Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-11 · Administracinė byla Nr. I2-7101-394/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
I2-7101-394/2024
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00271-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-7101-394/2024Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00271-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. MR.R2-158 neskirti pareiškėjui kompensacijos už būsto šildymą ir karštą vandenį bei įpareigoji atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo padėtį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. sausio mėnesį kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių dėl kompensacijos skyrimo už būsto šildymą ir karštą vandenį. Nurodė, jog yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl jokių pajamų negauna, turi daug skolų, todėl yra svarbios visos išlaidos, nes neturi galimybės jų padengti. Paaiškino, jog turi nekilnojamojo turto kaimo vietovėse, kurį gavo kaip palikimą, tačiau ir šio turto negali išlaikyti, nes neturi pajamų. Pareiškėjo turimą turtą bandė parduoti antstoliai, tačiau jo niekas nepirko.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad 2023 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Įvertinęs pareiškėjo prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateiktą ir iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų gautą informaciją, 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 7522 nusprendė, jog pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. galiojusi piniginės socialinės paramos skyrimo tvarka nevertinant turimo turto, t. y. realios besikreipiančiųjų turtinės padėties, nebuvo taikli, nes šios paramos paskirtis – užtikrinti valstybės paramą nepasiturintiems gyventojams, kurių pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes. Paaiškino, kad dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi ir tie asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nuo kelių iki keliasdešimties turto vienetų ir kurie, neįveiklindami turimo turto, neišnaudoja visų pajamų gavimo galimybių. Skyrius priėmė sprendimą neskirti pareiškėjui būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijos, nes nustatė, kad minėto asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, t. y. bendras turto normatyvas 13 210,00 Eur, o pareiškėjo turtimas turtas 24 840,73 Eur. Paaiškino, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DV-10 sudaryta Pušaloto seniūnijos socialinės paramos teikimo komisija, kuri vadovaudamasi Seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijos veiklos nuostatais, analizuoja, ar nepasiturintys gyventojai išnaudojo visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes, aiškinasi, ar asmenys, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės pramos, rodo aktyvias asmenines pastangas gauti nuolatinį pajamų šaltinį ir integruotis į darbo rinką, analizuoja kartu gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pateiktus dokumentus apie jų socialinę padėtį, turimą turtą, pajamas ir kitus atvejus ir teikia rekomendacijas. Komisija pateikė rekomendaciją neskirti A. K. būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijos, nes pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai, nesutaria su kaimynais, užsiiminėja papildoma nelegalia veikla. Galimybe gauti pajamų, t. y. socialinę pašalpą, laikotarpiu, kai turtas buvo nevertinamas, nesinaudojo, nes nepanoro dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. K. skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2024 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. MR.R2-1858 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas). Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 7522 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ nustatė, kad teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėjas A. K. neturi, nes pareiškėjui priklausantis turtas viršija nustatytą turto rūšies normatyvą. 2024 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. MR.R2-158 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ pareiškėjas informuotas, jog neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., toliau – ir Paramos įstatymas), Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Pasvalio rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. spalio 1 d., toliau – ir Tvarkos aprašas).

Paramos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą.

Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T1-12 patvirtinto Tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Pasvalio rajono savivaldybėje tvarkos aprašas reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką, pagrindus, kai socialinė parama skiriama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nenumatytais atvejais, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, socialinės paramos rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas.

Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į kompensacijas, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą (Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai).

Paramos įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; privalomos registruoti transporto priemonės, žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių (Paramos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai).

Byloje esanti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 7 d. Išvada dėl teisės į piniginę socialinę paramą patvirtina, jog pareiškėjas turi turto: įregistruoti statiniai, kurių vertė 16 309,23 Eur; įregistruota ir neįregistruota žemė – 1 986,36 Eur bei transporto priemonės – 6 545,14 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjui priklauso 5 automobiliai (Renault, Chrysler, du Mercedes Benz automobiliai ir Volvo).

Atsakovas sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui A. K. skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, priėmė vadovaudamasi Paramos įstatymo 6 straipsnio 1 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kurie reglamentuoja teisės į socialinę pašalpą ir teisės į kompensaciją pagrindus.

Paramos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatyta, jog piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu, kuris numato, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog atsakovas tinkamai vertino piniginei socialinei paramai skirti surinktus duomenis, išanalizavo ne tik pareiškėjo turimą turtą bet ir jo kiekį bei vertę, todėl priėmė pagrįstą sprendimą neskirti būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.

Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, neigiamai charakterizuojantys pareiškėją, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Be to, asmens charakteristika nėra objektyvus kriterijus, numatytas Paramos įstatyme, kurio pagrindu galėtų būti priimamas sprendimas neskirti būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensaciją.

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius sprendimą Nr. 7522 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ priėmė 2023 m. gruodžio 7 d. Iš byloje esančio Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2024 m. sausio 31 d. pranešimo „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ matyti, jog pareiškėjas pranešimu buvo informuotas apie sprendimą neskirti kompensaciją, tačiau pačio sprendimo pareiškėjui nepateikta. Teismui nustačius, jog atsakovas pagrįstai atsisakė skirti kompensaciją, teisiškai nėra reikšminga, kuriuo administraciniu aktu pareiškėjui pranešta apie neigiamą sprendimą. Be to, į pranešimą perkeltas sprendimo tekstas, iš kurio pareiškėjas suprato teisines pasekmes sukeliančio sprendimo turinį.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė