- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- eI-1095-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04082-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybė
- Trečiasis asmuo
- pašalinta proceso šalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Trakų rajono savivaldybei dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui pareiškimą, kurį 2019 m. kovo 5 d. patikslino ir kuriame prašo ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1096 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 papunkčiams, 21 punktui ir nustačius, jog šis norminis administracinis teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pripažinti jį negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
2. Teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-121-789/2019 pareiškėjo pareiškimą tenkino bei pripažino, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos Sprendimas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai, taip pat nustatė, kad pripažintas neteisėtu Sprendimas negali būti taikomas nuo įsiteisėjusio VAAT sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4793-624/2019 pašalino iš dalyvaujančių administracinėje byloje asmenų Trakų rajono savivaldybės administraciją ir apeliacinį procesą pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nutraukė. VAAT 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. VAAT įpareigojo pareiškėją pateikti patikslintą pareiškimą.
3. Pareiškėjas 2019 m. spalio 25 d. pateikė patikslintą pareiškimą, prašydamas ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos Sprendimas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 4 straipsnio 4 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 4 daliai, 50 straipsniui, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (toliau – ir Bendrasis planas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84.1, 84.2, 87.3 ir 87.4 punktams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2. ir 21 punktams, Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento 5, 6.1, 10, 32, 33.4 ir 40 punktams. Nustačius, jog šis norminis administracinis teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pripažinti jį negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (toliau – ir TINP planavimo schema), pagal kurios nuostatas Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba Sprendimu patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos – bei numatant papildomus būdus – konversiją ir naują plėtrą – pagal pridedamą Trakų miesto bendrojo plano koregavimo aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas) ir brėžinius. Pažymėjo, kad Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje nurodyti Trakų miesto bendrojo plano koregavimo tikslai ir uždaviniai: koreguoti Trakų miesto bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, kad koreguojama teritorija ribojasi su Trakų senamiesčiu. Mano, kad koreguojamos teritorijos užstatymo intensyvumas, užstatymo tankis bei pastatų aukštis ir aukštingumas nustatomi projektiniais pasiūlymais ir turi neprieštarauti TINP specialiojo plano (planavimo schemos), o parengus naują TINP specialųjį planą – naujo specialiojo plano sprendiniams. Nurodė, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniuose, pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje nurodyta, kad koreguojama teritorija yra kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Šios teritorijos užstatymo reglamentai (taikoma naujai statybai): maksimalus užstatymo intensyvumas - nustatomas pagal poreikį, maksimalus užstatymo aukštingumas (aukštų skaičius ir (ar) aukštis metrais iki kraigo) – nustatomas pagal poreikį. Šios teritorijos plėtros būdai: modernizavimas, konversija, nauja plėtra.
5. Pareiškėjas pareiškime teigia, kad jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu, tame tarpe, su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą TINP planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams.
6. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiame apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 5 punkte numatyta, kad istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki dabar. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas. Nurodė, kad, pagal Reglamento 6.1 punktą Trakų istorinio nacionalinio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis: konservacinio prioriteto zona – <...> Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis <...>. Reglamento 10 p. numatyta, kad statiniai Trakų istoriniame nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Nurodė, kad Reglamento 33.4 punkte numatyta, kad Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai: draustiniuose, kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą. Pažymėjo, kad, pagal Reglamento 40 punktą, kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą.
7. Pareiškėjas pareiškime teigia, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimu numatant teritorijos plėtros būdus – konversiją ir naują plėtrą – buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, neatsižvelgta į iki šiol atliktus Trakų senamiesčio mokslinius tyrimus. Mano, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai prieštarauja galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimui, kuriuose akcentuojamas kultūros paveldo, kraštovaizdžio išsaugojimas, tradicinio Trakų miesto užstatymo atstatymas, ribojama arba draudžiama naujų pastatų, statinių bei įrenginių statyba.
Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai susiję su saugoma vietove – Trakų senamiesčio urbanistiniu draustiniu bei kultūros paveldo vietove – Trakų senamiesčiu, t. y. su visuomenės (viešuoju) interesu, todėl Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai turėjo būti ne koreguojami (taikant supaprastintas viešinimo procedūras), o keičiami.
II
Atsakovė Trakų rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl Bendrajame plane nurodytos teritorijos „ul*“ nepatekimo į Trakų senamiesčio – saugomos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės ribas
1. Paaiškina, jog dauguma teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų, Sprendimo (ne)prieštaravimą kuriems prašo ištirti pareiškėjas, reglamentuoja tvarką ir veiklos vykdymą saugomose teritorijose, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, Trakų senamiestyje. Pareiškėjo klaidingu įsitikinimu, Bendrajame plane išskirta teritorija „uI*“, dėl kurios priimtas Sprendimas, patenka į kultūros paveldo vietovės (Trakų senamiesčio) – saugomos teritorijos ribas, todėl Sprendimu patvirtintu Bendrojo plano koregavimu šiai teritorijai negalėjo būti nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, papildomi plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra ir būtent dėl to, jo manymu, Sprendimas prieštarauja pareiškime nurodytiems teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams.
1.1. Teritorija „ul*“, kurioje pagal Bendrojo plano koregavimą numatytas leidžiamas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos ir plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nepatenka į Trakų senamiesčio – nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribas, o ribojasi su šios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija, ir tai leidžia nustatyti šie dokumentai: 1) Bendrasis planas ir Bendrojo plano koregavimas – šių teritorijų planavimo dokumentų tiek grafinė, tiek tekstinė dalys; 2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. aktas Nr. KPD-RM-216, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. aktas Nr. KPD-RM-627 ir prie jų pridėtas Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų 2006 m. spalio 12 d. planas.
Bendrąjį planą, kaip vientisą teritorijų planavimo dokumentą, sudaro grafinė dalis – brėžiniai, ir tekstinė dalis – aiškinamasis raštas, todėl visi šie dokumentai yra neatsiejami vienas nuo kito ir turi būti analizuojami ir vertinami kartu. Sisteminė Bendrojo plano dokumentų nuostatų analizė leidžia teigti, kad teritorija „uI*“ nepatenka į Trakų senamiesčio teritorijos ribas. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant tik Bendrojo plano koregavimo projekto pagrindinio brėžinio sutartinius žymėjimus gali susidaryti įspūdis, kad juoda punktyrinė linija, žyminti teritoriją „uI* “ yra už Trakų senamiesčio teritoriją žyminčio sutartinio ženklo – geltonų kvadratų punktyrinės linijos, t. y. vizualiai gali atrodyti, kad teritorijos „uI*“ šiaurinė dalis – „siaura juosta“ patenka į Trakų senamiesčio teritorijos ribas, tačiau pagal Bendrojo plano koregavimo projekto brėžinį teritoriją „uI*“ žyminti juoda punktyrinė linija yra sugretinta (sutapatinta) su Trakų senamiestį žyminčia geltona punktyrine linija, siekiant parodyti, kad šie sutartiniai ženklai žymi tą pačią vietą (ribą), bet neuždengtų vienas kito.
1.2. Bendrojo plano Pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje situacijos objektai, teritorijos ir jų ribos yra pažymėtos neatliekant tiksliųjų kadastrinių matavimų, t. y. objektų ir teritorijų ribų koordinatės nebuvo identifikuojamos vietovėje. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų miesto bendrojo plano Pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje pažymėtų funkcinių zonų (įskaitant teritoriją „uI*“) ribos nėra koordinuotos atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, kompiuterinės programos pagalba didinant Bendrojo plano sprendinių brėžinio atvaizdą, funkcinės zonos nesitransformuoja į kitą mastelį (t. y. didinant Bendrojo plano brėžinio ištraukos vaizdą, funkcinės zonos ar kitos teritorijos parametrai nėra identiški šios funkcinės zonos ar kitos teritorijos parametrams, užfiksuotiems originalaus mastelio dokumente, todėl vizualiai tik iš Bendrojo plano koregavimo brėžinio, skaitmeniniu būdu jį padidinus neįmanoma nustatyti, kad teritorijos „uI*“ šiaurinė riba ribojasi (sutampa) ar nesiriboja (nesutampa) su kultūros paveldo vietovės Trakų senamiesčio teritorijos pietine riba. Pabrėžia, kad Bendrojo plano grafinė dalis (pagrindinis ar kiti brėžiniai) negali būti vertinama ir taikoma be tekstinės dalies – Bendrojo plano aiškinamajame rašte ir reglamentų lentelėse pateiktų sprendinių, t. y. grafinei teritorijų planavimo dokumento daliai detalizuoti turi būti nagrinėjama ir tekstinė dalis – aiškinamasis raštas.
Atsiliepime taip pat nurodoma, jog pagal Bendrojo plano rengimo principus, Bendrojo plano sprendiniuose nėra akcentuojamos mažesnės teritorijos (mažesnėms teritorijoms nenustatomi naudojimo reglamentai), tačiau yra akcentuojamos kultūros vertybių teritorijos, šiuo tikslu Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje yra pažymėtos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senamiesčio ribos.
