liepė greitai kviesti GMP. Kol atvyko GMP V. visą laiką jai buvo įsikibusi į plaukus, nors E. ją bandė kažkaip kalbinti, kad ji ją paleistų, tačiau ji dėl to dar labiau niršo, keikė patį E., bandė jai įkasti, todėl ji paprašė, kad jis išeitų iš kambario. Atvykus GMP medikams, jie V. suleido raminamų vaistų ir išvežė į Kauno klinikas, kur gydytojas su ja pasikalbėjo ir pakeitė vaistų dozavimą, t. y. priskyrė gerti vaistus du kartus, nes prieš tai ji vaistus gerdavo vieną kartą. Po medikų apžiūros ji kartu su V. grįžo namo, kur ji jos atsiprašė dėl to kas įvyko ir nuėjo miegoti. Daugiau nieko papasakoti negali, kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos ji neprisipažįsta, nes tikrai tyčia negriebė V. už kojos, ir jos tikrai nesužalojo. Ji neatmeta galimybės, kad V. galėjo ir pati save susižaloti ar kažkaip užsigauti kaip ji pati sako „siusdama su draugu“, nes iš mokyklos V. yra keletą kartų grįžus su mėlyne tai ant šono, ant kojos ant rankos. V. ne kartą iš mokyklos grįžusi su bučinių žymėmis ant kaklo, kitais dar vadinamais „nasosais“, dėl ko ji jai yra sakiusi, kad tai yra negražu ir tai mergaičių nepuošia, todėl paskutiniu metu ji tai paslėpdavo skarelėmis (2 t., e. b. l. 8-12).
Kaltinamoji paaiškino, jog prisimena, kad 2022 m. lapkričio 20 d. buvo sekmadienis, jų visa šeima, buvo susiruošę eiti maudyti. Pirmiausia ji išmaudė savo mažiausius vaikus, po ko turėjo eiti maudytis vyresnieji. V. dar jai padėjo išmaudyti mažąja sesę, tarp jų jokio konflikto nebuvo, V. buvo geros nuotaikos, pasiėmė indą su vandeniu, aptaškė ją, seserį, jos visos išdykavo. Išdykaujant jos pritaškė vandens ant grindų, kurios buvo šlapios. Tuo metu E. įlipo į vonią maudytis, tačiau jis nebuvo nuogas, maudėsi su glaudėmis. Išdykaujant V. aptaškė E., kuris dar pajuokavo, kad ją įmes į vonią su visais rūbais. Ji E. pasakė, kad jis to nedarytų, nes V. greitai supyksta ir gali greitai pasidaryti agresyvi. Išdykaujant bėgdama vonioje, V. slydo ir griuvo, ji nespėjo jos sugauti ir V. su visais rūbais įgriuvo į vonią, kurioje maudėsi E.. Tada jie visi pasijuokė, V. persirengė, E. per tą laiką išsimaudė, po to išsimaudė V. ir išsimaudžiusi bei išgėrus vaistus nuėjo miegoti. V. jai apie tai, kad būtų kažkur užsigavusi, nieko nesakė ir jokios skaudamos vietos nerodė. Dar prideda, kad jų vonios kambarys nėra pilnai įrengtas, yra tik apdailos plytelėmis apklijuoti du vonios kraštai iki grindų, nes kiti du vonios kraštai yra priglausti prie sienų, kadangi vonia yra pastatyta kambario kampe. Vonios grindys taip pat yra ne visur išklotos plytelėmis, kurios yra išklotos tik šalia vonios, iš vienos pusės maždaug pusės metro pločio nuo vonios krašto. Tą patį vakarą jos pastebėjo, kad yra per pusę įtraukusi viena grindų plytelė, o kita yra atsiklijavusi, tačiau kokiu momentu ji įtrūko, ji nežino, todėl nurodyti negali, kadangi V. ant grindų nugriuvusi nebuvo, o įgriuvo tiesiai į vonią. Vėliau jie tas plyteles pakeitė. Kitą dieną V. išvažiavo į mokyklą, o praėjus keletui dienų, jai paskambino vaiko teisių specialistė G., kurios pavardės nežino ir pasakė, kad V. nurodė, jog ji supykusi ją stūmė į vonią ir sukėlė fizinį skausmą, nors ji kategoriškai gali patvirtinti, kad to tikrai nebuvo, kadangi tą vakarą tarp jų nebuvo net jokio žodinio konflikto, o jos kaip tik smagiai leido laiką, išdykavo. Kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos ji neprisipažįsta, nes tikrai nestumdė savo dukros, o ji pati paslydusi įkrito į vonią. Ji spėja, kad jos dukrai daro įtaką jos draugas, kuris pažadėjo su ja gyventi, o ji neleidžia jai jo parsivežti į namus. Šiuo metu jos dukra V. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, kadangi yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl to, kad ji neva smurtauja prieš dukrą, tačiau taip tikrai nebuvo, o V. tik apgyvendinta globos namuose pradėjo vertinti juos visus, pasiilgsta jos, brolių sesers, ji ją lanko, jos bendrauja ryšio priemonėmis ir V. minėjo, jog nori grįžti gyventi į namus (2 t., e. b. l. 23-26).
Papildomai apklausta 2023 m. balandžio 14 d. kaltinamoji A. Ž. parodė, kad patikslina, kad kaltinamosios apklausų metu nurodytas aplinkybes apie įvykius vykusius jų namuose 2022 m. lapkričio 12 d. ir 2022 m. lapkričio 20 d. ji davė teisingus parodymus, išskyrus tai, jog neprisipažino, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo dukrai V.. Ji neprisipažino, kadangi išsigando dėl to, kad iš jos nebūtų paimti ir kiti jos šeimoje augantys vaikai, nes po įvykio su V., ji buvo apgyvendinta globos namuose. Patikslindama 2022 m. lapkričio 12 d. įvykio aplinkybes nori nurodyti, kad V., sėdinčiai ant lovos rankomis ji sugriebė už kojos ir stipriai suspaudė, nes prieš tai tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir ji ją buvo sunervinusi, kadangi kišosi į jos ir tuo metu jos draugo E. santykius, o po to viskas vyko, taip kaip ji buvo nurodžiusi savo pirminėje apklausoje. Patikslindama 2022 m. lapkričio 20 d. įvykio aplinkybes, ji nori nurodyti, kad atėjusi į vonios kambarį, ji V. tyčia pastūmė į vonią, kurioje tuo metu maudėsi E., po ko V. su visais rūbais įgriuvo į vonią, o griūdama galėjo nusibrozdinti koją. Kodėl taip pasielgė nežino, todėl nurodyti negali. Kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų ji prisipažįsta visiškai, labai dėl to išgyvena ir gailisi. Su dukra V. yra susitaikiusios, ji ją lanko (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose, su ja bendrauja, palaiko šiltus santykius, ji nori kuo greičiau grįžti į namus, ji taip pat labai nori, kad V. kuo greičiau grįžtų gyventi su ja. Po įvykio ji lankė „Tėvystės įgūdžių kursus“, kuriuos jai rekomendavo (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja V. Š.. Taip pat nori pasakyti, kad ji sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jai yra išaiškinta ir ji sutinka su bet kokia jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone (2 t., e. b. l. 36-39).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.
Nukentėjusioji nepilnametė V. P. parodė, kad 2022 m. nuo rugsėjo mėnesio iki tol, kol po jos mamos A., jai sukelto fizinio skausmo ji buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose, ji gyveno mamos A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje į kurią pirmadieniais atvažiuodavo, o penktadieniais išvažiuodavo namo, visą savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio ji gyveno bendrabutyje. Kiti jos trys broliai ir sesuo gyvena su mama ir lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o sesuo lanko darželį. 2022 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, ji grįžo iš mokyklos namo, kuriuose tuo metu su jos mama gyveno jos draugas E. R., su kuriuo ji nesutardavo, jis jai nepatiko, nes jis mamos leidimu pragerdavo už jos neįgalumą gaunamus pinigus, todėl ji dėl to pykdavo ir ant jo ir ant savo mamos. Jai grįžus namo, ji matė, kaip E. per naktis naudojasi mobiliojo ryšio programa „Tik tok“ ir apie tai pasakė mamai. Mama dėl to labai supyko, atėjo į jos kambarį, kuriame ji tuo metu sėdėjo ant lovos, pasakė, kad nesikištų į jų santykius ir ranka ar abiem rankomis, dabar neprisimena sugriebė jai už dešinės kojos ir stipriai sugnybė, ji mamai sakė, kad skauda, tačiau mama į tai nekreipė dėmesio. Mamos sugnybimo skausmą vertintų 8 balais iš 10. Po to ji išėjo iš namų prie netoli namų esančio miškelio ant sūpynės, pasisupo, grįžo į