- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 1-1735-961/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00031-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- N. U.
išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
kaltinamoji N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji N. U. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. ji laikotarpyje nuo 2011-02-23 iki 2013-03-12, veikdama pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. TU191241-1, OU221685-1, FP263925-2, UA339050-1 su teise vykdyti prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba bei pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 2160218 su teise vykdyti tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse, vykdydama prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 68 ir 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr.415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos„ taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) bei 2003-02-17 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo” nuostatomis, privalėdama tvarkyti savo, kaip asmens, pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos vykdymo pažymą vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą, turėdama išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodama, kad jai įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant I. B., kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdoma Latvijos įmone SIA „Damvil“, ir S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdoma UAB „Sunrise LT“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovės neatitinkančiais šio įmonės vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąją prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jokiais apskaitos dokumentais, suvokdama tokios savo veiklos padarinius ir numanydama, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jos pačios veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su I. B. ir S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių nariais I. B. ir S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11.
Toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šiuos abipusius susitarimus N. U. laikotarpyje nuo 2011-02-23 iki 2013-03-12 užsisakė prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o I. B. ir S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių nariams per Latvijos įmonę SIA „Damvil“ ir UAB „Sunrise LT“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą N. U. bei pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastaroji (N. U.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už jos pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydama šias prekes per Latvijos įmonę SIA „Damvil“ bei UAB „Sunrise LT“ ir žinodama, kad prekės įsigyjamos pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdama, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir vykdydama prekybą panaudojo I. B. ir S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių narių įformintus ir jai pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius tikrovės neatitinkančius dokumentus: UAB „Sunrise LT“ PVM sąskaitą-faktūrą 2011-02-23 SUN Nr. 0000651 ir kasos pajamų orderį 2011-02-23 SNR Nr. 000650 bei Latvijos įmonės SIA „Damvil“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-10-31 DAM Nr. 155/2011 ir 2012-01-26 DAM Nr. 17/2012, bendrai 3471,01 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie N. U. parduotų prekių vertę, ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius Latvijos įmonės SIA „Damvil“ ir UAB „Sunrise LT“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, po ko, vykdydama prekybą, šiuos melagingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas prekių įsigijimo kainas įrašė į savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą, tuo pačiu dalies prekių pardavimo metu gautų pajamų nefiksavo savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, ir tuo pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, dėl to pagal verslo liudijimą individualią veiklą vykdančios N. U. buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės-finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarosios ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą.
Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti pagal verslo liudijimą vykdžiusios N. U. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2013 metus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji N. U. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog prekyba Gariūnų turgavietėje užsiima nuo 2003 metų. Šia veikla ji užsiima pagal individualios veikos pažymą. Nuo 2011 metų parduodamas prekes – vaikiškus rūbus įsigyja Kinijoje ir Lenkijoje. Prekes Kinijoje ji užsisakydavo pati, nuvykdama į Kinijos prekyvietes ir palikdama jai patikusių prekių vietiniams pardavėjams piniginį užstatą už tai, kad jos išsirinktos prekės būtų pagamintos ir atkrautos firmai, transportuojančiai jas iš Kinijos į Lietuvą. 