Pažymi, jog Bendrojo plano koregavimo projekto aiškinamajame rašte Trakų miesto bendrojo plano koregavimas: 2. Trakų miesto bendrojo plano koregavimas, skiltyje Esama padėtis, nurodyta, kad „Koreguojama teritorija ribojasi su Trakų senamiesčiu“ (Bendrojo plano koregavimo projekto aiškinamojo rašto 11 puslapis). Taigi Bendrojo plano koregavimo projektu koreguojama teritorija „uI*“ ribojasi, bet nepatenka į Trakų senamiesčio teritorijos ribas.
1.3. Bendrojo plano funkcinių zonų, įskaitant teritorijos „uI*“, ribos nėra tiksliai nustatytos, jos yra nekoordinuotos, o Bendrajame plane Trakų senamiesčio ribos yra pažymėtos pagal Kultūros paveldo registre esančioje planinėje medžiagoje nurodytas koordinates. Atsakovė akcentuoja, jog nurodytas aplinkybes patvirtina ir Bendrojo plano rengėjo UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 4 d. raštas.
1.4. Be to, Bendruoju planu nebuvo nustatytos ar keičiamos Trakų senamiesčio ribos, t. y. Trakų senamiesčio ribos yra į Bendrąjį planą inkorporuotas kitame dokumente nustatytas sprendinys. Bendrojo plano aiškinamajame rašte yra nurodyti Bendrojo plano rengimo tikslai ir uždaviniai. Tarp jų nėra nurodytas tikslas nustatyti Trakų senamiesčio ribas. Bendrojo plano aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Trakų miesto centrinė dalis, išsidėsčiusi pusiasalyje tarp Galvės, Bernardinų (Lukos), Totoriškių ežerų, įrašyta į kultūros vertybių registrą, kaip urbanistikos vertybė U18 – Senamiestis. Senamiesčio ribos ir vertingosios savybės nustatytos Vertinimo tarybos patvirtintame vertinimo tarybos akte.“ Taigi Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad Trakų senamiesčio ribos yra nustatytos atskirame dokumente – vertinimo tarybos patvirtintame akte.
1.5. Atsakovė taip pat paaiškina, jog ji kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kaip į instituciją, nurodžiusią Kultūros vertybių registre nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senamiesčio ribų koordinates. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu nurodė: 1) Vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte Nr. KPD-RM-216 ir Vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akte Nr. KPD-RM-627 Trakų senamiesčio ribų koordinatės nurodytos pagal Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų 2006 m. spalio 2 d. planą, įregistruotą Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kartu su Trakų senamiesčio vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. aktu Nr. KPD-RM-627; 2) Vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte Nr. KPD-RM-216 ir Vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akte Nr. KPD-RM-627 bei Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų 2006 m. spalio 2 d. plane nurodytos Trakų senamiesčio ribų koordinatės nustatytos grafiškai valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, remiantis paskiausiai atnaujinta kartografine medžiaga.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Bendruoju planu nebuvo nustatytos ar keičiamos Trakų senamiesčio ribos, t. y. Trakų senamiesčio ribos yra į Bendrąjį planą inkorporuotas kaip kitame dokumente nustatytas sprendinys, nustatytas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. aktu Nr. KPD-RM-216, ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. aktu Nr. KPD-RM-627, bei prie šių aktų pridedamame Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų plane, datuojamame 2006 m. spalio 2 d. Pagal pastarajame plane pažymėtas Trakų senamiesčio teritorijos ribas teritorija „ul*“ aiškiai nepatenka į Trakų senamiesčio ribas. Be to, Bendrasis planas buvo patvirtintas jau po to, kai Trakų senamiesčio ribos buvo apibrėžtos, nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, todėl Bendruoju planu Trakų senamiesčio ribos nebuvo nei nustatomos, nei keičiamos, o senamiesčio ribos yra nustatytos atskirame dokumente – vertinimo tarybos patvirtintame vertinimo tarybos akte.
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano
2. Pareiškėjas tik cituoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas, tačiau konkrečiai nenurodo kokioms bendrojo plano nuostatoms ir kaip prieštarauja Sprendimas. Pareiškime cituojamos Lietuvos Respublikos bendrojo plano nuostatos, susijusios su miestų senamiesčiais, nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, kultūros paveldo rūšių apsaugos prioriteto zonomis, konservaciniu požiūriu vertingiausiomis teritorijomis, tai pat cituojamas LR bendrojo plano III dalyje „Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas“ 8 skyriuje „regioninė politika pagal Bendrąjį planą“ 17 punktas, kuriame numatyta, kad nustatytais bendrojo plano pagrindiniais sprendiniais turi būti vadovaujamasi rengiant žemesnio hierarchijos lygmens bendruosius planus. Tokiu būdu būtų užtikrinamas patikimesnis valstybinių interesų bei prioritetų prieinamumas.
Įvertinus minėtas aplinkybes, įrodančias, kad Bendrojo plano koregavimu koreguota teritorija „uI*“ nepatenka į Trakų senamiesčio ribas, atsiliepime teigiama, kad teritorijai „uI*“ netaikomos cituojamos Lietuvos Respublikos bendrojo plano nuostatos, apibrėžiančios teritorijų planavimo sprendinius miestų senamiesčiuose ar reguliuojančios kultūros paveldo objektams taikomus sprendinius, kadangi teritorija „uI*“ nepatenka į Trakų senamiesčio teritoriją, o tai reiškia nepatenka į kultūros vertybės teritoriją.
Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos
3. Atsakovės vertinimu, pareiškime bandoma sutapatinti atskirus objektus – skirtingas saugomas teritorijas: Trakų senamiestį, Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį ir Trakų istorinį nacionalinį parką, kuriuose teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktų reikalavimais nevienodai reglamentuojama vykdoma veikla ir yra nustatomi tam tikri, bet ne tapatūs, veiklos apribojimai.
3.1. Ginčo dėl to, kad teritorija „uI*“ patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko ribas byloje nėra, tačiau pabrėžia, kad TINP planavimo schema buvo nustatytos Trakų istorinio nacionalinio parko ribos, bet ne Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio ribos.
3.2. Žemėtvarkos institutas turėjo nustatyti Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio ribas ir plotą, ir nustatęs šiuos duomenis, teikti juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri turėjo priimti nutarimą dėl Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio įsteigimo. Duomenų apie tai, kad toks pavedimas buvo įvykdytas ir, kad buvo parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriame būtų aiškiai pažymėtos Trakų istorinio nacionalinio parko zonų ribos ir plotai, nėra.
Pareiškime akcentuojama ir byloje neginčijama aplinkybė, kad Statybos ir urbanistikos ministras 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 TINP planavimo schemą paskelbė ir ji įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre, tačiau TINP planavimo schema nustatė Trakų istorinio nacionalinio parko ribas, bet ne Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio ribas.
3.3. Visos saugomos teritorijos yra registruojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija. Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre kaip saugoma vietovė, tačiau registre apie šį draustinį nėra pateikta tokia svarbi informacija, kaip juridinis draustinio įsteigimo pagrindas, nėra pateikta jokia informacija apie šio draustinio steigėją – instituciją, nėra nurodyta draustinio steigimo data, nepateikta jokia informacija ir apie teisės aktą, kuriuo šis draustinis įsteigtas. Registro grafos, kuriame turėtų būti pateikta ši informacija, yra paliktos tuščios, kadangi šis draustinis taip ir nebuvo oficialiai įsteigtas. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis taip ir nebuvo įsteigtas, jis iki šiol egzistuoja tik kaip Trakų istorinio nacionalinio parko funkcinė zona.
Atsižvelgiant į tai, kad TINP planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta 1993 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 912, schemos skaitmeninis pagrindinis brėžinys yra prastos kokybės ir iš jo neįmanoma tiksliai nustatyti kokių ribų yra Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio funkcinė zona.
3.4. Pareiškime cituojamos TINP planavimo schemos nuostatos kategoriškai nedraudžia naujų statinių statybos ar esamų statinių rekonstrukcijos Trakų nacionalinio istorinio parko teritorijoje, t. y. schemoje nenumatyta, kad Trakų nacionalinio parko teritorijoje negali būti statomi ir (ar) rekonstruojami statiniai. TINP planavimo schemos nuostatose nenumatyta, kad Trakų nacionalinio istorinio parko teritorijoje esantiems žemės sklypams negali būti nustatomi konkretūs žemės naudojimo būdai, – nagrinėjamu atveju komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas.
3.5. Be to, Bendrasis planas ir Sprendimu patvirtintas Bendrojo plano koregavimas yra parengti ne ignoruojant TINP planavimo schemą, o remiantis jos sprendiniais. Pagal Bendrojo plano sprendinius teritorijos „uI*“ žymėjime ženklas „*“(žvaigždutė) reiškia “Teritorijų tvarkymas ir plėtra realizuojami vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko specialiuoju planu (planavimo schema), o parengus naują Trakų istorinio nacionalinio parko specialųjį planą – naujojo specialiojo plano sprendiniais.” (šis sprendinys numatytas Bendrojo plano Pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje, reglamentų lentelės apačioje). Taigi Bendrojo plano teritorijos „uI*“ sprendiniai negali prieštarauti ir neprieštarauja TINP planavimo schemos sprendiniams, kadangi pačiuose Bendrojo plano teritorijos „uI*“ sprendiniuose yra nurodyta, kad privaloma vadovautis TINP planavimo schema bei kitais teritorijų planavimo dokumentais. Taigi, Sprendimu patvirtintas Bendrojo plano koregavimas remiasi TINP planavimo schema, o ne jai prieštarauja.