namus, kur mama jos atsiprašė ir jos susitaikė. Daugiau su mama tą savaitgalį jos nesipyko. Po savaitgalio ji išvažiavo į mokyklą, kurioje socialinei darbuotojai V. papasakojo kas atsitiko namuose, bei parodė ant kojos po mamos sugnybimo atsiradusią „mėlynę“. Po to, neatsimena ar tą pačią dieną, ar vėliau kartu su socialine darbuotoja V. ir auklėtoja L. jos važiavo pas gydytojus į ligoninę, kurioje ją apžiūrėjo gydytojai. Dar po to į mokyklą buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo kaip jos mama jai sugnybė koją. Praėjus savaitei ji grįžo į mamos namus, tarp jų su mama buvo viskas gerai, jos nesipyko, bendravo gražiai, tačiau kodėl mama ją atsivedusi į vonios kambarį, kuriame tuo metu maudėsi E., kuris vilkėjo kelnaites, mama ją pastūmė į vonią į kurią ji įgriuvo, kodėl ji taip pasielgė, ji nežino. Tuo metu ji vilkėjo „maikę“ ir šortus, todėl griūdama į vonią ji nusibrozdino koją. Ji į vonią įgriuvo su visais rūbais, po to atsikėlė ir su mama daugiau apie tai nieko nekalbėjo. Ji supyko dėl to, kad ją mama įstūmė į vonią, todėl nuėjo miegoti. Po įvykio jai liko nubrozdinimas ant kojos ir ji apie tai papasakojo savo socialinei darbuotojai V. su kuria jos vyko į ligoninę, kurioje ją vėl apžiūrėjo medikai. Ar po to įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai ji neprisimena. Skausmą, kuris jai buvo sukeltas, kai mama įstūmė į vonią, ji vertintų 5 balais iš 10. Po abiejų įvykių jos mama atsiprašė, ji jai atleido ir nori grįžti į mamos namus, nes šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose. Iki įvykio jos su mama pasipykdavo, ji ją pabardavo, ji taip pat pasiginčydavo, tačiau jokių muštynių nebuvo (1 t., e. b. l. 81-84).???
Liudytoja V. N. parodė, kad V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi antrus metus. Šiuo metu ji (duomenys neskelbtini) klasės mokinė. V. P. į jų mokyklą atvažiuoja pirmadieniais, čia gyvena mokyklos bendrabutyje ir penktadieniais, po pamokų, mokyklos transportu parvežama namo. Kiek jai žinoma, V. P. gyvena su savo mama A. Ž., jos sugyventiniu, kurio vardas ir pavardė jai nežinomi, ir jaunesniais savo broliais bei seserimis. Per šį laikotarpį susidarė įspūdį, kad V. P. pasakojimai yra tikroviški, be fantazijų. 2022 m. lapkričio 15 d., apie 12 val., V. P. atėjo į jos darbo kabinetą ir pasakė, kad nori kažką parodyti. Tada ji apnuogino dešinę koją ir parodė šlaunies vidinėje pusėje esančią mėlynę. Kai ji paklausė, kas atsitiko, V. P. pasakė kad 2022 m. lapkričio 12 d., po pietų (valandos nenurodė), namuose ją už kojos rankos nagais stipriai sugriebė mama. Pasak V. P., prieš tai tarp jos ir mamos įvyko konfliktas dėl namų tvarkymo. Kiek matė, V. P. kojoje buvo tik tas vienas sužalojimas, t. y. nemaža gal keleto dienų senumo mėlynė. Kiek jai žinoma, prieš ateidama pas ją, V. P. apie tai, kad buvo sužalota mamos, papasakojo ir mėlynę parodė ir savo klasės auklėtojai L. J.. Anksčiau apie jokius sužalojimus V. P. nėra pasakojusi, tačiau ne kartą yra guodusis, kad jai namuose nėra skiriama pakankamai dėmesio, kad ji yra ignoruojama ir neretai mamos visaip keikiama ir įžeidinėjama. Šiaip V. P. yra labai emocinga, greitai supykstanti ir linkusi save žaloti, tačiau tas žalojimas dažniausiai yra rankos dilbio žalojimas aštriais ar smailiais daiktais. Dėl to kartais V. P. lankosi pas psichikos sveikatos specialistus (1 t., e. b. l. 92-95).
