- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1-2230-673/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05290-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.5Suėmimo skyrimo sąlygos (BPK 122 str. 7, 8 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki sulaikymo nedirbo, neregistruotas užimtumo tarnyboje, gyveno (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus:
1) 2000 m. kovo 30 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 18 straipsnio 6 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2) 2002 m. birželio 11 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
3) 2005 m. kovo 15 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį - 2 MGL bauda;
4) 2005 m. rugsėjo 1 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį - 4 MGL bauda;
5) 2005 m. lapkričio 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu ir 4 MGL bauda;
Žemesnės instancijos teismas
6) 2006 m. rugpjūčio 30 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – 10 MGL bauda;
7) 2006 m. lapkričio 27 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 MGL bauda;
(2017 m. lapkričio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu);
Žemesnės instancijos teismas
8) 2018 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 50 parų arešto bausme;
9) 2019 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 80 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Žemesnės instancijos teismas
(Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-15-1086/2021, kurioje kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 178 straipsnio 3 dalį),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkiu sveikatos sutrikdymu), padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. vasario 19 d. apie 21 val., G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su R. R. metu, tyčia ne daugiau kaip tris kartus dūrė aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai peilio geležte, nukentėjusiajam R. R. į dešinį skruostą ir krūtinės dešinį šoną, tuo padarė nukentėjusiajam aklą durtinę pjautinę žaizdą dešiniame skruoste ir dvi kiaurymines pjautines žaizdas dešiniame šone su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, storosios žarnos pasaito liestiniu pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, dėl ko sunkiai sutrikdė nuketėjusiojo R. R. sveikatą.
Kaltinamasis G. P. kaltu neprisipažino, nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad įvykis buvo galimai 2021 m. vasario 19 d. Jie trise – su R. ir mama „baliavojo“. Mama nuėjo miegoti į kambarį, o jis su R. toliau vartojo alkoholį virtuvėje. R. išėjo į tualetą. Jis gal numigo, nežino po kiek laiko pasigedo R.. Išgirdo durų trenksmus - vieną, du, tris kartus, galvojo, gal R. vaikšto kažkur. Jis nesuprato kokios durys bildėjo, nežiūrėjo kas ten bilda. Išgirdęs triukšmą, jis prisidegė cigaretę, surūkė ir ėjo į tualetą. R. jau gulėjo kambaryje ir paprašė kviesti greitąją, jis liepė mamai kviesti, o mama sakė - pats kviesk. Jam dar bekalbant su 112 operatore ar greitąja, atvyko policijos pareigūnai, jis dar pareigūnams perdavė telefoną kalbėti. Jis pats nesuprato kodėl R. prašė kviesti greitąją, pagalvojo, kad gal jam silpna, nes vieną kartą anksčiau kvietė jam greitąją dėl spaudimo. Matėsi, kad kažkokia bala yra, bet ar kraujas ar ten kas, nesuprato. Skambindamas greitajai jis nežinojo kas yra nukentėjusiajam. Nežino, kodėl pasakė kad susipjaustęs. Nežino kiek laiko praėjo nuo to laiko, kai nukentėjusysis nuėjo į tualetą iki kol paprašė kviesti greitąją, gal 10-15 min. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad tą vakarą pas juos niekas nebuvo atėjęs ir niekas nebuvo išėjęs. Bet gal R. buvo išėjęs, gal kas ir buvo atėjęs, bet jis nežino, tik girdėjo kelis kartus durų trenksmus. Mama tuo metu miegojo kambaryje. Mama sakė, kad eina miegoti, o pamiegojus sakė žiūrės „Auksinį protą“, ji buvo labai girta. Su R. tą vakarą nesipyko nei jis, nei mama, gal tik garsiai kalbėjo, bet jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Negali pasakyti, kodėl įvykio vakarą nurodė, kad nukentėjusysis puolė mamą, o jis ją gynė. Policininkai jam rastos geležtės nerodė, jis jos nėra nematęs, bet ji yra ne jo. Pas nukentėjusįjį jokios geležtės jis nematė. R. yra ramus žmogus, draugiškas. Nežino kodėl pareigūnams įvykio vakarą sakė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, buvo išgėręs. Jam nustatyto girtumo neginčija, bet įvykio aplinkybes prisimena gerai. Sėdėdamas virtuvėje R. buvo su kelnėm ir lyg su „maike“. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad R. buvo be „maikės“, tai tvirtina tą aplinkybę, nes dabar jau neatsimena. Negali paaiškinti kodėl niekur nebuvo kraujo, gal ten užėjo kas nors. Dėl to ir L. prašo apklausti, nes jis ten nuolat daužo visiems duris, o pas juos durys nerakinamos. Šiandien jis neprisimena nieko iš to įvykio. Negali pasakyti nieko apie motinos duotus parodymus, ji jau ne pirmą kartą visko prifantazuoja, girta būdama ji mėgsta fantazuoti. Įvykį dėl grasinimo mamai sieja su šiuo įvykiu, nes tas L. yra ne vieną kartą grasinęs ir jam, ir mamai, ir kaimynui. Nori pasilikti tik dujų balionėlį, telefoną ir žiebtuvėlį, o visa kita prašo sunaikinti.
Raštu teismui atsiųstame paskutiniame žodyje (5 t., b. l. 23) kaltinamasis ir toliau neigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, nurodė, kad apie tai nurodė tik tuo metu buvusi girta ir ilgai klausinėta jo motina, kuri kitą dieną jau nieko neprisiminė. Be to, jo DNR pėdsakų nei ant rankų, panagių, nei ant peilio geležtės rasta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta asmenų parodymais ir kitais byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis R. R. parodė, kad apie 2021 m. vasario 19 d. prisimena tik tiek, jog buvo mieste, nusipirko zefyrų, atėjo į ir prabudo reanimacijoje. Su kaltinamuoju susipažino Pelėdnagiuose prieš maždaug tris mėnesius iki įvykio. Jis buvo deportuotas iš Rusijos, neturėjo kur gyventi Lietuvoje ir G. jam padėjo, jis apsigyveno pas kaltinamąjį (duomenys neskelbtini). Nuomos nemokėjo, bet nupirkdavo valgyti, padėdavo kaip draugui, duodavo truputį pinigų, nes tuo metu dirbo. Pas kaltinamąjį pagyveno gal tris, keturis mėnesius. Kaltinamojo mama į tą butą tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo. Vieną kartą ji jam yra pasakiusi, kad išsikraustytų, bet ne įvykio dieną. Jis tame bute miegodavo lovoje, o kai atvažiuodavo kaltinamojo mama – ant žemės. Su kaltinamuoju sutarė puikiai, nekonfliktuodavo net kai išgerdavo. Įvykio dieną su kaltinamuoju ir jo mama bute gėrė alkoholį, jo manymu, niekur išėję nebuvo. Kaltinamojo mama kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Jie išeidavo į koridorių parūkyti. Jau vėliau kaimynas su vežimėliu, vardu R. ar R., jam pasakė, kad jį sužalojo G. P., taip pat vaikai, žaidžiant krepšinį, sakydavo tą patį. Išleistas iš ligoninės apsigyveno nakvynės namuose, nes G. nebėra, o su jo mama jis kažkaip nelabai. Buvo vieną kartą nuėjęs, pasiėmė drabužius. T. G. mama jam sakė, kad nieko nematė, žiūrėjo televizorių. Ji nesakė, kad jis buvo sužalotas tame bute, tik sakė, kad jį iš ten išvežė. Pats nepamena kur ir kas sužalojo, todėl negali teigti nei, kad tai padarė G. P., nei, kad tai buvo padaryta jo bute. Iš to vakaro, kai viskas įvyko, pamena kaip pradėjo „baliavoti“, ir viskas. Jie gėrė virtuvėje, o kaltinamojo mama ateidavo ir nueidavo žiūrėti televizorių. Iš virtuvės matosi tik koridorius, o kambarys nesimato. Tiek virtuvės, tiek kambario, tiek lauko durys visada būdavo uždarytos, tik virtuvės kartais būdavo atidarytos, be to, lauko durys buvo sugedę. Įvykio vakarą lauko durys buvo tiesiog pristumtos, privertos, jos neužsirakindavo. Įvykio dieną alkoholį jis pirko parduotuvėje – ėjo į parduotuvę du kartus ir abu kartus ėjo vienas. Ar G. P. ėjo į parduotuvę nežino. Atsibudus ligoninėje gydytojas jam pasakė, kad jį su greitąją atvežė iš Vilainių. Jis pats nežino, ką tuo metu pagalvojo apie tai, kas jam nutiko - gal gatvėje, gal kur, gal namie. Jis nežino kas jį sužalojo. Civilinio ieškinio atsisako, jokių pretenzijų G. P. neturi, nes neatsimena, kad jis jį sužalojo. Jokių grasinimų po įvykio nėra sulaukęs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie savo sužalojimo aplinkybes nieko neprisimena. Sužalojimo datą jam pasakė VšĮ Kėdainių ligoninėje kai išleidinėjo. Seselės ligoninėje taip pat sakė, kad komoje jis gulėjo 12 dienų, kad jį operavo 6 valandas. Neprisimena nei kokiomis aplinkybėmis, nei kur, nei kas jį sužalojo, tikisi, kad atmintis sugrįš, kad galės papasakoti visas aplinkybes, nes pats yra suinteresuotas. Nurodė, kad pas jį kūne yra kelios pjautinės žaizdos, taip pat atrodo, kad buvo sumušta jo galva. 2020 m. birželio mėn. buvo deportuotas iš Rusijos, kadangi ten nuo 1998 m. gyveno be asmens dokumento. Deportuotas atvažiavo į Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) k., kadangi iki išvykimo į Rusiją ten gyveno. Neturėjo kur gyventi, todėl apsigyveno pas pažįstamus Kėdainiuose. 2020 m. rudenį Kėdainių r., Pelėdnagių k. prie parduotuvės susipažino su G. P., kartu išgėrė alaus, pabendravo ir išsikalbėjo, kad neturi kur gyventi, todėl G. pakvietė gyventi pas save į Kėdainius, (buto numerio neprisimena, butas yra antrame namo aukšte). Buto durys išlaužtos, nes G. pametė raktus, dėl to jas pats išlaužė. G. P. butas yra vieno kambario su virtuve. Jokios nuomos už butą G.i nemokėjo, o kadangi tuo metu dirbo prie trinkelių klojimo, už gautus pinigus pirkdavo abiem su G. valgyti bei išgerti. Visą tą laikotarpį, kol gyveno pas G., pastarasis niekur nedirbo. P. G. gyveno apie 2 mėnesius, visą tą laiką gyveno tik jie dviese, kai jis atsikraustė pas G., pastarojo mama išvažiavo gyventi pas savo dukrą. G. P. niekada nepriekaištavo dėl to, kad jis gyvena pas jį, abu puikiai sutarė. Bet nuo maždaug 2021 m. sausio mėn., G. mama paskambinusi vis sakydavo, kad negerai, jog jis čia gyvena, kad čia socialinis būstas ir niekas svetimas jame negali gyventi, todėl jis turi pasiieškoti kur gali išeiti gyventi. Jis su tuo sutikdavo ir G. mamai atsakydavo, kad užsidirbs pinigų ir išeis iš jos buto, planavo, kad kai nutirps sniegas važiuos dirbti į Vokietiją. Nors nuo sausio vidurio nedirbo, bet pinigų turėjo, kadangi draugės iš Rusijos jam per pažįstamus pervesdavo pinigų. Tokių pokalbių su G. mama telefonu apie jo išsikraustymą buvo ne vienas, bet nebuvo taip, kad ji jį išvarinėtų iš tų namų, piktai priekaištautų ar pan. Tiesiog gražiai pasakydavo, kad negerai, jog jis ten gyvena. Niekada dėl to nėra susipykęs ar sukonfliktavęs nei su G., nei su jo mama. Policijos pareigūnai, tuo metu, kai jis gyveno pas G., nėra buvę jo bute. Prisimena, kad 2021 m. vasario 19 d., maždaug per pietus buvo nuėjęs pas pažįstamą J. į parduotuvę, kur ji dirba, pakalbėjo ir grįžo į butą. Kas nutiko po to, daugiau nieko neprisimena. Jokių priešų neturi, niekas jam negrasino, su niekuo nėra sukonfliktavęs, pats jokio konflikto išprovokuoti negalėjo, nes yra nekonfliktinis žmogus. Būdamas neblaivus taip pat prie nieko nesikabinėja ir konfliktinių situacijų nesukelia. Būdamas neblaivus G. taip pat nebūdavo konfliktiškas, jie gerai sutarė, išgertuvių metu pas G. jie visuomet būdavo dviese, niekas pas jį į svečius neateidavo. Netiki, kad pas G. namuose įvykio metu galėjo būti pašalinių žmonių. P. G. visuomet miegodavo lovoje, t. y. kambaryje yra dvigulė lova, kurioje jie su G. dviese ir miegodavo. Kai jis atsikraustė pas G., kelias dienas jo namuose dar gyveno jo mama. Tas kelias dienas G. miegojo vienoje lovoje su mama, o jis miegojo miegmaišyje, pasitiesęs jį ant grindų tame pačiame kambaryje. B. G. mama gyveno tik kelias dienas ir kai ji išvažiavo, jie miegodavo vienoje lovoje. Peilio su savimi niekada nesinešiojo, nėra matęs, kad kokį peilį prie savęs nešiotųsi G. P. (1 t., b. l. 43-45). Nors jis pats nieko apie sužalojimo aplinkybes neprisimena, bet Kėdainių gatvėse jis vis sutinka iš matymo pažįstamų žmonių, kurių anketinių duomenų nežino, kurie jam teigia, kad jį sužalojo G. P., todėl tiki, kad būtent pastarasis jį ir sužalojo. Po to, kai jį išleido iš ligoninės, vieną kartą buvo nuėjęs iki buto kur gyveno. Tai buvo 2021 m. kovo mėn. Nuėjo pasiimti likusius savo daiktus ir drabužius. Bute buvo G. mama R., kuri pakvietė užeiti į buto vidų, iš R. ir sužinojo, kad buvo sužalotas jos bute g. ir, kad tą vakarą jie visi trys, t. y. jis, G. ir R., gėrė alkoholį (1 t., b. l. 46-47).
