Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilie-čio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administra-cine tvarka, skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyr. patrulis I. K.-Č., 2016-01-23 surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 124² str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., už tai, kad jis 2016-01-23, apie 14.40 val., Laukesos k., Zarasų r., vairuodamas automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant užšalusio Balto ežero ledo, iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas vairuojamo automobilio išskirtinumą, didindamas vairuojamo automobilio variklio sūkius, sukėlė šoninį automobilio slydi-mą, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, t.y. kartu ant užšalusio ežero buvusioms transporto priemonėms ir asmenims. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automo-bilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės nutarimu, A. L. buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 124² str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., A. L. buvo nubaustas galutine subendrinta – 289 Eur bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – dvylikai mėnesių.

Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad 2016-01-23 su draugais: J. V. ir D. B. nuvažiavo prie Balto ežero, esančio Laukesos k., Zarasų r. Su automobiliu užvažiavę ant ežero ledo, apžiūrėjo žvejojimo vietas. Po to, paskambino kitiems draugams: J. V. bei E. M., ir paprašė jų atvežti grąžtą ledui gręžti. Minėti draugai automobiliu taip pat užvažiavo ant ežero ledo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė pateiki vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus bei iškvietė kitus pareigūnus. Atvykę kiti poli-cijos pareigūnai, surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už chuliganišką vairavimą. Nurodė, kad dar prieš užvažiuojant ant ežero ledo matėsi, kad ant ežero kažkieno jau buvo važinėta, buvo matyti vėžės. Kitų asmenų ant ežero nebuvo. Prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą už chuliganišką vairavimą ir jį nubausti už neteisėtą užvažiavimą ant užšalusio ežero.

Liudytoja I. K.-Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriuje. 2016-01-23 dirbo Zarasų mieste ir buvo iškviesti į įvykio vietą Laukesos k., Zarasų r., protokolo surašymui, nes įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai gavo iškvietimą vykti į kitą įvykį. Nuvykę į Laukesos k., Zarasų r., pastebėjo ant užšalusio ežero stovinčius du automobilius, o ant kranto stovėjo policijos pareigūnai ir dar keli asmenys. Įvykio vietoje buvę pareigūnai nurodė įvykio aplinkybes ir automobilių vairuotojus, kuriems buvo surašyti protokolai. Tiksliai negali pasakyti kokius paaiškinimus įvykio vietoje davė A. L.. Paties įvykio, t.y. automobilių važiavimo ant ežero liudytoja nematė, protokolus surašė pagal įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų paaiškinimus.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate vyriausiu patruliu. 2016-01-23 su kolega V. B., pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą Laukesos k., Zarasų r. Privažiavus Balto ežerą ant jo pastebėjo du automobilius, kurie važinėjo slysdami šonu. Ant ežero tuo metu stovėjo kiti asmenys bei buvo daug žvejų. Automobiliai slysdami pro minėtus asmenis pravažiuodavo 10-15 metrų atstumu. Šie automobiliai taip važinėjo kol pastebėjo jų tarnybinį automobilį. Privažiavus arčiau, minėti automobiliai nuvažiavo arčiau kito ežero kranto. Jis priėjęs prie vairuotojų, paprašė pateikti dokumentus. A. L. ir kito automobilio vairuotojas įvykio vietoje neginčijo pažeidimo aplinkybių, t.y. pripažino, kad ant ežero važinėjosi slysdami šonu.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-23 su draugais J. V. ir A. L. nuvažiavo ant Balto ežero paieškoti vietos žvejybai. Privažiavus ežerą pastebėjo, kad ežero ledas išvažinėtas, todėl ir jie su automobiliu užvažiavo ant ledo. A. L. paskambino E. M. ir paprašė atvežti grąžtą. Po kurio laiko E. M. ir J. V. jiems atvežė grąžtą, o netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paėmė dokumentus iš A. L. bei J. V., ir surašė jiems protokolus. A. L. vienas po ledą nevažinėjo, pavojingai nemanevravo, tuo metu kai atvyko policijos pareigūnai A. L. automobilis stovėjo. Kitų žvejų tuo metu ant ežero nebuvo.

Liudytojai J. V., E. M. ir J. V. teismo posėdžio metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas D. B..

Utenos apskrities VPK Zarasų policijos komisariato atstovė teismo posėdžio metu prašė A. L. skundo netenkinti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) A. L. atžvilgiu priimtą nutarimą.