Dėl trakų istorinio nacionalinio parko individualaus reglamento
4. Pareiškime taip pat prašoma nustatyti, ar Sprendimas neprieštarauja Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatoms.
4.1. Reglamento 5 punkte yra įtvirtintos reglamente vartojamos sąvokos: istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, kraštovaizdžio estetinės vertė, tradicinė architektūra, visuomenės poreikiai saugomos teritorijose; vizuali (regimoji) tarša ir pateikiamas šių sąvokų aprašymas. Sprendimas negali prieštarauti reglamento punktui, kuriame yra įtvirtinti sąvokų apibrėžimai, pirmiausiai dėl to, kad nei Sprendime, nei Sprendimu patvirtintame Bendrojo plano koregavime šios sąvokos net nėra vartojamos. Be to, šios sąvokos nebuvo keistos ar koreguotos Sprendimu ir Bendrojo plano koregavimo projektu, todėl nesuprantamas pareiškėjo prašymas ištirti, ar Sprendimas prieštarauja akto punktui, kuriame yra pateikti sąvokų apibrėžimai.
4.2. Reglamento 6.1 punkte yra pateikta informacija, kokias teritorijas apima Trakų istorinio nacionalinio parko konservacinio prioriteto zona. Sprendimas neprieštarauja šiai Reglamento nuostatai, nes pačiame Bendrojo plano koregavimo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad koreguojamoje teritorijoje galioja Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schema ir planavimo schemoje koreguojama teritorija patenka į urbanistinį draustinį.
4.3. Reglamento 10 punkte nustatyta, kad Trakų istoriniame nacionaliniame parke statiniai gali būti projektuojami, statomi ar rekonstruojami, atsižvelgus į kraštovaizdį, architektūrą, urbanistinį paveldą ir t.t., t. y. Reglamentas leidžia plėtrą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Reglamente nėra draudimo, atsižvelgus į kraštovaizdį, architektūrą, urbanistinį paveldą, statyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo turinį atitinkančius statinius – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo ir sporto paskirties pastatus (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 20 punktas). Akivaizdu, kad statiniai gali būti projektuojami ir statomi tokių parametrų ir pagal tuos reikalavimus, kuriuos nustato šiai saugomai teritorijai – Trakų istoriniam nacionaliniams parkui teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai (Schema, Reglamentas). Taigi Sprendimas, kuriuo patvirtintas Bendrojo plano koregavimas, kuriame teritorijoje „uI*“ nustatomi nauji plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, taip pat žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, neprieštarauja Reglamento punktui, numatančiam tokios naujos plėtros galimybes.
4.4. Reglamento 32 punkte numatyta, kad rengiant planavimo dokumentus urbanistiniu, architektūriniu bei etnografiniu požiūriu vertingų Trakų senamiesčio bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą teritorijose, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, aikščių plano, gatvių tinklo, vertingų kultūros ar gamtos elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems. Trakų senamiestis tvarkomas remiantis Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio reglamentu ar specialiojo teritorinio planavimo dokumentais. Daugiaaukščiai pastatai modifikuojami nedidinant jų aukštingumo. Atsakovė pabrėžia, kad teritorija „uI*“, pakoreguota Bendrojo plano koregavimu, patvirtintu Sprendimu, nepatenka į Trakų senamiesčio ribas.
4.5. Reglamento 33.4 punktas nedraudžia statinių statybos TINP teritorijoje, tik nustato tam tikrus reikalavimus statinių statybai, t. y. nustato, kokie (kokių parametrų ir savybių) statiniai TINP teritorijoje negali būti statomi. Sprendimu buvo patvirtintas Bendrojo plano koregavimas, kuriame nesprendžiama konkrečių statinių statybos galimybės teritorijoje „uI*“, nenustatyti konkretūs užstatymo reglamentai, o tik nustatoma naujos plėtros galimybė, t. y. nustatoma galimybė statyti naujus statinius, todėl Sprendimas neprieštarauja šiam Reglamento punktui.
4.6. Reglamento 40 punktas, kaip ir 33.4 punktas, nedraudžia statinių statybos TINP teritorijoje, tik nustato tam tikrus reikalavimus statinių statybai. Bendrojo plano koregavime nenustatomi konkrečių statinių statybos sprendiniai, užstatymo reglamentai, o tik numatoma naujos plėtros – naujų statinių statybos galimybė teritorijoje „uI*“, todėl Sprendimas neprieštarauja šiam Reglamento punktui.
4.7. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad Sprendimas neprieštarauja Reglamentui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. ĮV-436, kuriuo patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, yra žemesnės galios teisės aktas nei Vyriausybės nutarimas, todėl Sprendimo atitikimo šiam aktui ištyrimas nepriskiriamas administracinio teismo kompetencijai ir teismas negali vertinti Sprendimo atitikimo šiam aktui.
Dėl Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto tyrimų studijos
5. Pareiškime nenurodoma, kurios pareiškėjo cituojamos Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto tyrimų studijos medžiagos nuostatos ir kaip prieštarauja Sprendimui, neprašoma ištirti, ar Sprendimas prieštarauja šio dokumento nuostatoms, todėl atsiliepime plačiau nepasisakoma dėl šio dokumento. Be to, cituojamos nuostatos pateikia apibendrintą informaciją apie Trakų miestą ir akcentuoja Trakų senamiestį ir veiklą jame, todėl pareiškėjo cituojami šio dokumento sprendiniai nėra aktualūs nagrinėjamo ginčo atveju.
Dėl Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano
6. Pareiškime taip pat nenurodyta, kurioms Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. S1-160 patvirtinto Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano nuostatoms prieštarauja Sprendimas, taip pat neprašo to ištirti. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendinius, kadangi šis planas nustato sprendinius būtent Trakų senamiesčio teritorijai, o Sprendimas priimtas dėl Bendrojo plano teritorijos „uI*“, kuri nei pagal Bendrojo plano, nei pagal Bendrojo plano koregavimą nei pagal šį specialųjį planą nepatenka į Trakų senamiesčio ribas.
Tai, kad pagal šį specialųjį planą teritorija „uI*“ nepatenka į Trakų senamiesčio ribas patvirtinta ir tai, kad Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašte numatyta, kad saugomos ir nekeičiamos turi būti vertybių plane ir vertinimo tarybos akte fiksuotos vertingos išklotinės. Tad Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas nukreipia į vertinimo tarybos planą ir vertinimo tarybos aktus. Šis specialusis planas buvo patvirtintas 2015 m., Bendrasis planas buvo patvirtintas 2012 m., abiejų šių planų tvirtinimo metu galiojo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. aktas Nr. KPD-RM-216 ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. aktas Nr. KPD-RM-627, kuriais buvo nustatytos Trakų senamiesčio ribos, taigi Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane yra nurodytos (įbraižytos iš KPD aktų) tokios pačios Trakų senamiesčio ribos, kaip ir Bendrajame plane, pagal kurias teritorija „uI*“ nepatenka į Trakų senamiesčio ribas, todėl Bendrojo plano koregavimo sprendiniai negali prieštarauti šiam planui, nes šis specialusis planas nustato sprendinius Trakų senamiesčio teritorijai, į kurią teritorija „uI*“ pagal šio plano sprendinius nepatenka.
Dėl specialiųjų žemės ir miško sąlygų
7. Pareiškėjas teigia, kad, kadangi kultūros paveldo vietovei – Trakų senamiesčiui, iki šiol nenustatytos apsaugos zonos, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios žemės naudojimo sąlygos) 84 punktu, kuriame numatyta, kad kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios apsaugos zonos: 84.1. apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų; 84.2. vizualinės apsaugos – 500 metrų; 87 p. numatyta, kad apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama: <...> 87.3. statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; 87.4. atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. Su nurodytais teiginiais atsakovė nesutinka.
7.1. Atsakovė pažymi, kad Bendruoju planu sprendiniai yra nustatomi teritorijoms, tačiau ne konkretiems žemės sklypams, todėl Bendruoju planu specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos žemės sklypams negali būti nustatytos, todėl Sprendimas, kuriuo patvirtintas Bendrojo plano koregavimas, negali prieštarauti Specialiųjų sąlygų nuostatoms, kadangi Sprendimu nebuvo nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Bendrojo plano koregavimu, kuriuo buvo koreguojami apibrėžtos teritorijos – funkcinės zonos (ul*), nepatenkančios į Trakų senamiesčio ribas, sprendiniai, nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kultūros vietovės Trakų senamiesčio apsaugos zonų nustatymo ir (ar) nenustatymo, taikymo ir (ar) netaikymo konkretiems žemės sklypams bei veiklos šiose apsaugos zonose reglamentavimo klausimas, todėl Sprendimas ir juo patvirtintas Bendrojo plano koregavimas niekaip negali prieštarauti teisės aktams, reglamentuojantiems kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymą.