Liudytojas D. Č. – policijos pareigūnas, parodė, kad įvykis buvo 2021 m. vasario 19 d. po 21 val. Kiek pamena, į įvykio vietą jie atvyko greitai – per 1-2 minutes, nes buvo toje pačioje gatvėje, o kokios aplinkybės jam buvo žinomos vykstant, nepamena. Pranešime buvo kažkas pasakyta apie sužalojimus. Jiems atvykus į įvykio vietą, ten buvo tik nukentėjusysis, kaltinamasis ir jo mama. Daugiau jokių žmonių nei lauke, nei laiptinėje, nei bute nebuvo. Kadangi žinojo, kad iškvietimas yra dėl sužalojimo, tai atvykę atkreipė dėmesį į tai ar yra kraujo. Lauke, laiptinėje kraujo nebuvo, tik šiek tiek kambaryje, kur gulėjo nukentėjusysis, ir ant paties nukentėjusiojo. Kraujo buvo nedaug, žaizda šiek tiek kraujavo, bet nesmarkiai. Matėsi, kad kaltinamasis labai neblaivus, kalbėjo telefonu, pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir aiškino, kad nukentėjusysis pas jį į butą atėjo iš lauko jau sužalotas. Nepamena, ar kaltinamasis sakė, kad pažįsta nukentėjusįjį. Nukentėjusysis vilkėjo tik kelnes, buvo be viršutinės rūbų dalies – nuogas iki pusės, gulėjo kambaryje ant čiužinio, kuris buvo patiestas ant žemės, nieko nešnekėjo, dejavo, matėsi, kad jam skaudėjo. Nepamena, ar nukentėjusysis avėjo batus. Tiksliai nepamena ant kurios nukentėjusiojo kūno vietos matė kraujo, bet matėsi šiek tiek kraujo iš tos vietos, kur įdurta. Įvykio vietoje – šalio nukentėjusiojo, ant žemės ar ant čiužinio, M. rado kruviną peilio geležtę. Rankenos nerado. Kaltinamasis jiems aiškino, kad nukentėjusysis atbėgo iš laiptinės, o iš jo mamos, kuri buvo taip pat neblaivi, aiškinimų, buvo galima suprasti, kad jie visi trys buvo tame bute ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju sukonfliktavo. Jam asmeniškai iš kaltinamojo mamos pasakojimų susidarė įspūdis, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis. Į įvykio vietą atvyko ir daugiau kolegų, o jis kaimynų neapklausinėjo, tik sulaikė kaltinamąjį ir pristatė į komisariatą. Jam į tą butą yra tekę atvykti ir anksčiau - dėl triukšmo, nes pas kaltinamąjį nuolat rinkdavosi visokie asocialūs asmenys, būdavo girtaujama, triukšmaujama. Jam iš tarnybos žinoma, kad kaltinamasis būdamas neblaivus būna agresyvus, nuolat šaukdavo ant pareigūnų, o nukentėjusiojo jis nepažįsta, nėra matęs.
Liudytoja L. Z. parodė, kad dirba Kėdainių greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios pagalbos slaugos specialiste. Ji vyko į įvykio vietą, kiek pamena, dėl sužaloto žmogaus. Laiptinėje kraujo nematė. Kraujo praktiškai ir tame bute nematė, nes ten buvo labai tamsu. Nukentėjusysis gulėjo ant čiužinio, kuris nebuvo tiek kruvinas, kiek galėjo būti pagal tokias žaizdas, po kojomis kraujo irgi nesimatė. Nors bute buvo tamsu, tačiau kraują ant čiužinio būtų pamatę, jei jo ten būtų buvę. Dabar jau nelabai pamena, bet jei kraujo ir buvo ant čiužinio, tai tikrai nedaug, nes nuo tokių sužalojimų, tas čiužinys būtų tiesiog įmirkęs krauju. Nepamena, ar ant čiužinio buvo pagalvė. Nukentėjusysis buvo apnuoginta viršutine dalimi, tik su kelnėmis, basas, lyg ne kojinių, gulėjo lyg tai ant pilvo, į kairę pusę, gulėdamas blaškėsi. Pamačius sužalojimus, susidarė įspūdis, kad žaizdos durtinės, lygiais kraštais, diametras maždaug 2 cm. Atrodė, kad durta peiliu arba labai panašiu į peilį daiktu, o iš dūrio vietų buvo galima manyti, kad galimai pažeistas plautis ar kiti vidaus organai. Buvo sužalojimas ir ant nukentėjusiojo skruosto, tik nepamena ant kurio. Jai atrodė, kad sužalojimai padaryti vienu metu. Negali pasakyti prieš kiek laiko buvo padaryti sužalojimai iki jiems atvykstant, nes ten buvo labai tamsu, asmuo blaškėsi ir buvo neaišku ar dėl girtumo ar dėl to, kad nukraujavo, o jį atnešus į mašiną, pamatė, kad jo veido spalva tokia kaip nukraujavusio asmens, todėl galbūt dėl to jis ir blaškėsi, o gal vis tik dėl girtumo. Ant žaizdos nebuvo jokio krešėjimo, buvo visiškai švaru, todėl mano, kad jis galbūt buvo nukraujavęs, nuvalytas ir paliktas kažkiek laiko, o paskui, galimai kažkam pamačius tą žmogų, pasirodė, kad jam jau negerai, todėl buvo iškviesta greitoji. Jeigu greitoji būtų buvusi iškviesta iš karto, tai kraujas būtų prilipęs kažkaip, pabėgęs kažkur ant kūno, o šiuo atveju atrodė nuvalytas. Nuvežus nukentėjusįjį į gydymo įtaigą, jam iš žaizdų pradėjo kraujuoti. Todėl pamanė, kad tai reiškia, jog žmogus pirminėje būsenoje turėjo daug kraujuoti, paskui gal susidarė koks krešulys, žmogus buvo apvalytas. Jis nukraujavo, galbūt dėl to jo sąmonės būklė pasikeitė, jis nesikėlė, nekalbėjo. O kai jie jį pajudino, nešė, tikriausiai išmušė tą krešulį ir prasidėjo labai smarkus kraujavimas. Tai jei toks kraujavimas buvo namuose, tai jo nepamatyti neįmanoma arba labai gerai nuvalyti reikėjo. Dūrus nukentėjusiajam, kraujavimas tikrai turėjo prasiveržti, net jei jis ir būtų gulėjęs nejudėdamas. Mano, kad ten tikrai turėjo būti daugiau kraujo, nes taip įdurtas jis negalėjo nekraujuoti. Kraujas galėjo likti ant megztinio ar kokio viršutinio drabužio, bet nukentėjusysis iki pusės buvo nuogas. Tokios būklės nukentėjusysis tikrai negalėjo vaikščioti ir negalėjo ateiti iš kažkur kitur. Nukentėjusysis gulėjo tame bute, todėl mano, kad jis ten ir buvo sužalotas. Galėjo būti, kad jiems buvo pasakyta, jog nukentėjusiojo vardas yra R. ir, kad jis tame bute gyvena nuo lapkričio mėnesio. Yra buvę ir daugiau iškvietimų į tą butą, todėl jai buvo žinoma, kad ten gyvena du vyrai. Kolegos pasakojo, kad ten yra buvę konfliktinių situacijų, vyko gal dėl kažkokio sumušimo, bet ji pati į šį butą vyko pirmą kartą. Bute be nukentėjusiojo buvo dar kaltinamasis, ir kaip suprato, jo mama. Ten buvę asmenys teigė apie įvykį nieko nežinantys, atrodė, kad jie nepažįstami.
Liudytojas A. P. nurodė, kad dirba Pirminės sveikatos priežiūros centre greitosios pagalbos vairuotoju. 2021 m. vasario 19 d. dirbo su L. Z.. Kas buvo tiksliai parašyta iškvietimo kortelėje, nepamena. Kraujo dėmių laiptinėje nematė. Užėjęs į butą pamatė, kad atvykusi policija. Koridoriuje ir bute buvo tamsu. Pasakė, kad žmogus guli po dešine. Bute vaikščiojo kažkokia moteris. Šviesos nebuvo, todėl pašvietė policija, pamatė gulintį vyruką, apžiūrėjo jį, sakė, kad blogai, pavartę pamatė, kad yra pjautinės žaizdos, bet ten daug kraujo nebuvo. Subintavo tą žmogų, policija padėjo jį išnešti, ir jie atvežė į priėmimo skyrių. Nepamena kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs. Negali pasakyti ar vyko kažkokia kalba apie tai kas ten atsitiko.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad darbo metu gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes yra kruvinas ir galimai sužeistas 50 metų amžiaus vyriškis. 21.33 val. nuvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje buvo du policijos pareigūnų ekipažai. Einant link nurodyto buto, nei lauke, nei laiptinėje kraujo niekur nesimatė. Užėjus į buto vidų, pamatė, kad kambaryje ant grindų guli pacientas vardu R., pavardė nežinoma. Pacientas gulėjo ant nugaros, jo galva buvo nukreipta į lango pusę. L. Z. iškart priėjo prie paciento ir pavertė jį šiek tiek ant šono, tuomet jis pamatė, kad paciento dešiniame šone yra dvi durtinės žaizdos iš kurių nekraujavo. Žaizdos buvo apie 2,5 cm ilgio ir 2-3 mm pločio. Kitų sužalojimų nepastebėjo. Pacientas buvo sąmoningas, kažką nerišliai gargaliavo, bet nieko aiškaus nepasakė. Matėsi, kad pacientas neblaivus. Jam atrodė, kad pacientas buvo sužalotas ne ką tik. Bute dar buvo viena moteris bei vyras, kurie abu buvo neblaivūs, bet nei vienas paaiškinti kas atsitiko, negalėjo. Kadangi paciento būklė buvo sunki, jis nedelsiant buvo užkeltas ant neštuvų ir išvežtas į ligoninę. Prisimena, kad pacientas buvo be viršutinių drabužių ir marškinėlių, bet kitų jo aprangos detalių neįsidėmėjo. Aplinka buvo netvarkinga, prikrauta įvairių daiktų, kambaryje buvo tamsu, tačiau kiek teko matyti, niekur peilių ar kitų aštrių daiktų bute nebuvo matyti. Kraujo kažkiek kambaryje matė ant grindų, bet nedaug. 21.52 val. pacientą pristatė į ligoninę. Nei paciento, nei tame bute buvusių asmenį jis asmeniškai nepažįsta, tačiau vieną kartą iki įvykio teko tame bute būti darbo metu. Galimai 2021 m. sausio mėn. vyko tuo adresu pagal pranešimą dėl galimai aukšto kraujo spaudimo. Prisimena, kad tą kartą atvykęs į tą patį butą jame rado ir R. bei su juo buvusį jauną vyrą, kuris buvo bute ir šį kartą. Tą kartą bute nebuvo tik tos moters. Prisimena, kad tą kartą abu vyrai buvo neblaivūs, negalėjo tiksliai paaiškinti, kokios pagalbos iš jų reikia, be to, jie abu buvo agresyvūs. Išvadino jį su kolege įvairiais necenzūriniais žodžiais, kadangi jie jiems nedavė raminamųjų vaistų (1 t., b. l. 100-101). Kaltinamajam ir nukentėjusiajam nusiėmus kaukes, liudytojas patvirtino, kad tada sausio mėnesį bute buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, jie tada raminamųjų prašė, buvo agresyvūs. Vasario 19 d. bute jis matė tik moterį šviesiais plaukais ir dar kažkas virtuvėje buvo, jaunas gal kažkoks vyrukas. Kaltinamojo jis tame bute nematė. Policija tą kitą vyrą virtuvėje laikė, todėl negali tiksliai pasakyti ar tai buvo kaltinamasis.
Liudytoja A. M.-E. – policijos pareigūnė, parodė, kad kolegos, nuvykę į įvykio vietą, pranešė, kad įvykis su peiliu – padurtas asmuo, reikia nuvykti suforminti. Kiek laiko praėjo nuo iškvietimo iki jos atvykimo, nežino, nes pirmi nuvyko patruliai. Nuvykus, nematė jokio kraujo nei laiptinėje, nei prie laiptinės, nei prie durų, nei ant durų rankenos – niekur, kraujas buvo tik tame kambaryje. Jokių pašalinių žmonių aplink taip pat nebuvo, viskas buvo tylu, ramu. Kambaryje buvo paklota lova, kurioje buvo motina, o ant žemės buvo irgi paklota miegoti – kažkoks čiužinys, „adijalas“, pagalvė. Kraujo buvo ant to čiužinio, ant žemės, bet nedaug, dar buvo ant lovos krašto, lyg prisiliesta, todėl ji dar pamanė, kad tik bakstelėjo, sužalojimas nerimtas, nes kraujo nedaug, nukentėjusysis buvo sąmoningas, nors nesakė savo vardo, pavardės. Nukentėjusysis voliojosi ant žemės, visaip sukinėjosi, dejavo, šiek tiek kraujavo kai judėjo, bet nekalbėjo, į klausimus neatsakinėjo. Manė, kad jis tyčia neatsakinėja, atrodė, kad jis taip elgiasi dėl neblaivumo. Davė jam pūsti į alkotesterį, bet jis nepūtė, kando, spjovė šiaudelį. Vėliau sužinojusi apie jo sužalojimus, kad jam buvo pradurtas plautis, manė, kad jis taip elgėsi nesąmoningai, o ne tyčia dėl girtumo. Nukentėjusysis buvo tik su kelnėmis, basas, be kojinių, atrodė kaip žmogus, einantis miegoti. Ji matė durtinę žaizdą šone, atrodė, kad buvo viena žaizda, bet tiksliai negali pasakyti. Bute dar buvo kaltinamasis ir jo mama. Kaltinamasi teigė, kad nukentėjusio asmens nepažįsta, nežino jo vardo, pavardės, kad jis tiesiog atėjo pas jį sužalotas ir nugriuvo. Kaltinamojo motina pasakojo kitaip, bet kaltinamasis ją nuolat tildė, sakė nieko nesakyti, neprikalbėti nesąmonių, kartojo, kad ją noR. prigauti. Su kaltinamojo mama pakalbėjo, tik jį nuvedus į mašiną. Jo mama sakė, kad visi trys gėrė, kad ji jau čia senai negyvena, bet jie atvažiavo ją pasiimti su taksi ir atsivežė. Visi kartu gėrė, o po to nuėjo miegoti. Ji paklojo lovą nukentėjusiajam ant žemės ir pati nuėjo miegoti. Po to kažkas tai atsitiko, matė, kad sūnus suduoda smūgius nukentėjusiajam, bet ar jis su peiliu sudavė, ji pasakyti negalėjo. Matė tik smūgius. Ar rankoje jos sūnus kažką turėjo, pasakyti negalėjo. Tame kambaryje nebuvo elektros, todėl ji tiki, kad kaltinamojo motina galėjo tamsoje nematyti, tačiau matė, kad sudavė smūgius, taigi galėjo ir su peiliu tuos smūgius suduoti. Kaltinamojo motina sakė nežinanti nei nukentėjusiojo vardo, nei pavardės. Nurodė, kad konfliktas prasidėjo, nes nukentėjusysis ją puolė. Pasakojo, kad jos sūnus išėjo iš tualeto, pamatė, kad ją puola nukentėjusysis, ir tada jį mušė, sudavė kelis smūgius ir nukentėjusysis nugriuvo. Iš kaltinamojo motinos pasakojimo, ji suprato, kad nukentėjusysis nugriuvo ant to čiužinio, nes daugiau nebuvo kur nugriūti. Vėliau kalbantis su kaltinamojo motina, ji jau sakė, kad jos niekas nepuolė. Moteris pasakojo, kad visą vakarą buvo trise, niekas pas juos nebuvo atėję, išėję. Paklausus, ar nukentėjusysis pas juos jau atėjo sužalotas, sakė, kad ne, kad visą laiką buvo kartu. Kaltinamojo motina taip pat sakė, kad sūnus nuolat agresyvus, nuolat yra girtaujama, todėl ji išvažiavo pabūti pas dukrą. Patruliai peilį rado po nukentėjusiuoju, kai jis pradėjo vartytis. Tas peilis buvo be rankenos, tik geležtė. Rankenos nerado net ir antrą dieną nuvykus. Kruvinų rūbų taip pat nerado. Kaltinamasis bei jo motina nebuvo kruvini. Ji apžiūrėjo butą, kraujo daugiau niekur nebuvo, išskyrus kur jau minėjo. Jai net nekilo abejonių, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo kaltinamasis, nes jis melavo, jog jo nepažįsta, nors kartu gėrė ir net kartu gyveno, be to, iš ankstesnių iškvietimų kaltinamąjį žino kaip agresyvų asmenį. Mama nuolat kviesdavo policiją dėl smurto, bet atvykus sakydavo, kad niekas nemušė arba, kad netyčia kažkas pastūmė. Artimiausi kaimynai neatidarė durų, o tolimesni kaimynai sakė, kad įvykio laiku nieko negirdėjo, todėl papasakojo tik bendrai, kad tame bute nuolat girtaujama, kad kartu gyvena R., kad mama bijo sūnaus, todėl yra išvažiavusi pabūti pas dukrą. Įvykio dieną ji buvo su vaizdo registratoriumi, todėl viskas yra užfiksuota, o kitą dieną ji įvykio vietą nevyko. Ji tik surinko pirminę medžiagą, tyrimo nevykdė.
Liudytoja J. V. – policijos pareigūnė, parodė, kad vyko į įvykio vietą kitą dieną. K. M.-E. sužinojo, kad name buvo padurtas žmogus, kuris yra sunkios būklės, ligoninėje. Ji perėmė tyrimą, žiūrėjo ką daryti toliau. Ji apklausė komisariate liudytoja kaltinamojo mamą R. P. ir po to su patruliu D. E. vyko papildomai apžiūrėti įvykio vietą dienos šviesose. Įvykio vietoje jokių papildomų daiktinių įrodymų nerado, nieko reikšmingo tyrimui neužfiksavo, todėl papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo nepildė. Kaimynų neapklausinėjo, jokios informacijos nerinko. Apklausdama R. P., ji nurodė, kad liudytoja gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų, liudytoja tai suprato. Nors iš vakaro buvo gėrusi, atrodė blaivi. Liudytojai vakare buvo nustatytas girtumas, bet apklausiama ji nurodė, kad jai viskas gerai, kad ji viską pilnai suvokia, kad pasakys viską, ką žino. Ji nusiuntė patrulius atvežti R. P. iš ryto, nes įtarė, kad 10 valandą atsidarius parduotuvėms ji gali įsigyti alkoholio ir vėl prisigerti. Liudytoja pasakojo, kad jie trise vartojo alkoholį, kad nuėjo gulti ir po to buvo kažkoks žodinis konfliktas ar tai susistumdymas, lyg sakė, kad kaltinamasis sudavė ranka nukentėjusiajam. Dabar sunku prisiminti, reikia žiūrėti į apklausos protokolą. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė teisingai, kad P. paaiškino mačiusi kaip sūnus sudavė R. R. du smūgius į viršutinę kūno dalį. Peilio liudytoja neminėjo, aiškino, kad jokio daikto sūnaus rankose nematė. Ji liudytojos parodymus užrašė taip, kaip ji sakė. Jos bendravo gana ilgokai, ji vis perklausdavo, liepė jai skaityti, klausė ar nori kažką taisyti, koreguoti, po to liudytojai buvo perskaityta visa apklausa. Teisėjai pagarsinus R. P. parodymus (1 t., b. l. 74), liudytoja J. V. patvirtino, kad R. P. pasakojo sakiusi nukentėjusiajam išsikraustyti, nes netvarka, dėl to tos durys buvo išlaužtos. Nukentėjusioji viską pasakojo pati, gera valia, o ji jos parodymus užfiksavo. Ji tyrimo neatliko, tik apklausė R. P. ir apžiūrėjo įvykio vietą, nes norėjo surasti kažką - geležtę. Apžiūroje dalyvavo ir R. P.. Ji pati buvo bute, buvo lauke, apžiūrėjo po langais, o kur vaikščiojo patrulis, nežino. Laiptinėje kraujo dėmių ji nepastebėjo.
Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, gyvena priešais, o nukentėjusiojo nepažįsta. G. P. jam kaip invalidui yra ne vieną kartą padėjęs, į parduotuvę nueidavo, pykčių su juo nebuvo. Turi bendrą rūkyklą, koridoriuj bendrai gyvena. Po kažkiek laiko pamatė, kad pas kaimyną kažkoks vyrukas gyvena – nukentėjusysis. Triukšmo iš to buto nėra girdėjęs, pas jį geros durys, o ir į laiptinę jis retai išvažiuoja. Jie taip pat dažniausiai gerdavo ir rūkydavo savo bute, į laiptinę mažai išeidavo. 2021 m. vasario 19 d. nei vienas iš jų pas jį nebuvo atėjęs, nieko neatnešė, o skolą atidavė iš vakaro. Tą dieną pas G. atvažiavo jo mama R., kuri paskutiniu metu gyveno pas dukrą. Maždaug 16 val. pabeldė G. ir atidavė skolą. Atidaręs duris matė, kaip į 6-tą butą užėjo R. ir tas G. draugas. Daugiau jokie žmonės neužėjo. Tą patį vakarą apie 23 val. pas jį dar kažkas beldėsi, kaip vėliau sužinojo – policijos pareigūnai. Apie šį įvykį jis sužinojo iš G. mamos – išvažiavęs į koridorių parūkyti, pamatė kaip iš jų išėjo du policininkai, tada paklausė jos kas čia atsitiko ir G. mama pasakė, kad atvažiavo, ieškojo kažkokio įrankio. Tikrai nesakė ikiteisminio tyrimo metu, kad R. jam pasakė, jog ieškojo peilio su kuriuo dūrė. Paklausus, o kas įvyko, G. mama pasakė, kad kažką pripjovė. Anksčiau į jo bei kaimyno duris kažkas daužydavo naktimis, daužydavo ir po įvykio, bet dabar jau nebe. G. mama sakė, kad neseniai penki ar šeši asmenys atėję pas ją grasino nušauti, bet dėl ko, jis nežino, kaltinamojo mama nieko nepasakojo.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi, nurodė, kad tada viską priminė geriau. Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kaimynystėje su R. ir jos sūnum G.. P. G. gal 2021 m. sausio mėn. apsigyveno kažkoks draugas. Triukšmo iš jų buto niekada negirdėdavo, jie mažai į laiptinę išeidavo, nes dažniausiai ir gerdavo, ir rūkydavo savo bute. G. yra kelis kartus pasiskolinęs pinigų, bet skolas visada atiduodavo. Tiksliai datos neprisimena, bet maždaug 2021 m. vasario mėn. viduryje, G. iš jo pasiskolino 5 eurus, pažadėjo grąžinti vasario 19 d., kai mama gaus pašalpą. 2021 m. vasario 19 d. į šeštą butą atvažiavo kaimynė R., kuri paskutiniu metu gyveno pas dukrą. Maždaug apie 16 val. pasibeldė G. ir atidavė skolą. Tuo metu, kai atidarė duris matė, kad į šeštą butą užėjo ir R., ir tas G. draugas. Daugiau tą vakarą nei G., nei jo mamos, ar jo draugo nematė, jų balsų ir/ar triukšmo, sklindančio iš jų buto ir/ar laiptinės, negirdėjo. Tą patį vakarą, maždaug apie 23 val., kažkas beldėsi į buto duris, bet durų neatidarė, netgi nėjo pasižiūrėti kas beldžiasi. Kitą rytą išėjęs į laiptinę pamatė iš šešto buto išeinančius du policijos pareigūnus. Vėliau tą pačią dieną pas jį į namus buvo užėjusi kaimynė R., kuri prašė paskolinti telefono pakrovėją, pokalbio metu paklausė R., kodėl pas ją buvo policijos pareigūnai, o R. atsakė, kad pareigūnai ieškojo peilio, su kuo padūrė. Daugiau kaimynė nieko nepasakė, o vėliau tą pačią dieną R. pasakė, kad sužalotas G. draugas, o G. sulaikytas policijos pareigūnų. R. visiškai nieko jam nepasakojo apie tai, kas tarp G. ir jo draugo tą vakarą įvyko. Nematė, kad pas G. į butą kas nors ateidinėtų, ten išgėrinėtų. 2021 m. vasario 20 d. laiptinėje niekur kraujo nematė (1 t., b. l. 120-121).
Liudytoja Ž. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, o nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, kiek žino, jie bendravo, maždaug pusmetį kartu gyveno, kartu gerdavo. Jų butų sienos nesiriboja, bet tarp jų yra tuščia erdvė, todėl viskas labai gerai girdisi. Tame bute būdavo labai dideli girtavimai, didelis triukšmas. Nukentėjusiajam apsigyvenus tame bute, situacija nepasikeitė, nes G. yra mėgėjas patriukšmauti. Vasario 19 d. kaltinamasis reisavo su maišeliu į parduotuvę, apsirūpino alkoholiu. Nuo 20 iki 21 val., gal valandą, o gal ir trumpiau, ji girdėjo labai didelį triukšmą iš šešto buto. Jei būtų buvęs triukšmas laiptinėje, ji būtų supratusi, bet triukšmas sklido iš to buto. Girdėjo R. P. balsą, ji šaukė, bet buvo ant tiek girta, kad buvo neįmanoma suprasti ką šaukia. Dar kažką G. sakė, keikėsi, bet žodžių buvo neįmanoma suprasti. Pasižiūrėjo atidariusi buto duris, bet laiptinėje nieko nebuvo. Paskui, gal po 10-15 minučių, per langą pamatė, kad atvažiavo dvi policijos mašinos ir greitoji. Matė, kaip policijos pareigūnai G. vedė į mašiną, o nukentėjusysis buvo ant neštuvų išneštas į greitosios automobilį. Nukentėjusysis gulėjo ant neštuvų be jokių gyvybės ženklų, buvo basas – be kojinių ir be batų, ant jo buvo užklotas ar tai striukė užmesta. Negali tiksliai pasakyti po kiek laiko nurimus triukšmui atvyko policija, bet greitai. Ji nei kiek nenustebo, kad tame bute įvyko toks įvykis, nes nukentėjusysis su kaltinamuoju ten beprotiškai gėrė, kartais prisidėdavo ir R. P.. Svetimi į tą butą neateidavo, užeidavo tik toks O., bet tą vakarą ji jo nematė. Tą vakarą laiptinėje ji nebuvo sutikusi jokių nepažįstamų žmonių. Pas ją tą vakarą buvo atėję policijos pareigūnai, kuriems nurodė tą patį, ką ir čia teisme. Pareigūnai apklausinėjo septintą butą, paskui dvyliktame bute buvo, bet ta moteris nieko negirdėjo, keturioliktą butą apklausinėjo, ėjo per kaimynus. Tą vakarą namie ji buvo viena – vyras išvykęs į užsienį, o dukra išėjusi pas draugę. Kitą dieną laiptinėje kraujo nematė. R. P. mėgdavo išgerti su sūnumi, ne kartą yra basomis išlėkusi į laiptinę, prašė pagalbos, iškviesti policiją, sakydavo, kad sūnus ją muša, kad jo bijo, kad išgėręs jis būna agresyvus, neprognozuojamas. Kaltinamasis savo mamą nuolat basą vaikydavo po laiptinę, o ar mušdavo, ji nežino. Vėliau kaimynai kalbėjo, kad G. peiliu sužalojo R.. R. P. yra kalbėjusi su R. iš septinto buto, ir taip kaimynai vienas per kitą sužinojo. Ji nenustebo tai sužinojusi, tačiau abejoja, kad kaltinamasis galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Kaltinamasis nebuvo jos draugas, bet susitikę pasisveikindavo, nenorėtų tikėti, kad jis taip pasielgė. Nepažįstami asmenys jai į duris nėra niekada spardę, tik kaltinamojo mama yra prašiusi iškviesti policiją, ir pats kaltinamasis yra prašęs tai centų, tai stikliuko. G. pats savo mamos duris spardydavo, daužydavo, raktus pametęs su kirviu duris atidarinėjo.
Liudytoja K. K. parodė, kad gyvena. Kaltinamasis jos kaimynas, nukentėjusįjį irgi žino, R. P. taip pat kaip ir kaimynė. Žino, kad būdavo kažkokių konfliktų, sūnus susiginčydavo su mama, kuri kartais būdavo išvaryta iš namų. Viskas dažniausiai vykdavo bute, konfliktai būdavo žodiniai. Sūnus prieš motiną naudodavo psichologinį smurtą. Ji ne kartą yra parvedusi R. P. namo, nes rasdavo girtą parkritusią. Yra ne kartą mačiusi ją laiptinėje vakaras basą. R. P. dažniausiai bėgdavo pas dukrą arba į 91-ą namą. Nukentėjusysis tame bute apsigyveno maždaug prieš pusmetį iki įvykio. R. pasakojo, kad jis grįžęs iš kalėjimo, turėjo apykoją. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju gerdavo, galima sakyti, kiekvieną dieną ir visą laiką būdavo kartu. R. P. tame bute negyveno, nes bijojo sūnaus ir prižiūrėdavo savo dukros mergaitę. 2021 m. vasario 19 d., maždaug nuo 17 val., ji girdėjo triukšmą šeštame bute – kaltinamojo ir nukentėjusiojo balsus, o R. P. balso labai negirdėjo, bet žinojo, kad ji buvo namuose, nes visą dieną vaikščiojo į parduotuvę, pirko alkoholį. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio dieną nematė. Apie 20 val. buvo pats didžiausias triukšmas. Girdėjo keiksmažodžius, pagrinde kaltinamojo balsą, jo balso tonas aukštesnis, o nukentėjusysis nelabai keikėsi, jis toks ramesnis žmogus, bet jo balsą taip pat girdėjo. Kaltinamojo balsas buvo agresyvesnis. Girdėdama triukšmą, suprato, kad vyksta kivirčas jų bute, gal jie kažkuo nepasidalijo, kaip ir kiekvieną kartą, ir tai nebuvo keista. Jų buto durys būdavo praviros, todėl viskas labai gerai girdėjosi. Kivirčo metu laiptinėje nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nematė. Jei kivirčas būtų persikėlęs į laiptinę, ji būtų pastebėjusi, nes balsai girdėtųsi dar labiau. Ji gyvena trečiame aukšte, o P. – antrame, bet ji buvo išėjusi į laiptinę savo aukšte, laiptinėje kitų žmonių nematė, iki antro aukšto nelipo. Nuo jos buto durų iki P., vos keli metrai. Be šių trijų žmonių balsų, kitų balsų negirdėjo, tą vakarą kitų žmonių nematė. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju ginčijosi apie 20 minučių, girdėjo, kaip vienas kitą įžeidinėja įvairiais rusiškais keiksmažodžiais. Kivirčui aprimus, policija atvyko gan greitai, maždaug iki pusvalandžio. Per tą laiką nieko įtartino negirdėjo, nei, kad kažkas eitų, nei, kad kažkas triukšmautų. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktuodavo ir anksčiau, bet ne taip rimtai, nes šįkart konfliktas girdėjosi net bute. Atvykus policijai, pareigūnai nuėjo iki dešimto buto, iki jos mamos, tada ir ji nusileido iki antro aukšto. Mamos ji neklausė ar ji ką nors girdėjo, bet mano, kad turėjo girdėti, nes jos buto durys dar arčiau. Laiptinėje kraujo nematė. Kaip išnešė nukentėjusįjį, nematė. Dabar ji ten jau nebegyvena, bet girdėjo iš kaimynų, kad nukentėjusysis buvo pripjautas į širdį ir, kad jį pripjovė kaltinamasis. Jai policijos pareigūnai pasakė, kad buvo pripjautas, o kokia žmogaus sveikata, nepasakė. Su R. P. po įvykio ji nekalbėjo. Nežino kokius kaimynus pareigūnai apklausinėjo.
Liudytojas J. M. – policijos pareigūnas, parodė, kad galimai 2021 m. vasario 19 d., dirbant su vyr. patruliu D. Č., vyko pas G. P. dėl sužaloto žmogaus. Kiek pamena, policiją išsikvietė pats kaltinamasis. Įėjus į butą, matė, kad guli sužalotas asmuo, kuris buvo kruvinas. Kaltinamasis aiškino, kas sužaloto asmens nepažįsta, kad pasibeldė ir jis jį įsileido. Peilį lyg rado, neprisimena kaip jis atrodė. Įvykio smulkmenų neprisimena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Su G. P. darbo metu yra ne kartą susidūręs, jo gyvenamosios vietos adresu dažnai tenka važiuoti dėl triukšmo, protokolų surašymo, jis visada būna girtas. Bute visada būna baisi netvarka, asmenys ten miega ant žemės. Nukentėjusįjį tame bute yra matęs ir anksčiau.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Liudytojas J. M. – policijos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 19 d., dirbant su vyr. patruliu D. Č., 21.23 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), kur yra galimai padurtas žmogus. Pranešimas duomenų bazėje buvo toks: „Pranešėjo namuose yra nepažįstamas vyras apie 50 m. amžiaus, kurio kūnas kruvinas, pasak pranešėjo, supjaustytas. Asmuo guli, rėkia. Kaip ir kada žmogus atėjo į jo namus, negali pasakyti, daugiau informacijos negauta“. Kadangi buvo netoliese, į įvykį sureagavo labai greitai – per 1 min. Buto durys buvo nerakintos ir tikriausiai nerakinamos, nes matėsi, kad yra sulaužytos. Tarpduryje stovėjo vyriškis - G. P., kuris sakė, kad tai jis kvietė policiją, nes pas jį atėjo nepažįstamas asmuo, visas kruvinas, ir guli kambaryje ant grindų. Įėjus į vidų, kambaryje ant grindų gulėjo pusamžis vyras, jis buvo kruvinas, gulėjo ant čiužinio, patiesto ant grindų, ant vyro, čiužinio bei žemės matėsi kraujo. Dešiniame šone matė dvi durtines viena šalia kitos žaizdas, taip pat matė žaizdą ant dešinio žando. Bandė kalbinti vyrą, klausė jo asmens duomenų, tačiau šis į jokius klausimus neatsakinėjo. Po to, prie sužaloto asmens ant grindų pamatė kruviną peilio geležtę, peilio koto niekur nesimatė. Geležtę paėmė, nes bijojo, kad ją gali kas nors paimti ar sugadinti kokius nors pėdsakus, su rankomis geležtės nelietė, ją įdėjo į maišelį, o vėliau perdavė vyresn. tyrėjai A. M.-E.. Tame pačiame kambaryje sofoje gulėjo G. P. motina R. P.. Alkotesterio pagalba jo kolega G. P. nustatė 2,42 promilių girtumą, R. P. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, nukentėjusiajam girtumo nustatyti dėl jo būklės nebuvo galimybės. P. R. P. koks čia asmuo, ji atsakė, kad nežino, nepažįsta, tą patį sakė ir G. P.. Abu asmenys buvo neblaivūs, su jais buvo sunku susikalbėti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Atvykus medikams, nukentėjusįjį su neštuvais išnešė, o G. P. išvežė į Kėdainių rajono PK (1 t., b. l. 85-88).
Liudytoja V. K. – policijos tyrėja, nurodė, kad perėmė šios bylos tyrimą iš Kėdainių. 2021 m. vasario 24 d. ji apklausinėjo papildomai R. P.. Pamena, kad pirmoje apklausoje R. P. nurodė daugiau aplinkybių, o paklausus, kodėl dabar daugiau nepasakoja, nurodė, kad neprisimena. Visų pirma ji liudytojai leido papasakoti pačiai apie įvykio aplinkybes, o paskui uždavinėjo klausimus. Kartu su liudytoja skaitė apklausos protokolą, dar papildė jį. Po to liudytoja apklausos protokolą paskaitė ir pasirašė, kad pesrkaitė. R. P. papildomos apklausos metu detaliai nepaaiškino kas įvyko, kiek pamena, liudytoja aiškino, kad pati nesuprato kas įvyko, kad ji ruošėsi jau miegoti, o nukentėjusysis blaškėsi, po to sūnus jai liepė kviesti pagalbą, o ji atsakė jam, kad pats kviestų. Ji visus liudytojos parodymus užrašė pagal liudytojos žodžius. Prieš apklausą ji išaiškino R. P. teises ir pareigas, liudytoja pasirašė, kad suprato. Ji dar ir papildomai paklausė, ar R. P. supranta, kad gali neduoti parodymų, nes įtariamasis yra jos sūnus. Bet liudytoja kategoriškai pasakė, kad papasakos tai, ką žino, ir netgi pasakė, kad nedaug ką žino, tai neturi ką slėpti. Per pirmą apklausą liudytojai ši teisė taip pat buvo išaiškinta, ji liudytojos apie tai klausė ir liudytoja patvirtino, kad jai tokia teisė ir anksčiau buvo išaiškinta. Įvykio name jai yra tekę būti ir vienai, ir su kolega. Kolega rinko informaciją name, o ji iš kolegos tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos nusprendė kuriuos asmenis dar reikia apklausti. Ji apklausinėjo asmenis iš to paties aukšto, artimiausius kaimynus, kurie galėtų suteikti tyrimui naudingos informacijos. Kolegai ne visi kaimynai duris atidarė, ne visi sutiko bendrauti, būti apklausiami. Ji pati į kaimynų duris nesibeldė. Kaltinamasis prie jos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga nurodė, kad jokių prašymų neturi. Peržiūrėjus pareigūnų padarytus vaizdo įrašus matėsi, kad apėjus visą laiptinę, namą, butą, niekur nebuvo kraujo dėmių, nebuvo jokių pašalinių žmonių, asmenys taip pat teigė, kad pas juos nieks nebuvo atėjęs, niekas nebuvo išėjęs, todėl nusikaltimo padarymo įrankio nebuvo ieškoma visuose Kėdainiuose. J. pavardę girdi pirmą kartą.
Liudytoja R. P. - kaltinamojo mama, ir S. P. – kaltinamojo sesuo, pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, ir atsisakė duoti parodymus.
Tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja R. P. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad turi socialinį butą (duomenys neskelbtini). Tame bute jai išsikrausčius pas dukrą, liko gyventi jos vyresnysis sūnus G. P.. 2021 m. sausio mėn. sužinojo, kad sūnus į socialinį butą priėmęs kartu gyventi kažkokį R.. Ji 2021 m. vasario 19 d. apie 17 val. atvažiavo į minėtą butą, pamatė, kad buto durys išlaužtos, neužsirakina. Apie tai buvo girdėjusi iš G., jis buvo sakęs, kad duris išlaužė tas R.. Įėjusi vidun rado sūnų G. ir tą R., abu sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. Ji atsivežė sriubos ir litro talpos butelį degtinės, galvojo pasilikti ir pernakvoti. Jie visi trys susėdo virtuvėje ir gėrė degtinę. Vyrai valgė kažkokius sausainius, valgė sriubą, jokių mėsų nepjaustė ir nevalgė. Begeriant ji R. sakė, kad jis turi išsikraustyti iš to buto, nes čia yra socialinis butas ir jis negali ten būti. Tą jam sakė visą vakarą, tačiau kiek matė, jam tie žodžiai buvo visai vienodai ir jis niekur nesiruošė kraustytis. Taip jie ten sėdėjo virtuvėje, vartojo alkoholį, bet nesipyko. Ji stipriai apgirto, nes visi išgėrė beveik visą degtinę ir nuėjo gulti. Kada nuėjo gulti, pasakyti negali, tačiau dar nebuvo prasidėjęs „Auksinis protas“ per LRT televiziją, nes dar galvojo pasižiūrėti. Ji su sūnumi pasiklojo lovą kambaryje ant minkšto kampo. Ten būtų miegoję kartu. R. padėjo čiužinį tame pačiame kambaryje ant grindų, kad jis miegotų ten. Per visą vakarą pas juos niekas atėjęs nebuvo ir jie nebuvo išėję, visi nusirengė ir sugulė į lovas. Ji atsigulė ant minkšto kampo nuo sienos pusės, o sūnus G. iš krašto. R. vis vaikštinėjo po kambarį ir virtuvę ir burbėjo, kad jam kažkas negerai, nepatogu ir vis lindo prie G.. Prie jos R. nesikabino, gali būti, kad kažką sakė, bet fizinio kontakto jokio nebuvo. Ką jis kalbėjo, nepamena. Jie žiūrėjo televizorių ir vienu momentu G. pašoko iš lovos ir puolė prie R.. Matė, kad G. sudavė R. ranka vieną ar du smūgius kažkur į viršutinę kūno dalį, tačiau kur tiksliai, nematė. Rankose pas sūnų jokio daikto, panašaus į peilį ar kokio kito daikto nematė. T. R. nugriuvo ir ji dar jam atsikėlusi iš lovos įspyrė į koją ir sakė, kad jis eitų iš čia. G. jai pasakė, kad kviestų policiją, o ji sūnui atsakė, kad kviestųsi pats ir nuėjo vėl atsigulti. K. G. kvietė policiją ji nematė. Atsimena, kad į butą atėjo policijos pareigūnai, medikų nepamena. Jai pasirodė, kad ir G., ir R. išsivežė policijos pareigūnai. Ji tik pamena, kad tikrinosi girtumą alkotesteriu, ką kalbėjo ir su kuo - nepamena. Ryte, t. y. 2021 m. vasario 20 d., apie 8 val. atsikėlė ir pamatė, kad kambaryje yra kraujo, jo buvo ant žemės, ant pagalvės, ant kurios gulėjo G.. K. R. sužalotas sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Bute išgertuvių metu nebuvo jokių pašalinių asmenų, tik ji, jos sūnus G. ir R. (1 t., b. l. 74-77).