Apklausta liudytoja V. N. papildomai parodė, kad 2022 m. lapkričio 22 d., tarp 10 ir 11 val., V. P. atėjo į jos darbo kabinetą ir pasakė, kad nori kažką parodyti. Tada ji apnuogino dešinę koją ir parodė šlaunies vidinėje pusėje esantį odos nubrozdinimą, kurio anksčiau nebuvo, nes prieš savaitę, pasakodama apie namuose iš mamos savaitgalį patirtą smurtą, ji jai rodė tą pačią koją ir toje vietoje buvo tik gyjanti mėlynė. Kai paklausė, kas atsitiko, V. P. pasakė kad, 2022 m. lapkričio 20 d. vakare (valandos nenurodė) namuose tarp jos ir mamos kilo konfliktas. Jo metu, pasak V. P., mama ją jėga įstūmė į vonios kambarį ir įvertė į vonią, kurioje tuo metu maudėsi jos sugyventinis. Būtent tuo metu ji (V. P.) užkliuvo už apdailos plytelių ir susižalojo savo koją. Po to, sušlapusi vilkėtus drabužius, ji iš vonios kambario išėjo. Ką toliau V. P. veikė, ji jai nepasakojo. Tik paminėjo, kad mamos sugyventinis maudėsi ne nuogas, o vilkėjo glaudes. Kiek jai žinoma, prieš ateidama pas ją, V. P. apie tai, kad vėl buvo sužalota mamos, papasakojo ir savo klasės auklėtojai L. J.. Apie tai, kad V. P. savo namuose iš mamos vėl patyrė smurtą, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 22 d., raštu informavo Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoją (duomenys neskelbtini) rajone G. B.. 2022 m. lapkričio 25 d., apie 9 val. 30 min., klasės auklėtoja L. J. V. P. nuvežė apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ir ši ten buvo apžiūrėta medikų (1 t., e. b. l. 145-148).
Liudytoja L. J. parodė, kad V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi antrus metus. Šiuo metu ji (duomenys neskelbtini) klasės mokinė, o ji yra jos klasės vadovė. V. P. į jų mokyklą atvažiuoja pirmadieniais. Čia ji iki penktadienio gyvena mokyklos bendrabutyje ir tada po pamokų mokyklos transportu parvežama namo. Kiek jai žinoma, V. P. gyvena su savo mama A. Ž., jos sugyventiniu E. R. ir jaunesniais savo broliais bei seserimis. Ji yra susidariusi tvirtą įspūdį, kad V. P. pasakojimai visada yra tikroviški, be fantazijų. 2022 m. lapkričio 15 d., apie 10 val., V. P. atėjo į jos klasę ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Jos išėjo į kitos klasės patalpas. Tada V. P. pasakė norinti parodyti, ką jai savaitgalį padarė mama. Po to ji apnuogino dešinę koją, parodė šlaunies vidinėje pusėje esančią mėlynę ir pasakė, kad savaitgalį (dienos ir laiko nenurodė) namuose ji susipyko su mama ir jos sugyventiniu, po ko mama jai ranka sugriebė už kojos ir ją stipriai suspaudė. Kiek matė, V. P. kojoje buvo tik tas vienas sužalojimas, t. y. nemaža, ne ką tik atsiradusi, tačiau galimai keleto dienų senumo mėlynė. Kadangi V. P. buvo sunerimusi, ją kiek įmanoma nuramino ir pasakė nueiti ir apie įvykį papasakoti mokyklos socialinei pedagogei V. N.. Anksčiau apie jokius sužalojimus V. P. jai nėra pasakojusi, tačiau ne kartą minėjo, kad namuose jai neskiriama pakankamai dėmesio ir kad ji kartais pykstasi su mama, kuri ją visaip iškeikia ir įžeidinėja. Šiaip V. P. yra labai emocinga, greitai supykstanti ir anksčiau buvo linkusi savo rankos dilbį žaloti aštriais ar smailiais daiktais. Pastaruoju metu ji to nebedaro, tačiau reguliariai vartoja gydytojo psichiatro paskirtus vaistus ir lankosi pas psichikos sveikatos specialistus (1 t., e. b. l. 98-101).
Liudytoja L. J. papildomai parodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 12 val., pertraukos metu, V. P. atėjo į jos klasę ir pasakė, kad praėjusios savaitės sekmadienį namuose vėl susipyko su mama, kuri ją nusitempė į vonios kambarį, kur bandė įversti į vonią, kurioje tuo metu maudėsi E. R., ir ji tuo metu į apdailos plyteles susižalojo koją. Ji išklausė V. P. pasakojimą ir pasakė, kad ji apie tai turi papasakoti ir jų mokyklos socialinei pedagogei V. N.. Kitą dieną mokykloje sutikta V. N. jos paklausė, ar jai žinoma apie dar vieną mamos smurto atvejį prieš V. P.. Atsakė žinanti ir kad pirmadienį (2022 m. lapkričio 21 d.) V. P. liepė pas ją ateiti ir viską papasakoti. Tuo jų pokalbis ir pasibaigė. 2022 m. lapkričio 25 d., apie 9 val. 30 min., ji V. P. palydėjo apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ir ji ten buvo apžiūrėta medikų. Tada ji ir pamatė, kad V. P. dešinės kojos šlaunyje yra keletas naujų nubrozdinimų, kurių maždaug prieš savaitę, kai V. P. jai papasakojo apie mamos smurtą prieš ją ir rodė tą pačią koją, nebuvo. Taip pat jai žinoma, kad tą pačią dieną jų mokykloje lankėsi vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos ir V. P. perdavė laikinai (savaitgaliui) globoti budinčiai šeimai (kokiai, jai nežinoma) (1 t., e. b. l. 151-154).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. G-94/2023 (02) išvadoje užfiksuota, kad V. P. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai ranka/pirštais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 12 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., e. b. l. 41-43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. G-85/2023 (02) išvadoje užfiksuota, kad V. P. padaryti šie sužalojimai: dešinės šlaunies odos nubrozdinimai. Odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje padaryti kietais bukabriauniais daiktais. Nesant tikslesnio sužalojimų aprašymo, nustatyti tikslų traumos padarymo mechanizmą nėra galimybės. Dešinės šlaunies odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 20 d.. Dešinės šlaunies odos nubrozdinimai padaryti ne mažiau kaip dviem (2) trauminiais poveikiais. V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dešinės šlaunies odos nubrozdinimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., e. b. l. 140-142).
