Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-247-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
1S-247-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
V. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-247-238/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. LK-31 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 28 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. LK-31 nutarta nuteistajam V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, yra lengvoje grupėje, jo socialiniai įgūdžiai geri, suvokia savo elgesio pasekmes, turi aukštą motyvaciją nepažeisti įstatymų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis V. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs bausmės dalis, pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, ir nėra nurodęs bausmės dydžio vertinimo kriterijų bei suteikęs viešosios teisės subjektams įgaliojimų vertinti likusią bausmės dalį kaip „labai didelę“. Mano, kad teismas veikė priešingai oficialiai konstitucinei doktrinai, taigi tai yra absoliutus pagrindas nutartį panaikinti. Teismas turėjo nagrinėti ne lygtinio paleidimo klausimą, o tik tai, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos įstatymu nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Akivaizdu, kad šių klausimų teismas apskritai nenagrinėjo. Komisijos nutarimo neteisėtumo teismas nenustatė, taigi privalėjo nutarimą patvirtinti.

4.2. Skunde taip pat nurodo, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jį du kartus buvo ištikęs insultas, du kartus buvo atliktos smegenų operacijos, po ko jis susirgo epilepsija ir kitomis ligomis, taigi, bausmės atlikimo laikotarpiu jis tapo neįgalus, o jo neįgalumo lygis leidžia jam pretenduoti netgi į atleidimą nuo bausmės dėl ligos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į nuteistojo V. D. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Kubiliūtė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. D. skundas tenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl V. D. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas yra 13 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, yra lengvoje grupėje, jo socialiniai įgūdžiai geri, suvokia savo elgesio pasekmes, turi aukštą motyvaciją nepažeisti įstatymų, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl siūlė teismui nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Iš pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis buvo šešis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, ir nors drausmine tvarka baustas taip pat šešis kartus, tačiau nuobaudos šiuo metu nebegalioja, be to, paskutinis pažeidimas, už kurį jis buvo nubaustas, padarytas prieš beveik trejus metus, nėra šiurkštus, o paskutinės dvi nuobaudos jam buvo panaikintos prieš terminą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis visus paskatinimus gavo po paskutinės nuobaudos, kas rodo jo norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleidus jį į laisvę turės gyvenamąją vietą. V. D. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 13 balų iš 168 galimų – tai rodo itin žemą nusikalstamo elgesio riziką, be to, bausmę nuo 2018 m. gegužės 16 d. atlieka lengvojoje grupėje, kas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas kriminogeninis veiksnys – neapgalvoti sprendimai, tačiau nustatyta daug pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, narkotinių medžiagų nevartojimas, adekvati savivertė, geri savireguliacijos ir socialiniai įgūdžiai, savo elgesio pasekmių suvokimas, stipri motyvacija gyventi nepažeidžiant įstatymų, tvirtos nuostatos, konkrečių tikslų turėjimas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. D. yra minimaliai pavojingas visuomenei.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. D. pataisos įstaigoje 2011 m. balandžio 25 d. buvo sumuštas, be sąmonės, jam diagnozuotas pakauškaulio lūžis ir daugybiniai intrakranijiniai pakraujavimai bei kontuziniai židiniai, tą pačią dieną skubos tvarka operuotas. Praėjus 2-3 mėnesiams po operacijos atsirado priepuoliai su sąmonės sutrikimu ir traukuliais, popriepuoline dezorientacija, kartojasi kartą per mėnesį. Nuteistajam 2017 m. rugpjūčio 5 d. vėl buvo atlikta operacija, kadangi jis nugriuvo ir patyrė galvos smegenų traumą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo sveikata nėra gera, jis pats teigia, kad po traumų jis susirgo epilepsija. Nors ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau aukštesnysis teismas, vertindamas aplinkybių visumą, į tai taip pat atsižvelgia.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tik lakoniškai konstatavo, kad pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. D. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo baus­mei atlikti.

13. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, galiojančių nuobaudų nebuvimą, suteiktus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo V. D. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

14. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2019 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. LK-31 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. LK-31 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

V. D. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nustatyti pareigą per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDanguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas