- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-589-478/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) parų arešto bausme už tai, kad jis 2016 m. kovo 2 d., apie 16.15 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
M. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirtą bausmę, t. y. administracinį areštą pakeisti pinigine bauda. Skunde nurodoma, kad jis yra dirbantis asmuo ir nenori netekti darbo. M. K. pasižada daugiau nusižengimų nedaryti ir sąžiningai susimokėti paskirtą baudą. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo labai gailisi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo M. K. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamu nutarimu M. K. nubaustas už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia tik paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo arešto bausmę pakeisti į baudą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad M. K. praeityje baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, neturint teisės vairuoti, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtos piniginės baudos bei kartą jau skirtas administracinis areštas nedaro jokio drausminančio poveikio, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra, pažeidėjo padarytas pažeidimas priskiriamas prie pavojingų, todėl laikė, kad piniginės baudos yra neefektyvios ir nepasiekia ATPK 20 straipsnyje keliamų tikslų. Atsižvelgiant į tai, už padarytą pažeidimą M. K. nubaudė administraciniu areštu. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti M. K. 10 parų administracinį areštą yra pagrįstas visapusiška susidariusios situacijos analize, todėl skundžiamas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo nekeistinas.
ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
Nors M. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau šių aplinkybių neužtenka tam, kad būtų parinkta švelnesnė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobaudos rūšis. M. K. išvadų dėl savo elgesio, prasilenkiančio su įstatymų imperatyvais, nedaro, kartoja tas pačias klaidas, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, kurie kelia pavojų ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors ATPK 29 straipsnio 1 dalis numato teismui diskreciją pažeidėjui administracinį areštą skirti iki trisdešimties parų, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui paskirtas gerokai mažesnis administracinio arešto laikas, t. y. 10 parų. Dar labiau mažinti šį laikotarpį nėra pagrindo.
Skunde M. K. pažymi, kad turi darbą ir dėl paskirtosios nuobaudos gali jo netekti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nesudaro besąlyginio pagrindo nuobaudos rūšies keitimui. Iš teismui pateiktos pažymos Nr. 694642 (b. l. 36) matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 28 d. M. K. vykdo individualią veiklą – staliaus dirbinių įrengimas. Taigi, pažeidėjas nedirba valstybiniame sektoriuje ar privačioje įmonėje, kur būtų nustatytas konkretus darbo laikas. Vykdant individualią veiklą, asmuo pats reguliuoja savo darbo valandas bei darbo krūvį. Todėl administracinio arešto atlikimas didelės įtakos M. K. darbinei veiklai neturi. Be to, ATPK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti poilsio dienomis. Šia norma įstatytų leidėjas siekia užtikrinti dirbančių asmenų interesus, tai yra sudaryti jiems sąlygas neprarasti darbo. Skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas nesvarstė apeliantui paskirto administracinio arešto atlikimo savaitgaliais klausimo, nes M. K. tuo metu nebuvo saistomas darbiniais santykiais. Aukštesnysis teismas negali asmeniui paskirto administracinio arešto atlikimą nustatyti savaitgaliais, kai šio klausimo nesvarstė ir atitinkamo sprendimo nepriėmė pirmosios instancijos teismas savo kompetencijos ribose. Taigi, apeliantas dėl tokio prašymo turi teisę kreiptis į skundžiamą nutarimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir paskyrė administracinę nuobaudą, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga. M. K. nepatenka į ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų asmenų sąrašą, kuriems negali būti skiriamas administracinis areštas. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.