7.2. Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025, 11 punkte numatyta, kad kol kultūros paveldo objektams ar vietovėms, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažinti saugomomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, nenustatytos individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios apsaugos zonos, kurių dydžiai nurodyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Šios apsaugos zonos pažymimos Kultūros vertybių registre. Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių III skirsnyje reglamentuojama kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų ir pozonių žymėjimo planinėje medžiagoje tvarka. Kultūros paveldo objektų ir vietovių laikinosios apsaugos zonos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme buvo įtvirtintos iki 2005 m. balandžio 20 d., kai įsigaliojo nauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija, kurioje nebeliko nuostatos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos zonų taikymo. Taip pat ir šiuo metu galiojantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenumato kultūros paveldo objektų laikinųjų apsaugos zonų.
7.3. Pagal NKPAĮ 22 straipsnio 1 dalį ir Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų 85 punktą kiekvienam kultūros paveldo objektui ar kiekvienai kultūros paveldo vietovei pagal jų išskirtines savybes privalo būti nustatytos (jeigu jos reikalingos) individualios apsaugos zonos, prieš tai parengus atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus (planus, schemas).
7.4. Nei viename teritorijų planavimo dokumente (nei Schemoje, nei Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame, nei Bendrajame plane), kuriame identifikuotos (nurodytos) Trakų senamiesčio ribos, jos nėra nustatytos, kaip to reikalauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos (t. y. Trakų senamiestis paskeltas kultūros paminklu, parengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nurodytos kultūros vertybės – Trakų senamiesčio ribos ir reglamentuojamas kultūros vertybės tvarkymas ir veiklos plėtojimas, tačiau jokių kultūros vertybės – Trakų senamiesčio apsaugos zonų šiuose dokumentuose nepažymėta). Todėl, atsakovės manymu, Trakų senamiesčio ribos nustatytos taip, kad į šias ribas įtraukta ir ta teritorija (plotas), kuri užtikrina, kad kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio, ir jokie papildomi atstumai (plotai) nuo Trakų senamiesčio ribos, kuriuose būtų taikomi kultūros paveldo vietovei apsaugoti reikalingi apribojimai, nėra išskirti, t. y. laikytina, kad Trakų senamiesčio ribos apima ir tuos plotus, kurie atlieka apsaugos zonos funkcijas.
7.5. Atsakovė taip pat pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kurio 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje, reglamentuosiančiame specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir (ar) jų zonose, visiškai nekalbama apie laikinąsias ir (ar) individualiąsias apsaugos zonas, nenurodyta, kad, tuo atveju, jeigu kultūros paveldo vietovei nenustatytos apsaugos zonos (individualios apsaugos zonos), veiklos apribojimai taikomi laikinosiose apsaugos zonose. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatyta, kad apribojimai taikomi kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose, o tai reiškia, jeigu teritorijų planavimo dokumente apsaugos zonos nėra nustatytos, veiklos apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) netaikomos, nes apribojimai negali būti taikomi nenustatytoje teritorijoje.
Tai reiškia, kad, net ir tuo atveju, jeigu Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams būtų nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio laikinosiose apsaugos zonose, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos laikinosiose apsaugos zonose automatiškai netektų galios ir būtų išregistruotos iš žemės sklypų duomenų, nes Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas tokių teritorijų – kultūros paveldo vietovių laikinųjų apsaugos zonų nenumato. Taigi specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nebuvo nustatytos ir taikomos neegzistuojančiose apsaugos zonose, jau pagal įstatymą nėra neegzistuojančiose apsaugos zonose nustatomos ir taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d.
7.6. Trakų rajono savivaldybė taip pat pabrėžia, kad cituojamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nuostatos nedraudžia plėtros nei apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje, nei vizualinės apsaugos zonoje. Bendrojo plano koregavimu nebuvo sprendžiami ir nustatomi konkrečių statinių statybos sprendiniai teritorijoje „uI*“. Bendrojo plano koregavimu teritorijoje „uI*“ buvo tik numatyta naujos plėtros galimybė. Konkrečių statinių statybos klausimai nėra sprendžiami teritorijų planavimo dokumentais, o yra nustatomi ir reglamentuojami atskirai rengiamuose statybų projektuose, kurie turės būti rengiami vadovaujantis teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų (įskaitant ir Schemą) nuostatomis.
Dėl NKPAĮ
8. Pareiškėjo nurodomi įstatymo punktai reglamentuoja Kultūros paveldo objektus, jų teritorijas ir vietoves.
Kultūros vertybių registre Trakų senojo miesto vieta yra įregistruotas kaip pavienis objektas, jokios vertingosios savybės nėra įregistruotos kaip saugomos. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio teritorijoje „uI*“ patenka į Trakų senojo miesto vietos teritoriją, 0,054 ha daliai žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (XIX.), taigi akivaizdu, kad toje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos „uI*“ dalyje, kurioje nustatyta ši specialioji sąlyga – Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (XIX.), veikla ir plėtra bus vykdoma laikantis šiai zonai galiojančių apribojimų. Atsakovė pabrėžia, kad nei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nei visa teritorija „uI*“ nepatenka į Trakų senamiesčio teritoriją, teritorijoje „uI*“ nėra registruotų kultūros paveldo objektų, taigi teritorija „uI*“ nėra nei kultūros paveldo objektas, nei teritorija, nei vietovė, todėl pareiškėjo prašomi ištirti Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo straipsniai šiai teritorijai netaikomi, todėl Sprendimas, nustatantis planavimo sprendinius teritorijai, kuriai netaikomas atitinkamas teisės aktas, negali prieštarauti tokiam teisės aktui.
Dėl STĮ
9. Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d., 13 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Atsakovė pažymi, kad šiuo metu šis įstatymo punktas yra panaikintas, tačiau jis galiojo Sprendimo priėmimo metu. Teritorija „uI*“, dėl kurios priimtas Sprendimas, patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko ribas, todėl Bendrojo plano koregavimas yra parengtas vadovaujantis TINP planavimo schemos sprendiniais ir šias aplinkybes taip pat įrodo tai, kad pagal Bendrojo plano sprendinius teritorijos „uI*“ žymėjime ženklas „*”(žvaigždutė) reiškia “Teritorijų tvarkymas ir plėtra realizuojami vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko specialiuoju planu (planavimo schema), o parengus naują Trakų istorinio nacionalinio parko specialųjį planą – naujojo specialiojo plano sprendiniais.“ (šis sprendinys numatytas Bendrojo plano Pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje, reglamentų lentelės apačioje).
Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius steigia, jų ribas bei rūšį nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų ribų planus, Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. Atsakovė jau nurodė, kad Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis taip ir nebuvo įsteigtas, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 2 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paveda Valstybiniam žemėtvarkos institutui per du mėnesius pažymėti Trakų istorinio nacionalinio parko zonų ribas žemės naudojimo planuose ir žemės reformos žemėtvarkos planuose, taip pat apskaičiuoti šių zonų plotus. Surinkęs šią informaciją, Žemėtvarkos institutas turėjo pateikti ją Vyriausybei, kuri turėjo priimti sprendimą įsteigti šį draustinį, būtent pagal Prokuroro cituojamo Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, tačiau jokie veiksmai dėl to nebuvo atlikti ir Vyriausybė iki šiol nėra priėmusi sprendimo įsteigti Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį, todėl Sprendimas negali prieštarauti teisės akto punktui, kuriame nustatyti atitinkami veiksmai, kuriuos turėjo atlikti trečioji institucija (ne Sprendimą priėmusi institucija), jeigu šie veiksmai iki šiol nėra atlikti.
Dėl VAĮ
10. Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais, jiems neprieštarauja, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl Kultūrinių draustinių nuostatų
11. Kultūrinių draustinių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad Kultūrinis draustinis – kultūros paveldo vietovė, kurioje yra kultūros paveldo objektų, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kuriai apsaugoti STĮ nustatyta tvarka įsteigiamas archeologinis, istorinis, etnokultūrinis ar urbanistinis ir (ar) architektūrinis draustinis (saugoma teritorija). Taigi pagal Kultūrinių draustinių nuostatus, kultūrinis draustinis sutapatinamas su kultūros paveldo vietove, kuriai saugoti teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įkurtas draustinis.
Atsakovė akcentuoja, kad Sprendimu patvirtintu Bendrojo plano koregavimo koreguota teritorija „uI*“ nepatenka į kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio ribas, atitinkamai, nepatenka į kultūrinio draustinio ribas, kurio ribos jokiame dokumente taip ir nebuvo nustatytos.
Dėl TPĮ
12. Atsiliepime išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad Sprendimu patvirtintas Bendrojo plano koregavimas parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Taip pat atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, įrodančius, kad teritorija „uI*“ nepatenka į Trakų senamiesčio – nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, atmestinas Prokuroro argumentas, kad Bendrojo plano sprendinių koregavimas yra susijęs su visuomenės (viešuoju) interesu, todėl turėjo būti atliekamos Bendrojo plano sprendinių keitimo, o ne koregavimo procedūros, kadangi Bendrojo plano koregavimo projekto sprendiniai nėra susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo (objekto ar vietovės) apsauga, Bendrojo plano koregavimo sprendiniais nekeičiami jokie sprendiniai kultūros paveldo vietovėje Trakų senamiestyje, todėl teritorijos „uI*“ sprendiniai galėjo būti koreguojami atliekant Bendrojo plano sprendinių koregavimo, o ne keitimo procedūras.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Trakų miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46 patvirtino Trakų miesto bendrąjį planą (skelbiamas viešai Trakų rajono savivaldybės tinklapyje http://www.trakai.lt/index.php?2927417655). Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. SI-160 patvirtino Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą bei pripažino, kad šis planas yra neatskiriamoji Trakų miesto bendrojo plano dalis. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. P2-431 leido koreguoti iniciavimo pagrindu Trakų miesto bendrojo plano ir Teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Trakų mieste (U-18) detaliojo plano sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos. Trakų rajono savivaldybės administracija ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 29 d. pasirašė teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. T12-25, kuria teritorijų planavimo koregavimo organizatorius UAB (duomenys neskelbtini) numato įgyvendinti projektą, kurio metu būtų rekonstruojamas pastatas – auto stotis, įrengiant 2 000 kv. m ploto prekybos centrą ir apie 200 kv. m ploto auto stoties pastatą. Trakų rajono savivaldybės taryba Sprendimu patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą, kuriuo teritorijai ul* buvo nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra.
2. VAAT 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-121-789/2019 pareiškėjo skundą tenkino ir pripažino, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos Sprendimas prieštarauja TPĮ 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai ir nustatė, kad pripažintas neteisėtu Sprendimas negali būti taikomas nuo įsiteisėjusio sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre dienos.
3. LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4793-624/2019 VAAT 2019 m. gegužės 13 d. pašalino iš dalyvaujančių administracinėje byloje asmenų Trakų rajono savivaldybės administraciją ir apeliacinį procesą pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nutraukė, VAAT 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3.1. LVAT nurodė, jog atsakovu nurodytas byloje ne norminį administracinį aktą priėmęs subjektas, t. y. Trakų rajono savivaldybės taryba ar Trakų rajono savivaldybė, bet Trakų rajono savivaldybės administracija, procesinius dokumentus pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administraciją įgaliotas atstovauti advokatas. Kadangi, nesant tam pagrindo, norminėje administracinėje byloje atsakovu nurodyta ir įtraukta Trakų rajono savivaldybės administracija, tai negali būti pagrindas jam suteikti procesines teises, kuriomis gali disponuoti tik pagrįstai ir teisėtai dalyvaujantys administracinės bylos procese asmenys, taigi – ir pateikti apeliacinį skundą, šis asmuo šalinamas iš dalyvaujančių administracinėje byloje asmenų, o apeliacinis procesas pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nutraukiamas.
3.2. LVAT taip pat pabrėžė, jog bylą nagrinėjant iš naujo, turėtų būti išspręsti klausimai, susiję su dalies pareiškimo turinio atitikimu ABTĮ reikalavimams bei į bylos nagrinėjimą įtrauktais asmenimis: pareiškėjo pareiškime stokojama konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp prašomo ištirti Trakų rajono savivaldybės tarybos Sprendimo ir nurodomų įstatymų ir Vyriausybės nutarimo dalių. Be to, neaiškus pareiškimo pagrindimo dalies, susijusios su, kaip teigiama, padarytu sprendimo priėmimo procedūros pažeidimu, kuri skundžiamame sprendime aptarta ir pripažinta pagrįsta (teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimui pasirinkta procedūra – sprendimo koregavimas – neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų), tikslas, t. y. neaišku, ar prašoma ir (ar) neprašoma tirti akto neatitikimą TPĮ 28 straipsnio 4 ir 5 dalims. LVAT taip pat nurodė, jog turėtų būti išspręstas klausimas dėl į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktų asmenų pašalinimo iš proceso.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 4 daliai, 50 straipsniui, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84.1, 84.2, 87.3 ir 87.4 punktams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2. ir 21 punktams, Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento 5, 6.1, 10, 32, 33.4 ir 40 punktams.
Teismas pabrėžia, kad iš pareiškėjo pareiškimo patyti, jog jis prašo nagrinėti Sprendimo 1 punkto atitiktį nurodytiems teisės aktams. Paminėtina, kad Trakų rajono savivaldybės taryba Sprendimo 1 punkte patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą, kuriuo teritorijai (ul*), t. y. 0,5881 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra.
2. Pažymėtina, jog ginčo, kad Sprendimas yra teisės norminis aktas nėra: tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-121-789/2019, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4793-624/2019 nurodė, kad Sprendimas yra norminis aktas.
Abstraktaus pobūdžio pareiškimas ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą, nulemia ir nagrinėjamos bylos dalyką. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis apygardos teismas turi nustatyti, ar atitinkamo teritorinio ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius aktus. Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013; 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios kategorijos administracinių bylų procesui būdingas formalus pobūdis. Tai reiškia, kad norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Atsakovo argumentai taip pat laikytini reikšmingais tik tokie, kurie pagrindžia kvestionuojamo teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ar, atitinkamai, paneigia pareiškėjo nurodomus argumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti tokį pareiškimą (prašymą), o jeigu jis buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016, 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1256-442/2018). Taigi, ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra reikšminga, vertinant, ar pareiškėjas apskritai savo prašyme suformulavo tyrimo dalyką bei tinkamai jį pagrindė.
Taigi, pirmiausia yra svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjas pareiškime atskleidė Sprendimo 1 punkte nustatytą reguliavimą ir pateikė argumentus (tyrimo pagrindas) dėl jo galimo prieštaravimo tam tikriems teisės aktams (tyrimo dalykas). Tyrimo pagrindas yra svarbus todėl, kad pareiškėjas turi paneigti teisės norminio akto teisėtumo prezumpciją, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2011 m. spalio 25 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimus). Pabrėžtina, kad nelikus dalyko (tiek paties skundžiamo akto, tiek akto, kuriam galimai prieštarauja skundžiamas aktas) byla taip pat nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
2.1. Pareiškėjas savo pareiškime nurodo, kad ginčo teritorija, t. y. 0,5881 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, yra susijusi su Trakų senamiesčiu.
Pastebėtina, kad pareiškėjas pareiškime mini visą teritoriją (0,5881 ha), nurodydamas, kad jai taikomi visi pareiškime minimi aktai. Pareiškėjas pareiškime pabrėžia, kad:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ buvo įsteigtas Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (toliau – ir TINP planavimo schema). TINP planavimo schemoje numatyta, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Statybos ir urbanistikos ministras 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ TINP planavimo schemą paskelbė. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 120 Trakų senamiestį paskelbė saugomu (kodas UI8). Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. Į-114 Trakų senojo miesto vietą, kodas Al783, įrašė į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą. Nustatė, kad šio objekto vietovė yra Trakų m. centrinė dalis, pusiasalis tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų, plotas – 79,27 ha. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Trakų senojo miesto vietą ir Trakų senamiestį paskelbė saugomomis bei nustatė šių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslus: Trakų senojo miesto vietą, kodas A1783, saugoti moksliniam pažinimui, Trakų senamiestį, kodas U18, saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodyta, kad: Trakų senojo miesto vieta, unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – Al783; Trakų senamiestis, unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – UI8, numeris Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – UR5. Trakų senamiesčio amžius: XIV a. – XX a. I p., su XX a. vid.- XXI a. pr. intarpais. Trakų senamiesčio vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą), architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), istorinis (lemiantis reikšmingumą unikalus), kraštovaizdžio, povandeninis (lemiantis reikšmingumą svarbus), urbanistinis (lemiantis reikšmingumą svarbus).
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teikimu 2003m. liepos 28 d. Trakų istorinis nacionalinis parkas dėl savo unikalumo buvo įrašytas į UNESCO Preliminarių į pasaulio paveldo sąrašą.“
Visgi, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Bendruoju planu nebuvo nustatytos ar keičiamos Trakų senamiesčio ribos, t. y. Trakų senamiesčio ribos yra į Bendrąjį planą inkorporuotas kaip kitame dokumente nustatytas sprendinys, nustatytas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. aktu Nr. KPD-RM-216 ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. aktu Nr. KPD-RM-627, bei prie šių aktų pridedamame Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų plane, datuojamame 2006 m. spalio 2 d. Pagal pastarajame plane pažymėtas Trakų senamiesčio teritorijos ribas teritorija „ul*“ aiškiai nepatenka į Trakų senamiesčio ribas. Be to, Bendrasis planas buvo patvirtintas jau po to, kai Trakų senamiesčio ribos buvo apibrėžtos, nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, todėl Bendruoju planu Trakų senamiesčio ribos nebuvo nei nustatomos, nei keičiamos, o senamiesčio ribos yra nustatytos atskirame dokumente – vertinimo tarybos patvirtintame vertinimo tarybos akte. Pačiame Bendrajame plane Trakų senamiestis pažymėtas ruda spalva, o teritorija „ul*“ – pilka. Dar daugiau, įvertinus Kultūros vertybių registro duomenis (žr. https://kvr.kpd.lt/map/index.aspx?mode=heritage-public&lang=lt), matyti, kad teritorija, t. y. 0,5881 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, ribojasi su Trakų senamiesčiu, tačiau į jį nepatenka. Vadinasi, visi pareiškėjo pateikti duomenys ir reguliavimas, susiję su Trakų senamiesčiu, yra nereikšmingi ir pertekliniai, nes nėra susiję su ginčo byla, išskyrus duomenis, kad ginčo teritorija ribojasi su Trakų senamiesčiu.
2.2. Be sąvokos „Trakų senamiestis“, kuri, kaip minėta, šiame ginče nėra aktuali, pareiškėjas pareiškime mini ir sąvoką „Trakų senojo miesto vieta“. Atsakovė patikslino, kad tik dalis ginčo teritorijos, t. y. 0,054 ha dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), priklauso Trakų senojo miesto vietai (Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. P2-1320). Teismas sutinka su šia pozicija, nes ginčo sklypas pagal Kultūros vertybių registro duomenis iš esmės nepatenka į Trakų senojo miesto vietą, išskyrus mažą jo dalį (žr. https://kvr.kpd.lt/map/index.aspx?mode=heritage-public&lang=lt). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas argumentavo, jog Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius 2003 m. balandžio 24 d. įsakyme Nr. Į-114 Trakų senojo miesto vietą, kodas A1783, įrašė į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą, kad nustatė, jog šio objekto vietovė yra Trakų m. centrinė dalis, pusiasalis tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų, plotas – 79,27 ha. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2005 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Trakų senojo miesto vietą ir Trakų senamiestį paskelbė saugomomis bei nustatė šių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslus, be kita ko, nurodė Trakų senojo miesto vietą, kodas A1783, saugoti moksliniam pažinimui. Šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodyta, kad Trakų senojo miesto vieta, unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – A1783 (žr. https://kvr.kpd.lt/map/index.aspx?mode=heritage-public&lang=lt). Teismas taip pat pabrėžia, kad iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro (žr. https://kvr.kpd.lt/map/index.aspx?mode=heritage-public&lang=lt) matyti, jog Trakų senamiestis (169 ha (šis plotas numatytas Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. sprendime Nr. S1-160 patvirtintame Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane)) yra didesnis už Trakų senojo miesto vietą (79,27 ha), nes į pastarąją nepatenka Trakų pilies sala su senamiesčio šiaurine sritimi. Taigi, ginčo teritorija yra piečiau negu Trakų senamiestis, o be to tik maža Trakų senojo miesto vietos dalis patenka į ginčo teritoriją.
2.3. Pareiškėjas, pareiškime naudoja sąvoką „Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis“. Teismas pabrėžia, kad atsakovė atsiliepime nurodo, jog ginčo teritorija pagal Sprendimą patenka į urbanistinį draustinį (Bendrojo plano koregavimo aiškinamojo rašto 8 lapas).
Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius steigia, jų ribas bei rūšį nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų ribų planus, Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912, kuriuo buvo patvirtinta TINP planavimo schema, 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paveda Valstybiniam žemėtvarkos institutui per du mėnesius pažymėti Trakų istorinio nacionalinio parko zonų ribas žemės naudojimo planuose ir žemės reformos žemėtvarkos planuose, taip pat apskaičiuoti šių zonų plotus. Tačiau jokie veiksmai dėl to nebuvo atlikti. Todėl net nėra aišku, koks Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio plotas, nes jo TINP planavimo schemoje nėra (yra visas TINP plotas (8300 ha), Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinio plotas, kt.). Visgi, kaip minėta, pačiame skundžiamame Sprendime (jo aiškinamajame rašte) nurodoma, jog ginčo teritorija patenka į Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį.
2.4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčo teritorija patenka į TINP. Dėl to ginčo nėra, nes TINP, kaip minėta, apima 8300 ha ploto teritoriją.
2.5. Apibendrinus išdėstytą (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 2.1-2.4 punktus), konstatuotina, kad pareiškėjas pareiškime pertekliniai nurodė argumentavimą apie Trakų senamiestį (169 ha), nes ginčo sklypas nepatenka į Trakų senamiestį, o tik su juo ribojasi, tačiau pagrįstai nurodė, kad ginčo teritorija susijusi su Trakų senojo miesto vieta (79,27 ha), patenka į TINP (8300 ha) bei jo dalį – Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį.
2.6. Teismas pabrėžia, kad savaime Trakų senojo miesto vieta, TINP bei Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis yra saugotini objektai, todėl jiems teisės aktais yra nustatytas specialus teisinis režimas. Antra vertus, pareiškėjas turėjo paaiškinti, kodėl, jo nuomone, Sprendime, jo 1 punkte, kuriame patvirtintas Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas, kuriuo teritorijai (ul*), t. y. 0,5881 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), patenkančiai į Trakų senojo miesto vietą (dalyje), TINP bei Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį, taip pat besiribojančiai su Trakų senamiesčiu, buvo nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, pažeidžiami aukštesnės galios teisės aktų reikalavimai (pateikti pareiškimo pagrindą).
Pareiškėjas, be kita ko, paaiškino/pateikė duomenis, nurodydamas, jog: 1) Trakų miesto savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. S1-97 patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Trakų mieste (U 18), detalųjį planą ir jo sprendinius. Sprendiniais nustatyta, kad formuojamas 5881 kv. m ploto žemės sklypas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija, pobūdis – teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti, užstatymo tankis 15 proc., laikytis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skyrių reikalavimų, tame tarpe – XIX – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, XXXIV – nacionaliniai ir regioniniai parkai; 2) pareiškėjas pateikė 0,5881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą (M1:500), kuriame nurodoma, jog 0,3083 ha šio sklypo yra „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“; 3) Trakų miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendime Nr. S1-46 patvirtino Trakų miesto bendrąjį planą, kurio sprendiniuose, be kita ko, nustatyta, jog nenustatytos labai svarbių Trakų miesto objektų, t. y. buvusio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijų ribos, jog iškilus konfliktinei situacijai gali kilti juridinių problemų dėl jų išsaugojimo, jog būtina atstatyti tradicinį Trakų miesto užstatymo tipą, kartu siūloma rekonstruoti arba pagal galimybes net nugriauti sovietiniais laikais pastatytus objektus; 4) Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. sprendime Nr. S1-160 patvirtino Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą bei pripažino, kad šis planas yra neatskiriamoji Trakų miesto bendrojo plano dalis. Jame, be kita ko nustatyta, kad be reikšmingiausių kultūros paveldo objektų neatsiejama Takų miesto paveldo dalis yra pilių ir senamiesčio aplinka, kraštovaizdis bei gamtiniai elementai, nulėmę viduramžių miesto įsikūrimą būtent šioje vietoje. Tai kalvotas reljefas, istorinės kelių trasos Vilniaus kryptimis. Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane padarytos, be kita ko, tokios išvados: Trakų miestas ir jo apylinkės yra vienos vaizdingiausių Lietuvos vietų, turtingų kultūriniu paveldu bei gamtos vertybėmis. Svarbiausias saugomos Trakų miesto dalies tvarkymo uždavinys – išsaugoti unikalų kultūros ir gamtos vertybių kompleksą, nepažeisti jo savitumo. Būtina atstatyti tradicinį Trakų užstatymo tipą. Kartu siūloma rekonstruoti arba pagal galimybes net nugriauti sovietiniais laikais pastatytus objektus. Šiame plane nurodoma koncepcija, jog kraštovaizdžio kokybę lemia ne tik bendras natūralių ir artimų natūralioms teritorijų plotas, fizinės savybės, bet ir jų vientisumo bei kraštovaizdžio estetinio potencialo palaikymas; 5) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. P2-431 leido koreguoti inicijavimo pagrindu Trakų miesto bendrojo plano ir teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Trakų mieste (UI8), detaliojo plano sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos; 6) Trakų rajono savivaldybės administracija ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 29 d. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 112-25. Iš sutarties ir jos priedo – schemos – matyti, kad teritorijų planavimo koregavimo organizatorius UAB (duomenys neskelbtini) numato įgyvendinti projektą, kurio metu būtų rekonstruojamas pastatas – autobusų stotis, įrengiant 2000 kv. m ploto prekybos centrą ir apie 200 kv. m ploto autobusų stoties pastatą; 7) valstybės įmonės Registrų centro duomenimis šiuo metu 1987 m. statybos autobusų stoties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1 aukšto, 287,23 kv. m bendro ploto; 8) Sprendimo 1 punkte Trakų rajono savivaldybės taryba patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą. Sprendiniais teritorijai, tame tarpe žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Šios teritorijos plėtros būdai – modernizavimas, konversija, nauja plėtra. Sprendinių brėžinyje nurodyta, kad šalia koreguojamos teritorijos yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, pažymėta konservacinės paskirties teritorija. Brėžinyje taip pat pažymėta, kad koreguojamoje bendrojo plano teritorijoje pažymėta vizualinio dominavimo riba, t. y., koreguojama Bendrojo plano teritorija patenka į vizualinio dominavimo teritoriją; 9) pareiškėjas, aiškindamas, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad projektuojamo prekybos centro ir naujo autobusų pastato konversija bei nauja plėtra iš esmės reiškia „naują statybą“; 10) pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84 punkte nustatyta, jog, kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos: apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų (84.1 papunktis); vizualinės apsaugos – 500 metrų (84.2 papunktis). Pareiškėjas nurodo, kad minėtų sąlygų 87 punkte nustatyta, jog apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti, taip pat atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. Pabrėžia, kad, kadangi kultūros paveldo vietovei – Trakų senamiesčiui iki šiol nenustatytos individualios apsaugos zonos, reikia vadovautis minėtomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis.