Papildomos apklausos metu liudytoja R. P. parodė, kad 2021 m. vasario 19 d. apie 15 val. jai paskambino G., kuris pakvietė atvažiuoti į svečius ir apie 16 val. ji nuvyko į butą, kur rado G. ir R.. Nei ji, nei G. tą vakarą niekur iš namų išėję nebuvo, o R. maždaug apie 18 val. buvo išėjęs į parduotuvę. Ji į šį butą atvažiavo blaivi, nors dienos metu buvo šiek tiek išgėrusi alaus. Ji prisijungė prie vyrų ir visi trys pradėjo virtuvėje gerti degtinę. Buvo girta, todėl kai kurių aplinkybių neprisimena. Kadangi visi gėrė vienodai, tai mano, kad G. ir R. taip pat buvo girti. Begeriant tarp jų nebuvo jokių konfliktų ar pykčių, G. su R. taip pat nekonfliktavo. Prisimena, kad gėrimo metu ji sakė R., kad jis turi išsikraustyti iš buto, nes tai socialinis butas, bet R. į tokius jos žodžius nekreipė dėmesio ir nieko neatsakė. Bet nei ji tada dėl to pyko ar kažkaip pradėjo konfliktuoti, nei R. taip darė. Draugiškai sėdėjo ir trise gėrė degtinę. Visą laiką jie sėdėjo buto virtuvėje. Kai išgėrė visą degtinę, susiruošė eiti miegoti, buvo tarp 20 val. ir 21 val. Ji su sūnumi miegoti pasiklojo ant iškleidžiamo minkšto kampo, o R. paklojo čiužinį ant grindų tame pačiame kambaryje. Ji atsigulė ant minkšto kampo prie sienos, o G. atsigulė prie lovos krašto. Nematė, ar R. atsigulė ant to čiužinio. Atsigulusi į lovą dar įsijungė televizorių, planavo pasižiūrėti per LRT „Auksinis protas“, kuri prasideda 21.30 val., bet užmigo laidai neprasidėjus. Prieš užmigdama, bet jau gulėdama lovoje, matė, kad R. vis vaikščiojo po kambarį bei virtuvę ir burbėjo, kad jam kažkas negerai, nepatogu ar pan. Taip pat R. vis lindo prie G.. Negali paaiškinti to žodžio „lindo“ reikšmės, t. y. nežino, ką konkrečiai darė R.. Tiesiog buvo girta ir to neprisimena, mano, kad R. gal judino G., gal jį kalbino, bet tiksliai to tvirtinti negali. R. prie jos nelindo, jos nekalbino ir nelietė. Ką konkrečiai kalbėjo ar burbėjo R., neprisimena, bet kažkodėl jis vis nenurimo, netgi nebuvo normaliai atsigulęs ant to čiužinio. G. kelis kartus sakė R., kad jis nustotų vaikščioti ir eitų miegoti, bet R. vis nesiliovė. Ji nesuprato, ko R. ten vaikščiojo, gal dar degtinės ieškojo. Kas buvo toliau neprisimena. Ankstesnės apklausos metu ji buvo nurodžiusi, kad G. pašoko iš lovos, puolė prie R. ir sudavė jam ranka vieną ar du smūgius kažkur į viršutinę kūno dalį, bet papildomos apklausos metu tokių aplinkybių neprisimena. Jeigu taip sakė ankstesnės apklausos metu, reiškia taip buvo, tuo metu viską prisiminė geriau. Jokio peilio ar kito aštraus daikto pas sūnų rankose nematė. Dar prisimena, kad kai R. nugriuvo ant čiužinio po to apsistumdymo su jos sūnumi, ji atsikėlusi jam įspyrė į koją ir sakė, kad jis eitų iš čia, nes niekaip nenusiramina. Neprisimena, ar į tai R. kažką atsakė. K. R. sužalotas ji nepamatė, jis pats irgi nieko apie tai nepasakė. Iš karto po to, kai grįžo į lovą, G. jai pasakė, kad ji kviestų policiją, o ji atsakė, kad kviestųsi pats ir nuėjo atsigulti bei užmigo. Iš buto niekas nebuvo išėjęs ir į jų butą niekas nebuvo atėjęs. Kas tą naktį vyko po to, neprisimena. Ryte atsikėlusi pamatė kambaryje ant grindų ir ant čiužinio, ant kurio turėjo miegoti R., kraują. Niekur kitur kraujo nematė. K. R. sužalotas bei išvežtas į ligoninę, o jį galimai sužalojo jos sūnus, ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Nesupranta, kodėl viskas taip įvyko, panašu, kad viskas įvyko žaibiškai, abu buvo girti, gal sūnui trūko kantrybė (1 t., b. l. 79-82).
Rašytiniai įrodymai.
2021 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad kambaryje, prie sofos, ant grindų guli sujauktas čiužinys, ant jo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, prie čiužinio ant grindų raudonos spalvos pagalvė, ant kurios taip pat raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, patraukus čiužinį - ant grindų taip pat raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambarys netvarkingas, nešvarus, tvyro rūkalų ir alkoholio kvapas. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 20-29).
Alkotesteriu G. P. 2021 m. vasario 19 d. 21.30 val. nustatytas 2.42 promilių girtumas (1 t., b. l. 149-150).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrajame pagalbos centre 2021 m. vasario 19 d. 21.19 val. gauto pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini), turinys. Kviečiantysis prisistato G., nurodo, kad guli susipjaustęs ir kruvinas žmogus, teigia, kad įvykio aplinkybių nežino (2 t., b. l. 36-38). Sujungus su greitąją pagalba, G. taip pat aiškina, kad asmuo susipjaustė, po to telefoną perduoda pareigūnams, kurie nurodo, kad mato durtines žaizdas šone, ties šonkauliais, kraujas nebėga, gal koks vidinis kraujavimas (2 t., b. l. 39-43).
Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotas policijos pareigūnų dėvėto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašų, padarytų 2021 m. vasario 19 d. nuo 21.31 val. iki 21:48 val., turinys: G. P. į pareigūnų klausimą kokia jo versija, atsako, kad jokios versijos neturi, jis geria, vyras užėjo ir krito ant žemės. Atvykusiems medikams R. P. nurodo, kad gulintis vyras ją mušė, o ji jam trenkė su ranka, nurodo jo vardą – R., vėl sako, kad gulintis vyras puolė ant jos, o kas jį padūrė, neatsako, tik pasako „gal sūnus mane gynė, aš nežinau“. Nurodo, kad girtavo apie pora valandų, kad ji paklojo ant žemės gulinčiam vyrui čiužinį miegoti, kad jis gyveno šiame bute nuo lapkričio mėnesio. Įraše matyti, kaip nukentėjusysis muistosi, mėgina keltis, sako, kad jam kažkur reikia eiti, bet kas jam atsitiko, nepasako, kažką nesuprantamai murma (2 t., b. l. 44-46). G. P. pareigūnams pasako, kad gulintis vyras girdė mamą, jie kartu gėrė, vyras puolė ant mamos, o jis apgynė ją, pastumdamas tą vyrą. R. P. nurodo, kad tas vyras ją puolė, trenkė jai per galvą, o gal sūnus ką padarė ją gindamas, bet jokio peilio nebuvo, ji nematė ar sūnus dūrė su peiliu (2 t., b. l. 47-50).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas 2021 m. vasario 19 d. nuo 14 iki 21 val., kuriame užfiksuota, kaip 16.36 val. G. P. ir R. R. atėjo į parduotuvę apsipirkti (2 t., b. l. 51-52).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2021 m. vasario 24 d. pateikti R. R. striukė, sportiniai batai, kelnės ir apatiniai (2 t., b. l. 58-63).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 490/2021 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuoti šie sužalojimai: viena akla durtinė pjautinė žaizda dešiniame skruoste; dvi kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešiniame šone su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, storosios žarnos pasaito liestiniu pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje. Sužalojimai padaryti aštriu (-ais), duriančių pjaunančių savybių turinčiu (-ais) įrankiu (-ais) paveikus dešinį skruostą ir krūtinės dešinį šoną trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti R. R. esant įvairiose padėtyse, sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo konkrečios padėties, kurioje esant buvo padaryti sužalojimai. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais – vienu į dešinį skruostą ir dviem į krūtinės dešinį šoną. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, jų padarymo eiliškumui nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra. Sužalojimai padaryti artimu GMP kvietimo laiku (2021 m. vasario 19 d. 21.25 val.). Sužalojimai savęs žalojimuisi nebūdingi. Savarankiškų veiksmų galimybę apsprendžia sąmonės būklė. R. R. GMP rastas ir į ligoninę pristatytas sąmoningas, todėl po sužalojimų patyrimo iki patenkant į ligoninę galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. R. R. kūne savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Akla durtinė pjautinė žaizda dešiniame skruoste atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešiniame šone su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, storosios žarnos pasaito liestiniu pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, vertinant jas kartu ir kiekvieną atskirai, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas) (2 t., b. l. 72-75)
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1368534-21 nurodyta, kad: 1) ant pateiktos tirti geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. R. genotipu; 2) ant pateiktų tirti G. P. marškinėlių, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su G. P. genotipu; taip pat rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; 3) ant pateikto tirti G. P. džemperio rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas. Ant G. P. džemperio rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. R. genotipu; taip pat rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas. Ant G. P. džemperio rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vieno iš dviejų vyrų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. P. genotipu, kito vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. R. genotipu; 4) ant pateiktų tirti G. P. kelnių, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas. Ant G. P. kelnių rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. R. genotipu; 5) ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo G. P. dešinės rankos panagių, padaryta 2021 m. vasario 22 d. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su G. P. genotipu; 6) ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo G. P. kairės rankos panagių, padaryta 2021 m. vasario 22 d. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 81-88).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1375386-21 nurodyta, kad rankų pėdsakai ant peilio geležtės, paimtos įvykio vietoje, netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 89-92).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. apie 21 val., G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su R. R. metu, tyčia ne daugiau tris kartus dūrė aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai peilio geležte, nukentėjusiajam R. R. į dešinį skruostą ir krūtinės dešinį šoną, tuo padarė nukentėjusiajam aklą durtinę pjautinę žaizdą dešiniame skruoste ir dvi kiaurymines pjautines žaizdas dešiniame šone su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, storosios žarnos pasaito liestiniu pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, taip sunkiai sutrikdė nuketėjusiojo R. R. sveikatą.