2011 metais į Kiniją užsisakyti prekių ji važiavo 2 kartus, 2012 metais 2 kartus, 2013 metais – tik vieną kartą (sausio mėn.). Į Lietuvą jos užsakytos prekės būdavo atvežamos kroviniu automobiliu („fura“), apie kurio atvykimo laiką į Gariūnų turgavietę jai pranešdavo telefonu vyriškis, vardu Igoris, su kuriuo ją supažindino kiti Gariūnų prekeiviai sakydami, kad būtent šis vyriškis užsiima prekių iš Kinijos gabenimu. Kinų pardavėjai jai jokių dokumentų neišrašydavo, tik pasižymėdavo kažką savo užrašuose. Kiek jai yra žinoma, jos užsakytos prekės į Lietuvą buvo vežamos per Latvijos įmonę „Damvil“, kurią atstovavo Igoris. Atvažiavus minėtos įmonės krovininiam automobiliui su prekėmis į Gariūnus, jos vairuotojas pateikdavo jai atvežtas prekes ir duodavo pasirašyti CMR, kurio vienas egzempliorius likdavo jai, o taip pat duodavo ir PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaitos faktūros jai būdavo duodamos ne visada. 2012 metais už atvežtas jai prekes PVM sąskaitų faktūrų ji negavo. Jai prekes atvežusio krovininio automobilio vairuotojas PVM sąskaitų faktūrų neturėjo, o kartu su juo buvęs Igoris pasakė, kad PVM sąskaitos faktūros bus vėliau. 2011 m. perkant ir atvežant prekes iš Kinijos per Latvijos įmonę „Damvil“, pagal minėtos įmonės vardu išrašytus prekių pirkimo-pardavimo dokumentus dalies tuose dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose) nurodytų prekių kainos buvo mažesnės, negu reali tų prekių kaina. Pvz., reali vaikiškų suknelių kaina būdavo apie 5 Lt, o Latvijos įmonės „Damvil“ PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta apie 1 JAV dolerio, t.y. apie 2,5 Lt kaina. Kodėl kaina buvo sumažinta ji nežinanti. Į klausimą kodėl sumažinta kaina, jeigu reali kaina didesnė, Igoris jai atsakydavo, kad kitokių dokumentų nebus. Nenorėdama prarasti šio prekių tiekėjo ji ir pirkusi prekes pagal tokius Latvijos įmonės „Damvil“ tikrovę neatitinkančius dokumentus. Dėl susidariusio kainų skirtumo tarp realios prekių kainos ir prekių kainos, nurodytos minėtos įmonės dokumentuose, be pinigų, kuriuos remdamasi įmonės „Damvil“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais duomenimis ji pervesdavo per banką minėtai įmonei, papildomai dėl kainų skirtumo susidariusias sumas, be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų, grynais pinigais perduodavo tiesiogiai Igoriui. Kokio dydžio buvo tos sumos, dabar nebepamena. Be to, ji papildomai Igoriui mokėdavo grynais pinigais ir už prekių atvežimą, tačiau dėl šių pinigų mokėjimo jokie mokėjimą patvirtinantys dokumentai jai taip pat nebūdavo išrašomi. Dėl prekių pirkimo per UAB „Sunrise LT“, kurios dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus) FNTT pareigūnai kartu su kitais prekių įsigijimo dokumentais paėmė iš jos kratos metu, gali nurodyti, kad prekių (vaikiškų drabužių) pirkimas iš Kinijos per UAB „Sunrise LT“ faktiškai buvo analogiškas prekių pirkimui per Latvijos įmonę „Damvil“, t. y. pagal dalį tikrovės neatitinkančių prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentų, kuriuose dalies prekių kainos buvo nurodytos mažesnės nei realiai tos prekės kainavo ir realiai buvo už jas atsiskaitoma. Skirtumas tarp UAB „Sunrise LT“ dokumentuose nurodytų prekių kainų ir realių prekių kainų, už kurias ji pirkdavo tas prekes, svyruodavo nuo 30 procentų iki 2-3 kartų, priklausomai nuo prekių asortimento. Pvz.: vaikiškų kostiumų, kurių kaina UAB „Sunrise LT“ dokumentuose buvo nurodoma apie 2 Lt, reali kaina būdavo apie 5-6 Lt, vaikiškų striukių, kurių kainos UAB „Sunrise LT“ dokumentuose buvo nurodoma apie 5 Lt, reali kaina būdavo apie 10 Lt. Prekes per UAB „Sunrise LT“ ji pirko 2010-2011 m., t. y. dar iki prekių pirkimo per Latvijos įmonę „Damvil“. UAB „Sunrise LT“ atstovavo vyras, vardu Stašekas. Dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „Sunrise LT“, taip pat dėl atsiskaitymo už tas prekes ir jų atvežimą ji bendravo tik su Stašeku. Su juo kaip asmeniu, galinčiu atvežti prekes iš Kinijos pagal dokumentus, ji susipažino taip pat per kitus Gariūnų turgavietės prekeivius. Pradedant bendradarbiauti su Stašeku dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „Sunrise LT“ jokio susitarimo su juo dėl sumažintų prekių įrašymo į UAB „Sunrise LT“ dokumentus nebuvo. Kainų neatitikimus ji pastebėjo tik pradėjusi gauti pirmus UAB „Sunrise LT“ vardu išrašytus prekių pirkimo-pardavimo dokumentus ir tuo pačiu atsiskaitydama už tas prekes grynais, t. y. mokėdama už prekes daugiau, negu buvo nurodyta UAB „Sunrise LT“ dokumentuose. Jai pabandžius reikšti pretenzijas dėl tokių kainų neatitikimų, iš Stašeko sulaukė atsakymo, kad jeigu jai netinka tokie dokumentai, prekių gali jai ir iš viso nevežti. Kadangi tai buvo vienintelis prekių tiekėjas, išrašantis jai bent kokius dokumentus, nenorėdama jo prarasti ji ir sutikusi toliau pirkti ir vežtis prekes iš Kinijos per UAB „Sunrise LT“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus. Jai perkant prekes per UAB „Sunrise LT“ ji, kiek dabar pamena, taip pat po vieną kartą per metus nuvažiuodavo pati į Kiniją (į Pekiną), kur išsirinkdavo sau prekių asortimentą pagal ją tenkinančias kainas. Grįžusi į Lietuvą, apie jai reikalingų prekių asortimentą ji informuodavo Stašeką telefonu ar tiesiogiai susitikdama Gariūnų turgavietėje. Reikiant papildomų prekių kiekių ji taip pat kreipdavosi į Stašeką užsakydama papildomus kiekius. Maždaug po 1-2 mėnesių nuo prekių užsakymo prekės būdavo atvežamos į Lietuvą. Apie tai ją telefonu informuodavo Stašekas. Susitarus dėl prekių pristatymo, po dienos