Apibendrinus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Sprendimo 1 punkto prieštarą aukštesnės galios aktams grindžia tuo, jog Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nes ginčo teritorijoje yra projektuojamas fiziškai didelis statinys (0,22 ha ploto bei 8,5 m aukščio, žr. Sprendimo aiškinamąjį raštą), kuris tiek fiziškai, tiek vizualine prasme darys neigiamą įtaką Trakų senamiesčiui, Trakų senojo miesto vietai, apskritai TINP. Būtent todėl teismas vertina, kad pareiškėjas iš esmės suformulavo pareiškimo pagrindą, todėl šios bylos nutraukti nėra teisinio pagrindo. Antra vertus, pareiškėjo argumentacija tiksliau bus įvertinta nagrinėjant skundžiamo Sprendimo 1 punkto atitiktį pareiškėjo nurodytoms aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatoms.
3. Dėl Sprendimo 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84.1, 84.2, 87.3 bei 87.4 papunkčiams
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nes ginčo teritorijoje yra projektuojamas fiziškai didelis statinys (0,22 ha ploto bei 8,5 m aukščio, žr. Sprendimo aiškinamąjį raštą), kuris tiek fiziškai, tiek vizualine prasme darys neigiamą įtaką Trakų senamiesčiui, Trakų senojo miesto vietai, apskritai TINP, kuriame yra ir Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis.
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84.1, 84.2, 87.3 bei 87.4 papunkčiuose, kurie nustatyti šių sąlygų XIX skyriuje „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“, buvo nustatyta, kad kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos: apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų (84.1 papunktis), vizualinės apsaugos – 500 metrų (84.2 papunktis); apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama: statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti (87.3 papunktis), atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms (87.4 papunktis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė 0,5881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą (M1:500), kuriame nurodoma, jog 0,3083 ha šio sklypo yra „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“. Taigi, 0,2798 ha šio sklypo (0,5881 ha – 0,3083 ha = 0,2798 ha) nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zonas, o pagal Sprendimo 1 punkto aiškinamąjį raštą ir brėžinius projektuojamas statinys (0,22 ha ploto) numatytas būtent 0,2798 ha sklypo vietoje, kurioje nėra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos (nagrinėjamos bylos kontekste – senojo Trakų miesto vietos) ir apsaugos zonų. Kitaip tariant, projektuojamas statinys yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės ir toliau nuo teritorijų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. toliau nuo Trakų senojo miesto vietos. Atitinkamai, pareiškėjo argumentai, kad Sprendimo 1 punktas galimai pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84.1, 84.2, 87.3 bei 87.4 papunkčius, yra ganėtinai prieštaringi, nes ginčo teritorijos sklypo plane (M1:500) yra nustatyta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, į kurias projektuojamas statinys nepatenka. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl ši administracinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad Sprendimo 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84.1, 84.2, 87.3 bei 87.4 papunkčiams, nelikus tyrimo dalyko, nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
4. Dėl Sprendimo 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 912 patvirtintai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 1086 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 ir 21 punktams, Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento 5, 6.1, 10, 32, 33.4 ir 40 punktams
4.1. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nes ginčo teritorijoje yra projektuojamas fiziškai didelis statinys (0,22 ha ploto bei 8,5 m aukščio, žr. Sprendimo aiškinamąjį raštą), kuris tiek fiziškai, tiek vizualine prasme darys neigiamą įtaką Trakų senamiesčiui, Trakų senojo miesto vietai, apskritai TINP, kuriame yra ir Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis.
4.2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (pareiškėjo nurodoma redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti draustinių nuostatai, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai; draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms). Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų ribų planus, Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. Nors šis įstatyme nustatytas reguliavimas iš dalies keitėsi, tačiau iš esmės turinio prasme liko nepakitęs, todėl bylos šia apimtimi nėra pagrindo nutraukti.
4.3. TINP schemoje nurodomi pagrindiniai TINP apsaugos ir tvarkymo principai. Joje, be kita ko, nustatyta, kad apsaugos ir naudojimo režimą visoje parko teritorijoje nustato, ūkinę veiklą reglamentuoja: 1) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas; 2) Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 283; 3) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343; taip pat nustatyta, jog Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose, apsaugos zonose taikomi atitinkamų draustinių ir apsaugos zonų nuostatai, atitinkami Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriai: 1) kraštovaizdžio, hidrografinių, botaninių zoologinių, ornitologinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 342; 2) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX,XXIX, XXXIII, XXXV, XXXIX, XLIII, XLV skyriai), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343; 3) Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1982 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 335; 4) Buvusių dvarų ir palivarkų, paminklinių sodybų bendrieji apsaugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarime Nr. 256 bei 1993 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 369; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“. TINP planavimo schemoje nurodoma, kad:
„2.2. Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis (šiuo metu UR 4) apima Trakų miesto dalį – pusiasalį tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų.
Tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.
Naudojimas. Atliekamos Trakų istorinio nacionalinio parko administracinio ir gyvenamojo centro funkcijos, neprieštaraujančios parko uždaviniams, išskyrus pramoninę gamybą. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“.
Tvarkymas. Trakų senamiestis tvarkomas, regeneruojamas pagal paminklosaugos teritorinio planavimo projektus. Kol šie projektai neparengti, tvarkymo ir statybos darbams nustatyta tvarka išduodamos Paminklotvarkos sąlygos“.
Atkreiptinas dėmesys, kad TINP schemoje nurodomi kai kurie Lietuvos Respublikos teisės aktai nebegalioja: Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 283, neteko galios nuo 2000 m. balandžio 13 d., o Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343, neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d. Be to, sovietiniai poįstatyminiai aktai, t. y. kraštovaizdžio, hidrografinių, botaninių zoologinių, ornitologinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 342, ir Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1982 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 335, neteko galios nuo 1999 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas.
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 1086 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 ir 21 punktuose nustatyta, kad draustiniuose draudžiama: naikinti ir (ar) žaloti kultūros ir gamtos paveldo objektus, jų autentiškumą, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymius ir kitas draustinių vertingąsias savybes (20.1 punktas), iš esmės keisti kultūros paveldo objektų ir draustinių aplinką (20.2 punktas), planuoti naujų statinių statybą galima tik tose draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos dalyse, kuriose atlikti moksliniai tyrimai, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (21 punktas).
4.5. Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento 5, 6.1, 10, 32, 33.4 ir 40 punktuose, be kita ko, nustatyta: istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki dabar, kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas, vizuali (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinantys statiniai, esantys vertingose ir vaizdingose teritorijose (neišvaizdūs, kraštovaizdyje nederančio architektūrinio stiliaus), ir želdiniai, užstojantys gamtos ir kultūros paveldo objektus (5 punktas); Trakų istorinio nacionalinio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis, be kita ko, konservacinio prioriteto zona – Trakų Salos ir Pusiasalio pilių bei Senųjų Trakų piliavietės kultūriniai rezervatai ir Trakų senamiesčio urbanistinis, Senųjų Trakų archeologinis, Užutrakio kraštovaizdžio architektūros, Varnikėlių, Serapiniškių, Senųjų Trakų kaimo architektūros, Kudrionių kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės aukštupio hidrografiniai, Varnikų botaninis-zoologinis, Plomėnų ornitologinis draustiniai (6.1 punktas); statiniai Trakų istoriniame nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant: 10.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, kultūrinių ir gamtinių kompleksų bei objektų vertės požymius; 10.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio, hidrologinio tinklo elementus; 10.3. išlaikyti tradicinės architektūros pobūdį – formas, medžiagiškumą, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą (10 punktas); rengiant planavimo dokumentus urbanistiniu, architektūriniu bei etnografiniu požiūriu vertingų Trakų senamiesčio bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą teritorijose, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, aikščių plano, gatvių tinklo, vertingų kultūros ar gamtos elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems, Trakų senamiestis tvarkomas remiantis Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio reglamentu ar specialiojo teritorinio planavimo dokumentais, daugiaaukščiai pastatai modifikuojami nedidinant jų aukštingumo (32 punktas); Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi, be kita ko, šie reikalavimai: draustiniuose, kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą (33.4 punktas); kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą (40 punktas).