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sutrikė žmogaus sveikatą. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Durtų smūgių tikslus kiekis veikos kvalifikacijai pagal BK 135 str. 1 d. esminės įtakos neturi, nes svarbiausios yra pasekmės, tačiau pradiniame kaltinime nurodytas neapibrėžtas durtų smūgių kiekis naudojant sąvoką „ne mažiau kaip“, kas reiškia daugiau, nei nurodyta kaltinime, keistinas į „ne daugiau kaip“, nes kaltinamasis turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kaltinimas negali būti formuojamas neapibrėžtai sunkinant kaltinamojo padėties.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, neigė sužalojęs nukentėjusįjį, nurodė, kad nukentėjusysis galėjo išeiti iš buto ir būti kažkieno sužalotas koridoriuje, tvirtino, jog su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, kodėl kviesdamas pagalbą jis nurodė, kad nukentėjusysis yra supjaustytas, nors, kaip tvirtino, tuo laiku dar nežinojo jo sužalojimų padarymo mechanizmo - negalėjo paaiškinti.
Nukentėjusysis nurodė, kad priešingai, nei į įvykio vietą iškviestiems policininkams aiškino kaltinamasis – kaip tai patvirtina garso/vaizdo įrašas, jis buvo gerai pažįstamas su kaltinamuoju, pas kurį gyveno ne vieną mėnesį. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad jis neprisimena, kas jį sužalojo, tačiau tuo sunku patikėti, nes nukentėjusysis, kaip tai nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, buvo sąmoningas. Šią abejonę patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis teisme visiškai atsisakė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis yra teisti, tokia nukentėjusiojo pozicija neliudijant prieš kaltinamąjį gali būti paaiškinama kalėjimų subkultūros tradicijomis.
Tačiau, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, o nukentėjusysis kalto asmens neįvardino, kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų kitų įrodymų visuma.
Liudytojas J. M. – policijos pareigūnas, parodė, kad atvykus į įvykio vietą kaltinamasis aiškino, jog nors jis ir iškvietė pagalbą, tačiau sužaloto asmens nepažįsta, sužalotą nukentėjusįjį į butą tik įsileido, tačiau kaltinamojo bute prie sužaloto nukentėjusiojo jis rado kruviną peilio geležtę. Tai yra liudytojo parodymai patvirtina, jog kaltinamasis melavo, kad nepažįsta nukentėjusiojo, ką įrodo ir vėlesni paties kaltinamojo parodymai, patvirtina, jog kruvina peilio geležtė buvo rasta būtent kaltinamojo bute prie sužaloto nukentėjusiojo, o ne kitoje vietoje.
Liudytoja Ž. P. parodė, kad įvykio laiku ji girdėjo labai didelį triukšmą iš kaltinamojo buto, kuriame gyveno ir nukentėjusysis, girdėjo girtos R. P. balsą, ji kažką šaukė, kaltinamasis irgi kažką sakė, keikėsi, o po 10-15 minučių atvažiavo policija ir greitoji, taip pat nurodė, kad svetimi į kaltinamojo butą neateidavo, kad R. P. anksčiau yra prašiusi pagalbos, sakiusi, kad kaltinamasis ją muša, kad ji jo bijo, kad išgėręs kaltinamasis būna agresyvus ir neprognozuojamas. Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju kartu gyveno ir nuolat gerdavo, R. P. tame bute negyveno, nes bijojo sūnaus, kad įvykio dieną nuo 17 val. ji girdėjo kaltinamojo bute triukšmą, girdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo balsus, apie 20 val. buvo pats didžiausias triukšmas, girdėjo keiksmažodžius, pagrinde kaltinamojo balsą, kurio balso tonas buvo aukštesnis, agresyvesnis, o nukentėjusysis elgėsi ramiau, ginčas truko apie 20 min., kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą įžeidinėjo, keikė, kad ji suprato, jog kivirčas vyksta bute, nes jei kivirčas būtų persikėlęs į laiptinę, ji būtų supratusi, kadangi balsai girdėtųsi dar labiau, kad bute be trijų žmonių balsų - kitų balsų ji negirdėjo, kitų žmonių nematė, kad kivirčui aprimus gana greitai, laike iki pusvalandžio, atvyko policija, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktuodavo ir anksčiau, bet ne taip rimtai, kaip šįkart. Taigi liudytojos patvirtino, kad tarp kaltinamojo bute buvusių asmenų, tame tarpe tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, visgi įvyko konfliktas, ką kaltinamasis visą laiką neigė, patvirtino, jog pasibaigus konfliktui policija ir greitoji medicinos pagalba atvyko pakankamai greitai, kas patvirtina, jog pagalba ir buvo kviečiama dėl po konflikto nukentėjusiajam kilusių pasekmių, kurios ir yra nagrinėjamos šioje byloje.
Liudytojai D. Č., A. M.-E., L. Z., A. P., J. V. nurodė, kad kraujas buvo rastas tik kaltinamojo buto kambaryje, kuriame ir buvo rastas sužalotas nukentėjusysis bei kruvina peilio geležtė, kitose daugiabučio namo viešose vietose ar lauke kraujo rasta nebuvo. O ir liudytoja L. Z. – GMP medikė patvirtino, jog taip sužalotas nukentėjusysis iš kažkur į kaltinamojo butą ateiti negalėjo. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitoje vietoje, o ne kaltinamojo bute – nėra ir gauta nebuvo.
Priešingai, liudytojai – policijos pareigūnai D. Č., A. M. – E. parodė, kad įvykio vietoje buvusi kaltinamojo motina R. P., nors kaltinamasis ją ir tildė, pirmoji jiems nurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo bute buvo kilęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis kelis kartus sudavė nukentėjusiajam ir šis nukrito, tai yra liudytojai patvirtino, kad liudytoja R. P. įvykio vietoje pati jiems papasakojo, jog buvo konfliktas ir kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nurodęs, kad R. P. jam pačiam buvo sakiusi, kad jis buvo sužalotas jos bute.
R. P. - vienintelis asmuo, įvykio metu be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvęs bute, teisme, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodymus duoti atsisakė.
Kadangi R. P. teisme atsisakė duoti parodymus, buvo apklaustos ją ikiteisminio tyrimo metu apklaususios tyrėjos.
Liudytoja J. V. – policijos tyrėja, parodė, kad ji apklausė kaltinamojo motiną R. P. kitą dieną po įvykio, kad liudytoja, kuriai buvo išaiškinta teisė parodymų prieš sūnų neduoti, sutiko duoti parodymus, tvirtinio, kad pasakys ką žino, jautėsi gerai, kad apklausos protokolą ji surašė iš liudytojos pasakojimo, kad liudytoja pasakojo, jog įvykio metu bute jie buvo trise, tai yra ji, kaltinamasis ir nukentėjusysis, kad jie gėrė, kad nuėjo gulti, kad kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, tačiau peilio pas sūnų ji nematė, kad liudytoja perskaitė savo parodymus ir pasirašė.
Liudytoja V. K. – policijos tyrėja, taip pat patvirtino, kad vėliau apklausinėdama R. P. protokolą ji surašė iš liudytojos žodžių, prieš tai taip pat įspėjo, kad liudytoja gali atsisakyti duoti parodymus, kad R. P. patvirtino, jog įvykio vakarą niekas į butą nebuvo atėjęs ir niekas nebuvo išėjęs, kad jie trise gėrė ir buvo bute, patvirtino, jog ankstesnės apklausos metu sakė tiesą, nes tuomet geriau prisiminė, patvirtino, kad prieš pirmąją apklausą jai irgi buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų.
Be to, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti sutikusios R. P., įspėtos ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymus, kurių pirmuose parodymuose apklausiant kitą dieną po įvykio liudytoja nurodė, jog įvykio dieną bute buvo ir gėrė trise, tai yra ji, kaltinamasis ir nukentėjusysis, kad niekas iš jų iš buto išėjęs nebuvo, niekas kitas į butą atėjęs taip pat nebuvo, kad ji paklojo nukentėjusiajam čiužinį ant grindų, tačiau nukentėjusysis burbėdamas vis vaikštinėjo po butą, burbėjo, kad jam kažkas negerai, nepatogu ir vis „lindo“ prie kaltinamojo, kad prie jos nukentėjusysis nesikabino, gali būti, kad kažką sakė, bet fizinio kontakto nebuvo, o ką nukentėjusysis kalbėjo - nepamena, kad žiūrint televizorių vienu momentu kaltinamasis pašoko iš lovos ir puolė prie nukentėjusiojo, matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ranka vieną ar du smūgius kažkur į viršutinę kūno dalį, tačiau kur tiksliai nematė, kad rankose pas sūnų ji jokio daikto, panašaus į peilį, nematė, kad po kaltinamojo smūgių nukentėjusysis nugriuvo, o kaltinamasis jai pasakė, kad ji kviestų policiją. Papildomai apklausta liudytoja R. P. patvirtino pirmą kartą jos duotus parodymus, nurodė, jog nesupranta, kodėl viskas taip įvyko, kad panašu, jog viskas įvyko žaibiškai, abu buvo girti, mano, jog gal kaltinamajam trūko kantrybė.
Nekvestionuodamas liudytojos R. P. teisės atsisakyti duoti parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamuoju patrauktas liudytojos sūnus, teismas tuo pačiu daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie teismo nors ir nelaikomi savarankišku įrodymų šaltiniu - laikyti nereikšmingais, nepatikimais ir negalimais grįsti nuosprendžio, nes jie vertinami kitų įrodymų/duomenų kontekste.
Pažymėtina, kad liudytojos R. P. parodymai ikiteisminiame tyrime buvo pakankamai detalūs ir nėra nelogiški, jos nurodytas detales patvirtino ir į įvykį atvykusių policijos pareigūnų bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų parodymai. Iš liudytojos R. P. parodymų akivaizdu, jog tik pats asmuo, buvęs įvykio vietoje, galėjo nurodyti tokias aplinkybes, apie kurias žinojo tik jis, o policijos tyrėjos, apklaususios liudytoją, neturėjo nei jokios intencijos, nei galimybės liudytoją priversti ar įtikinti duoti šios sūnui iš esmės nepalankius parodymus, negalėjo žinojo tokių aplinkybių, kurias žinoti galėjo tik liudytoja, todėl teisme apklaustų policijos tyrėjų J. V. ir V. K. parodymais ir šių tyrėjų atliktų liudytojos R. P. apklausų teisėtumu abejoti teismas neturi pagrindo.
Nors paminėti liudytojai, apklausti teisme, nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, kaip parodymus duoti atsisakiusi liudytoja R. P., teismas remiasi šių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad jų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:
- teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam R. R. buvo padaryti: viena akla durtinė pjautinė žaizda dešiniame skruoste; dvi kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešiniame šone, padaryti aštriu duriančiu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu trimis trauminiais poveikiais, sužalojimai buvo padaryti vienas kito atžvilgiu artimu laiku ir artimu GMP kvietimo laiku. Taip pat nurodyta, kad nukentėjusiojo kūne savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai yra sunkūs sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiojo viršutinėje kūno dalyje, į kurią, kaip liudijo ikiteisminio tyrimo metu R. P., ji ir matė kaltinamąjį nukentėjusiajam smūgiuojant, bei padaryti duriančių/pjaunančiu įrankiu, koks ir buvo rastas bute prie sužaloto nukentėjusiojo, taip pat patvirtina, kad sužalojimai buvo padaryti konflikto metu, kuriam pasibaigus, kaip tai nurodė liudytojos kaimynės, nedelsiant buvo iškviesta ir atvyko greitoji medicinos pagalba.
- Patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog būtent kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyventame buto kambaryje ir buvo rastos sukruvintos grindys šalia čiužinio, sukruvinta lovos patalynė, sukruvintas čiužinys, ant kurio buvo rastas sužalotas nukentėjusysis;
- Pranešimo BPC turinys, kuris rodo, kad 2021 m. vasario 19 d. 21.19 val. pagalbą iškvietė pats kaltinamasis, kuris nurodė, jog guli susipjaustęs žmogus, kad įvykio aplinkybių jis nežino, tai yra kaltinamasis tuo metu jau žinojo kokiu būdu (susipjaustant) nukentėjusysis yra sužalotas/susižalojęs, ką, nebūdamas mediku, aiškiai galėjo žinoti tik asmuo, kuris pats panaudojo tokį sužalojimo mechanizmą, tai yra pats kaltinamasis. Jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis susižalojo pats, nėra ir tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiojo sužalojimai savęs žalojimuisi nebūdingi;
- Patvirtina nufilmuotas vaizdo ir garso įrašas iš įvykio vietos, padarytas policininkų „kūno“ kameromis, iš kurio matyti, kad kaltinamasis atvykusiems policininkams tvirtino, jog jis nukentėjusiojo nepažįsta, kad šis jau sužalotas atėjo pas jį į butą ir nukrito ant žemės, kas, kaip paminėta, buvo paneigta kitais įrodymais. Kodėl kaltinamasis pateikė tokią melagingą versiją, jis paaiškinti nesugebėjo. Be to, vaizdo įraše kaltinamojo motina R. P., pati, nedarant jai jokio spaudimo, policininkams normaliu tonu užduodant klausimus pasako, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, ką visą laiką neigė kaltinamasis, kad kaltinamasis ją nuo nukentėjusiojo „gynė“, tai yra pasakė tokį žodį, kuris reiškia aktyvių veiksmų atlikimą. Be to ir pats kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusįjį pastūmė, kas visiškai neatitinka jo tuometinių parodymų, kad nukentėjusiojo jis nepažinojo. Duomenų, kad nukentėjusysis liudytojos R. P. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, dėl ko kaltinamasis motiną turėjo ginti - nustatyta nebuvo. To apklausiant kaip liudytoją jau nebenurodė nei pati R. P., nenurodė ir pats kaltinamasis. Be to, net jei tokia aplinkybė ir būtų buvusi, kaltinamojo pasirinktas „gynybos“ įrankis, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumas, lyginant su galimu kėsinimosi į liudytoją pavojingumu - negalėtų būti pripažinti būtinąją gintimi;
- Patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada, kurioje nustatyta, nes priešingų duomenų nėra, kad sunkūs sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinamojo bute prie nukentėjusiojo rasta peilio geležte, ant kurios buvo rastas nukentėjusiojo kraujas, kas dar kartą įrodo, jog būtent kaltinamojo gyvenamajame bute ir buvo rastas nusikaltimo padarymo įrankis, kurio, jei nukentėjęs būtų kažkieno padurtas bendro naudojimo koridoriuje, kaltinamojo bute rasta neturėjo būti.
- Kaltinamasis gyveno su nukentėjusiuoju, ir, kaip nustatyta bylos medžiaga, beveik su niekuo nebendravo. Todėl neatsitiktinai ant kaltinamojo rūbų, kaip nurodyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje, buvo rasti dviejų žmonių biologiniai pėdsakai, tame tarpe ir nukentėjusiojo. Be to, ant kaltinamojo džemperio ir kelnių visgi buvo rasta kraujo, apie kurio atsiradimo aplinkybes kaltinamasis neužsiminė. Tačiau tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kam kraujas priklauso, nes jis buvo netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tai, kad kraujo nebuvo rasta kaltinamojo panagėse, kai pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti tik 2020-02-22, tai yra po trijų dienų po įvykio, ar tai, kad paimti rankų pėdsakai ant peilio geležtės nebuvo tinkami asmeniui identifikuoti, teismo manymu rodo ikiteisminio tyrimo atlikimo paimant lyginamuosius pavyzdžius neprofesionalumą, bet kaltinamojo kaltės šioje byloje nešalina.
Tai, kad R. P. tvirtino nemačiusi pas kaltinamąjį peilio, nereiškia, kad peilio smūgiuodamas nukentėjusiajam kaltinamasis neturėjo, be to, tokia aplinkybė gali būti paaiškinama ir objektyvia priežastimi – tame kambaryje, kuriame visi prieš įvykį buvo atsigulę miegoti, kuriame kaltinamasis pašokęs iš lovos smūgiavo, kaip tai nurodė R. P., ir kuriame buvo rastas sužalotas nukentėjusysis - nebuvo elektros.
Teismo įsitikinimu - byloje yra neginčijamai nustatyta, kad įvykio bute tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kurio metu būtent kaltinamasis rasta peilio geležte sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Jokių duomenų, kad nusikaltimą padarė kitas asmuo ar bute buvusi R. P. – nėra.
Tai, kad kaltinamasis į butą atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, jog nukentėjusiojo nepažįsta, kad sužalotas jis iš laiptinės atėjo į jo butą, neapgalvotai pranešdamas policijai apie tai, kad nukentėjusysis yra subadytas, kaltinamasis ir išsidavė kokiu būdu jis sužalojo nukentėjusįjį, ir nuo pat pradžių teikė melagingus parodymus, tame tarp ir dėl to, kad tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo, kas buvo paneigta, kaip paminėta, byloje surinktais įrodymais, todėl jo neprisipažinimas vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto sunkaus nusikaltimo.
Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, o liudytojai policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažo nariai, nurodė, tą patvirtina ir byloje esanti kaltinamojo kriminalinį elgesį charakterizuojanti medžiaga, kad būtent neblaivus kaltinamasis ir tampa agresyvus, smurtauja.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas ir teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprasdamas savo veiksmų pavojingumą - ką įrodo ir jo įvykio vietoje sąmoningai pateikta melaginga versija, suvokė, jog durdamas peiliu ar peilio geležte nukentėjusiajam jis gali jį sužaloti ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – duriančiu/pjaunančiu įrankiu padarytų dūrių ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkų sveikatos sutrikdymą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu G. P. 2021 m. vasario 19 d. 21.30 val. nustatytas 2.42 promilių girtumas), kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas sunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 t., 110, 114-183; 3 t., b. l. 2, 4, 7): teistas 9 kartus, tame tarpe 6 kartus už smurtinius nusikaltimus, tai yra viešosios tvarkos pažeidimus, pasipriešinimą policijos pareigūnui, už motinos sumušimus – tai yra linkęs smurtauti, teistumas neišnykęs, dar viena baudžiamoji byla neišnagrinėta, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, iki suėmimo nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas – neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, sveikas; specialisto išvadoje nurodyta, kad G. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga; Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, kaip ramus, santūrus, drausmingas, suprantantis įstaigoje nustatytą tvarką, su kitais sutariantis gerai, besielgiantis mandagiai, bendraujantis, palaikantis ryšius su artimaisiais.
Kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), bausmės dydį, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo elgesį, tai yra nuolatinį girtavimą kartu su kaltinamuoju, kas ir buvo pagrindine konflikto kilimo priežastimi, į valstybėje formuojamą bausmių politiką, nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 straipsnis), bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo.
Civiliniai ieškiniai.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 11 477,41 eurų civilinį ieškinį dėl išlaidų, susidariusių teikiant nukentėjusiajam R. R. gydymo paslaugas, atlyginimo (1 t., b. l. 63-66).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Dėl kaltinamojo G. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. R. R. 25 dienas gydytas Kėdainių ligoninės Reanimacijos ir Chirurgijos skyriuose dėl plaučių įplyšimo. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra sumokėjusi 11 477,41 eurų sumą. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu bei tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo G. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistinas 11 477,41 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).
Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad 7500 eurų dydžio civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo – atsisako, todėl asmeniui laisva valia išreiškus tokį savo apsisprendimą procesas dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje turi būti nutrauktas.
Kardomoji priemonė.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2021 m. vasario 19 d. (3 t., b. l. 51-53, 65-66, 80-83, 156-157).
Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą už kurį šioje byloje nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, praeityje teistas 9 kartus, tame tarpe ir už motinos sumušimą, gyveno nedeklaruotoje gyvenamojoje vietoje – motinos socialiniame būste, kurioje gyventi teisės neturėjo, nes socialinis būstas suteiktas tik jo motinai, tikslios gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistumai neišnykę, 2005-2018 metais bent penkis kartus teistas/baustas užsienyje, iki sulaikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje neregistruotas,
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7, 8 dalys), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nesant galimybės pasiekti (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytų tikslų, kuriais siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktiniai įrodymai.
Kompaktiniai diskai (11 vnt.) su vaizdo/garso įrašais (4 t., b. l. 170; 5 t., b. l. 2, 6 (neapgadinti), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje.
Nukentėjusiojo striukė, batai, juodos kelnės, apatinės kelnaitės, saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (kvitas Nr. KA VPK 008027, 2 t., b. l. 34), atsižvelgus ir į nukentėjusiojo išsakytą poziciją, kad tyrimo metu iš jo paimtų daiktų ar drabužių atsiimti nenorės (1 t., b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Kaltinamojo mėlyni marškinėliai, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir „Labas“ SIM kortelė, dujų balionėlis „PFEFFER KO“, žibintuvėlis „Arcas“ (kvitas Nr. KA VPK 008027, 2 t., b. l. 34), pilkas džemperis, mėlynos kelnės (kvitas Nr. KA VPK 008028, 2 t., b. l. 35), saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini G. P..
Lyginamieji seilių, panagių pavyzdžiai (kvitas Nr. KA VPK 008028, 2 t., b. l. 35), peilio geležtė, saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Proceso išlaidos.
Pašto išlaidos ir 810,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą (2021-11-22 Nr. (12.33 Mr) PT-8188), atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis buvo ir yra suimtas, dėl ko gynėjas jam privalėjo būti užtikrintas, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 9 d.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo/suėmimo) laiką nuo 2021-vasario 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2021 m. gruodžio 9 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš G. P. 11477,41 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 41 ct) turtinės žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Daiktinius įrodymus: 1) kompaktinius diskus (11 vnt.) su vaizdo/garso įrašais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje; 2) nukentėjusiojo striukę, batus, juodas kelnes, apatines kelnaites, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (kvitas Nr. KA VPK 008027), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 3) mėlynus marškinėlius, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir „Labas“ SIM kortelę, dujų balionėlį „PFEFFER KO“, žibintuvėlį „Arcas“ (kvitas Nr. KA VPK 008027), pilką džemperį, mėlynas kelnes (kvitas Nr. KA VPK 008028), saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. P.; 4) lyginamuosius seilių, panagių pavyzdžius (kvitas Nr. KA VPK 008028), peilio geležtę, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Proceso (pašto ir antrinės teisinės pagalbos) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).