ar kelių dienų, užsakytas prekes į Gariūnų turgavietę atveždavo nepažįstamas vairuotojas. Minėtas vairuotojas tik iškraudavo prekes, jokių dokumentų jis jai nepateikdavo, jokių pinigų už prekes iš jos neimdavo. Prekės būdavo supakuotos į pakuotes, ant kurių buvo užrašytas jai asmeniškai Stašeko priskirtas numeris. Visus prekių pirkimo-pardavimo bei atsiskaitymo dokumentus, t. y. PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, išrašytus UAB „Sunrise LT“ vardu, jai vėliau pateikdavo pats Stašekas. Pasirašiusi tuos dokumentus kaip pirkėja, po vieną jų egzempliorių grąžindavo Stašekui, o kitus pasilikdavo sau. Tuo pačiu už prekes atsiskaitydavo grynais pinigais, taip pat atskirai Stašekui sumokėdavo grynais ir už prekių atvežimus. UAB „Sunrise LT“ kasos pajamų orderiuose būdavo nurodoma mažesnė už prekes mokamų pinigų suma, nei realiai ji grynais pinigais sumokėdavo Stašekui. Jokių kitų papildomų dokumentų dėl didesnių mokamų pinigų sumų Stašekas jai neišrašydavo. Visus prekių įsigijimus per UAB „Sunrise LT“ ji yra užfiksavusi savo pajamų ir išlaidų žurnale. Per UAB „Sunrise LT“ bei jos atstovą Stašeką prekių be jokių dokumentų nėra pirkusi (b.l. 90-91, 93-94, 104-106, 110-111).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
- liudytojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais paaiškinimais, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio imtinai jis nelegaliai, t. y. nebūdamas SIA „Damvil“ darbuotoju, niekur neįregistravęs vykdytos savarankiškos veiklos ir nedeklaruodamas iš šios veiklos gautų pajamų, vežiojo ir pardavinėjo Latvijos įmonės SIA „Damvil“ kartu su kinais Kinijoje pagamintas prekes Gariūnų turgavietės prekybininkams. Minėtos prekės Gariūnų turgavietės prekeiviams buvo parduodamos pagal tikrovės neatitinkančius pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuose parduodamų prekių kaina buvo nurodyta mažesnė už realią kainą, už kurią prekės buvo parduodamos Gariūnų turgavietės prekeiviams. Viena iš Gariūnų turgavietės prekeivių, pirkusių iš jo minėtas prekes, buvo ir N. U. (b.l. 13-15);
- 2014-03-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-37, kuria nustatyta, kad N. U. nuo 2011-01-01 iki 2012-04-29 vykdydama veiklą pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymą (nuo 2012-05-01), pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, nes veikloje pagal verslo liudijimus panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „Sunrise LT“ (kodas 302497205) bei SIA „Damvil“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios neatitinka tikrovės, nes nurodytos įsigytų prekių kainos yra mažesnės negu faktiškos. N. U. 2011-2012 m. į žurnalą neįtraukdama visų pajamų bei 2012 m. nepildydama žurnalo (neapskaitė veiklos pagal verslo liudijimą pajamų ir išlaidų), pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) 2 p. – „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“ ir 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (galioja nuo 2011-05-01) 2 p. – „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“. Atlikus N. U., vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymą, dokumentų tyrimą nustatyta, kad dėl anksčiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti N. U. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 2011-2013 m. (b.l. 35-42).
Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad N. U. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. U. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo sumažinti baudos dydį ir nustatyti 6-8 mėnesių terminą jai sumokėti, kadangi šiuo metu ji viena išlaiko savo šeimą – bedarbį vyrą, du mažamečius vaikus bei abu neįgalius tėvus (b.l. 147).
Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamosios N. U. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), baigta. Ji neteista (b.l. 132), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 133), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 137), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 138), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 139). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką N. U. paskyrus baudą (BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str.). Kadangi N. U. nurodė, kad jos sutuoktinis šiuo metu niekur nedirba, ji augina du mažamečius vaikus, taip pat išlaiko abu neįgalius tėvus, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, jos prašymas tenkintinas ir skirtinos baudos dydis atitinkamai mažintinas, nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendžia:
N. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 7 800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. U. paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 5 200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą.
Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti N. U. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną), tai yra nuo 2013-03-12 18.45 val. iki 2013-03-12 22.15 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę N. U. paskirti 38 (trisdešimt aštuonių) MGL dydžio, tai yra 4 940 (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties) Lt baudą.
N. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
N. U. išaiškinti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.