LR ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra admi-nistracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. būtina įrodyti pažei-dimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. ATPK 257 str. nustatyta, kad admi-nistracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. turinio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t.y. Kelių eismo tai-syklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dviejų metų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LVAT nutartys, administracinės bylose Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/ 2010).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. nepripažįsta, kad paradė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų ir policijos pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes. A. L. nurodė, kad ant užšalusio ežero tik užvažiavo su savo automobiliu ir sustojęs kalbėjosi su draugai, jokių pavojingų manevrų neatlikinėjo ir chuliganiškai automobilio nevairavo, taip pat nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo pašalinių asmenų. Liudytojas - policijos pareigūnas R. D. nurodė, kad gavus telefonu anoniminį pranešimą apie tai, kad ant ežero ledo važinėja automobiliai ir nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad du automobiliai pavojingai važinėja ant ežero, t.y. šie automobiliai važinėjo slysdami šonu, vienas paskui kitą ir pavojingai manevravo. Ant ežero tuo metu buvo žvejų, kurie buvo apie 10-15 metrų atstumu nuo važinėjančių automobilių.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad įvykio vietoje buvo kitų pašalinių asmenų, žvejų. Tokie asmenys policijos pareigūnų nėra identifi-kuoti ir apklausti. Byloje nebuvo nustatytas ir apklaustas asmuo, kuris telefonu pranešė policijai apie tai, kad automobiliai važinėja ežero ledu. Taip pat nenustatyta, kad kur nors netoliese buvo medžiai, krūmai, kiti įrenginiai ar asmenys, į kuriuos galėjo atsitrenkti A. L. vairuoja-mas automobilis. Įvykio vietoje jokie duomenys nebuvo fiksuojami, t.y. policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nefilmavo ir nefotografavo. Nors tokiose administracinių teisės pažeidimų bylose nėra privaloma fotografuoti įvykio vietos ir pateikti nuotraukas ar filmuotą medžiagą, tačiau pažymėtina, kad asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo turi įrodyti Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti imamasi visų priemonių surinkti įrodymams, kad organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nekiltų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo. Taip pat nėra įrodytos ir A. L. chuliganiškos paskatos, kadangi jis pats nurodė, kad tik užvažiavo ant užšalusio ežero ledo vairuodamas elgėsi ramiai, neiššaukiančiai, todėl teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog A. L. automobilį ant užšalusio vandens telkinio vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų asmenų dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Transporto priemonėms, neturint specialaus leidimo, yra draudžia važinėti vandens telkinių ledu. LR ATPK 78¹ str. numato atsakomybę asmenims, neteisėtai važinėjantiems vandens telkinių ledu, motorinėmis transporto priemonėmis.

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog byloje nesurinkta pakan-kamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. padarė administra-cinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 2 d.

Dėl visų aukščiau išdėstytų teismo argumentų, A. L. skundas tenkintinas iš dalies. Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas iš dalies. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. L. veiksmai perkvalifikuotini iš LR ATPK 124² str. 2 d., į LR ATPK 78¹ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant A. L. nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asme-nybę, į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimą. Skiriant nuobaudą atsižvelgia-ma į A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) – dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. L. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas (užvažiavimas ant užšalusio ežero ledo) iš esmės nėra ypač nepavojingas, jis nesukėlė ypatingo pavojaus kitiems asmenims, pats pažeidimas greičiau yra formalaus pobūdžio. Teismas A. L. apibūdinančius duomenis – A. L. dirba, tokį teisės pažeidimą (LR ATPK 78¹ str. 1 d.) padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už automobilio, neapdrausto nustatyta tvarka, vairavimą. Esant šioms aplinkybėms A. L. skirtina bauda, savo dydžiu artima LR ATPK 78 ¹ str. 1 d. sankcijose numatytam baudos minimumui (ATPK 30² str.). Šiuo nutarimu paskirta nuobauda, apėmimo būdu bendrintina su Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu, A. L. paskirtomis nuobaudomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti iš dalies Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti A. L. kaltu padarius LR ATPK 78¹ str. 1 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirti keturiolikos eurų baudą.

Šiuo nutarimu paskirtą baudą, apėmimo būdu subendrinti su Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu A. L. paskirtomis nuobaudomis pagal LR ATPK 123 str. 1 d. dvidešimt aštuonių eurų bauda ir pagal LR ATPK 123 str. 5 d. – dvidešimt trijų eurų bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., galutinę nuobaudą A. L. paskirti dvidešimt aštuo-nių eurų baudą.

Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nuta-rimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo prane-šimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, įmokos kodą (1001) ir pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16054765314. Nustatytu terminu nesumokėjus visos paskirtos baudos ir nepateikus teismui baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevė-žio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.