Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovei UAB „Auto Lider“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į parengiamąjį posėdį neatvyko nei viena iš byloje dalyvaujančių šalių. Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę (el. b. l. 4). Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus mieste įvykus eismo įvykiui transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas apgadino tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2017 m. spalio 25 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10R-33582293-17 (el. b. l. 5). Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką – 259,13 Eur už apgadintą tvorą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai (el. b. l. 9-10).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, R. D., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Z. v. AB ,,Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-61/2006).

Nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės (automobilio) valdytoja yra atsakovė, kuriai transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (el. b. l. 33). Duomenų apie tai, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradęs galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi, atsakovė atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytoja ir savininkė ji yra, padarytą žalą. Atsakomybė transporto priemonės valdytojai tokiu atveju kyla be kaltės, t. y. atsiranda objektyvioji didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė. Nustačius, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytoja pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 259,13 Eur žalos atlyginimą (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.249, 6.988, 6.1015 straipsniai, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnis).

Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutartimi ar įstatyme numatytas palūkanas (CK 6.37 straipsnis). Ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (259,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-10-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje teismas patyrė 8,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Ergo Insurance SE, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį – Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, į. k. 302912288, iš atsakovės UAB „Auto Lider“, į. k. 302911453, 259,13 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (259,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Auto Lider“, į. k. 302911453, į valstybės biudžetą 8,69 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.