4.6. Nors pareiškėjas teigia, kad Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nes ginčo teritorijoje yra projektuojamas fiziškai per didelis statinys (0,22 ha ploto bei 8,5 m aukščio, žr. Sprendimo aiškinamąjį raštą), kuris tiek fiziškai, tiek vizualine prasme darys neigiamą įtaką Trakų senamiesčiui, Trakų senojo miesto vietai, apskritai TINP, kuriame yra ir Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis, tačiau, kaip nurodyta šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3 punkte, pareiškėjas pateikė 0,5881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą (M1:500), kuriame nurodoma, jog 0,3083 ha šio sklypo yra „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“. Taigi, 0,2798 ha šio sklypo (0,5881 ha – 0,3083 ha = 0,2798 ha) nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zonas, o pagal Sprendimo 1 punkto aiškinamąjį raštą ir brėžinius projektuojamas statinys (0,22 ha ploto) numatytas būtent 0,2798 ha sklypo vietoje, kurioje nėra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos (nagrinėjamos bylos kontekste – senojo Trakų miesto vietos) ir apsaugos zonų. Kitaip tariant, projektuojamas statinys yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės ir toliau nuo teritorijų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, t. y. toliau nuo Trakų senojo miesto vietos. Vadinasi, Sprendimo priėmimo metu negalėjo būti pažeistos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos tiek fizinės, tiek vizualinės apsaugos prasme, o dabartiniu metu, negaliojant Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms, pareiškėjos argumentai negali būti laikomi pagrįstais, jie grindžiami prielaidomis, nes pareiškėja niekaip nepagrindė, kodėl projektuojamas statinys pažeidžia tiek fizinės, tiek vizualinės apsaugos zonas, kodėl vizualiai teršia aplinką. Atitinkamai, pareiškėjo nurodomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.2 punktas) bei Kultūrinių draustinių nuostatų (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.4 punktas)) normos, esant nustatytoms aplinkybėms, kad statinys projektuojamas teritorijoje, kurioje nėra nekilnojamųjų vertybių teritorijų ir apsaugos zonų, negali būti laikomos pažeistomis. Pareiškėjas netinkamai išaiškino, kad Sprendimo 1 punktu sudaromos sąlygos naikinti ir (ar) žaloti kultūros ir gamtos paveldo objektus (pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas – kultūros vertybes), jų autentiškumą, nes, kaip minėta, projektuojamas statinys nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (nagrinėjamos bylos kontekste – senojo Trakų miesto vietą) ir apsaugos zonas: atitinkamai, netinkamai aiškino, jog bus žalojami istoriškai susiformavęs kultūrinio kraštovaizdžio pobūdis, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymiai ir kitos draustinių vertingosios savybės, iš esmės bus keičiama kultūros paveldo objektų ir draustinių aplinka, kad planuoti naujų statinių statybą galima tik tose draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos dalyse, kuriose atlikti moksliniai tyrimai, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, nes plėtra bus vykdoma ne nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (nagrinėjamos bylos kontekste – senojo Trakų miesto vietą) ir apsaugos zonose. Tais pačiais argumentais remiantis nėra teisinio pagrindo teigti, kad Sprendimo 1 punktas prieštarauja TINP schemos (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.3 punktas) bei Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5 punktas) nuostatoms.
5. Dėl Sprendimo 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nes ginčo teritorijoje yra projektuojamas fiziškai didelis statinys (0,22 ha ploto bei 8,5 m aukščio, žr. Sprendimo aiškinamąjį raštą), kuris tiek fiziškai, tiek vizualine prasme darys neigiamą įtaką Trakų senamiesčiui, Trakų senojo miesto vietai, apskritai TINP, kuriame yra ir Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija, iš esmės nepakitusi, todėl nėra pagrindo bylą nutraukti) 11 straipsnyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama (1 dalis), kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis (2 dalis), kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose (3 dalis). Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad siekiant, jog saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima kultūros paveldo objekto teritorijoje keisti žemės naudojimo būdą, užstatymo tankį, intensyvumą, tipą, pastatų ar statinių paskirtį. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, saugomas pagal šio įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, o 22 straipsnio 1 dalyje – nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.
Teismas dar kartą akcentuoja, kad, kaip nurodyta šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3 punkte, pareiškėjas pateikė 0,5881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą (M1:500), kuriame nurodoma, jog 0,3083 ha šio sklypo yra „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“. Taigi, 0,2798 ha šio sklypo (0,5881 ha – 0,3083 ha = 0,2798 ha) nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zonas, o pagal Sprendimo 1 punkto aiškinamąjį raštą ir brėžinius projektuojamas statinys (0,22 ha ploto) numatytas būtent 0,2798 ha sklypo vietoje, kurioje nėra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos (nagrinėjamos bylos kontekste – senojo Trakų miesto vietos) ir apsaugos zonų. Vadinasi, Sprendimo 1 punktas niekaip negalėjo prieštarauti ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms.
6. Dėl Sprendimo 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarime Nr. IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nes ginčo teritorijoje yra projektuojamas fiziškai didelis statinys (0,22 ha ploto bei 8,5 m aukščio, žr. Sprendimo aiškinamąjį raštą), kuris tiek fiziškai, tiek vizualine prasme darys neigiamą įtaką Trakų senamiesčiui, Trakų senojo miesto vietai, apskritai TINP, kuriame yra ir Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis.
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarime Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, be kita ko, nustatyta, kad pačia didžiausia gamtine ir kultūrine verte mūsų šalyje išsiskiria Kuršių nerijos pietinės dalies bei Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksai, turintys tapti integruotos kraštovaizdžio apsaugos organizavimo etalonais. Tai bendro pobūdžio nuostatos, kurioms Sprendimo 1 punkto nuostata negali prieštarauti ir neprieštarauja.
7. Dėl Sprendimo 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 4 daliai, 50 straipsniui
7.1. Minėta, kad Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra, nes ginčo teritorijoje yra projektuojamas fiziškai didelis statinys (0,22 ha ploto bei 8,5 m aukščio, žr. Sprendimo aiškinamąjį raštą), kuris tiek fiziškai, tiek vizualine prasme darys neigiamą įtaką Trakų senamiesčiui, Trakų senojo miesto vietai, apskritai TINP, kuriame yra ir Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis. Be kita ko, dėl Sprendimo 1 punkto atitikties Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms pareiškėjas nurodo, kad Trakų miesto Bendrojo plano sprendiniai turėjo būti keičiami, o ne koreguojami, t. y. buvo pažeistos procedūros.
7.2. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus; valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams; taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas, o šio straipsnio 2 dalyje – visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis. Asmenų patiriami nuostoliai, atsiradę dėl pakeistų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kompensuojami šiems asmenims raštu susitarus su planavimo organizatoriumi dėl nuostolių kompensavimo dydžio ir terminų. Ginčai dėl nuostolių kompensavimo sprendžiami teisme. Šios nuostatos netaikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme numatytais atvejais.
7.3. Teismas pabrėžia, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai a) sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar b) kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Paminėtina, kad Sprendimas buvo priimtas, be kita ko, remiantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 ,,Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 230.3 punkte nustatyta, kad „galiojantys savivaldybių dalių bendrieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais <...> keičiant savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinius anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje“. Taigi, kadangi buvo keičiamas galiojantis bendrasis planas, parengtas Trakų rajono savivaldybės daliai, t. y. Trakų miestui, keičiant savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinius anksčiau suplanuotos (Bendras planas galioja nuo 2012 metų, kai Trakų miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendime Nr. S1-46 patvirtino Trakų miesto bendrąjį planą) itin mažos teritorijos dalyje, t. y. 0,5881 ha, tai nieko iš esmės nebuvo keičiama (dėl to pareiškėjas pareiškime nieko ir nenurodė). Kita vertus, šiame teismo sprendime nustačius, kad Sprendimo 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 912 patvirtintai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 1086 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 ir 21 punktams, Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento 5, 6.1, 10, 32, 33.4 ir 40 punktams, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarime Nr. IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Trakų miesto Bendrojo plano sprendiniai turėjo būti keičiami, o ne koreguojami. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad Sprendimo 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 912 patvirtintai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 1086 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 ir 21 punktams, Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento 5, 6.1, 10, 32, 33.4 ir 40 punktams, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarime Nr. IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, konstatuotina, kad Sprendimo 1 punkto neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 4 daliai, 50 straipsniui.
8. Dėl Sprendimo 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šiame teismo sprendime nustačius, kad Sprendimo 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 912 patvirtintai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 1086 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 ir 21 punktams, Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiojo apsaugos reglamento 5, 6.1, 10, 32, 33.4 ir 40 punktams, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarime Nr. IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 4 daliai, 50 straipsniui, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Sprendimo 1 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. eI-1095-815/2020 dalyje dėl reikalavimo ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 84.1, 84.2, 87.3 ir 87.4 punktams nutraukti.
Likusią pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.