2022 m lapkričio 23 d. – 2022 m. lapkričio 28 d. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t. e. b. 20-23, 24-32, 119-122, 113-132).
2022 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VS tyrėjo S. D. tarnybiniame pranešime „Dėl nepilnametės V. P. sužalojimo“ nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 16 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės S. M. pranešimas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d. mokinė V. P., socialinei pedagogei ir klasės vadovei parodė dešinės kojos šlaunies vidinėje pusėje esančią mėlynę ir pasakė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. ją nagais stipriai sugriebė mama. V. N. patvirtino mačiusi V. P. dešinėje kojoje esančią galimai keleto dienų senumo mėlynę ir kad mokinė teigė, jog 2022 m. lapkričio 12 d. namuose jai šį sužalojimą padarė jos mama (1 t. e. b. l. 13-16).
2022 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VS tyrėjo S. D. tarnybiniame pranešime „Dėl nepilnametės V. P. sužalojimo“ nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. buvo gautas Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos (duomenys neskelbtini) rajone V. J. pranešimas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 23 d. gautame (duomenys neskelbtini) mokyklos pranešime pateikta informacija apie tai, kad mokinė V. P., socialinei pedagogei ir klasės vadovei papasakojo, kad 2022 m. lapkričio 20 d., namuose kilus konfliktui, ją sužalojo mama. 2022 m. lapkričio 25 d., apie 8 val. 35 min., telefoninio pokalbio metu, (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė pedagogė V. N. nurodė, kad mokinė V. P. jai pasakojo, kad 2022 m. lapkričio 20 d., namuose kilus konfliktui, mama A. Ž. ją su drabužiais įstūmė į vonią, kurioje tuo metu maudėsi mamos sugyventinis, dėl ko ji sušlapo ir į vonios kambaryje sukrautas apdailos plyteles susižalojo dešinę koją. Taip pat V. N. nurodė, kad V. P. jai parodė dešinės kojos šlaunyje esantį keleto dienų senumo sužalojimą (odos nubrozdinimą), kurio anksčiau ten nebuvo (1 t. e. b. l. 115-116).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad: A. Ž. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, tyčia ranka sugriebė savo šeimos nariui – dukrai V. P. už dešinės kojos šlaunies, stipriai ją suspaudė, tuo padarė poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir kad A. Ž. namų vonios kambaryje, tyčia pastūmė savo šeimos narį – dukrą V. P., kuri griūdama į vonią, užkliuvo už vonios apdailos plytelių, tuo padarydama dešinės šlaunies odos nubrozdinimą ir tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajai už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais įpareigoti A. Ž. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintai išdirbti 100 (vieno šimto) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., e. b. l. 68-70).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamoji padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia, neteista (2 t., e. b. l. 55-57), administracinių nusižengimų teisena nebausta (2 t., e. b. l. 58-60), nedirba (2 t., e. b. 1 61-63), kaltinamoji sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai prokurorės siūlytas, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmes, tačiau atsižvelgiant į prieš tai aptartus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, lengvinančią atsakomybę aplinkybę, nustatant trumpesnius, nei siūlė prokurorė bausmių terminus (54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis), t. y. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąją neatlygintai išdirbti 100 (vieno šimto) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 p.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, šios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę (pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir kaltinamajai skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintai išdirbti 100 (vieno šimto) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 p.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė prieš šeimos narį – dukrą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
A. Ž. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., e. b. l. 40-43) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 12 d. veika) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 20 d. veika) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. Ž. subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Ž. galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajai A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.