Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, išnagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo prašymą išduoti Europos arešto orderį dėl nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpusios S. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2009 m. sausio 30 d. S. G. atžvilgiu, kuri pasislėpė nuo jai skirtos likusios neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių 28 (dvidešimt) aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo, išdavė Europos arešto orderį.

Šio orderio vykdymo tikslu S. G. buvo sulaikyta Jungtinėje Karalystėje nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d., tačiau 2016 m. birželio 6 d. Vestminsterio miesto magistratų teismo sprendimu buvo atsisakyta perduoti S. G. į Lietuvos Respubliką, atsižvelgiant į jos sveikatą ir šeimos padėtį. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. lapkričio 10 d. byloje C-477/16 PPU nusprendė, kad 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 6 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „teisminė institucija“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, o šio 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia vykdomosios valdžios instituciją, kaip antai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, skirti „išduodančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl jos išduoto Europos arešto orderio, siekiant įvykdyti nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės, negalima laikyti „teisminiu sprendimu“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1R-195/I-114 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-313/I-331 redakcija) (toliau – Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklės), 2.1 punktu, Alytaus rajono apylinkės teismas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu S. G. išduoti naują Europos arešto orderį.

Prašymas išduoti Europos arešto orderį S. G. netenkinamas.

Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių 5 punkte nustatyta, kad Europos arešto orderį dėl laisvės atėmimo bausme nuteisto ir nuo šios bausmės vykdymo pasislėpusio asmens išduoda apygardos teismas pagal nuosprendį <...> priėmusio teismo veiklos teritoriją. Europos arešto orderis išduodamas esant šioms sąlygoms: likusi laisvės atėmimo bausmė yra keturi mėnesiai ar ilgesnis terminas; yra pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kuri taiko asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį tvarką; asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 69¹ straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintas įpareigojimas dėl Europos arešto orderio išdavimo sprendžiančiam teismui įvertinti, ar asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus.

Iš apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, jog S. G. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu nuteista 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nutartimi S. G. buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos neatlikusi 8 (aštuonių) mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi S. G. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir ji pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį į pataisos įstaigą, tačiau nuo šios bausmės vykdymo nuteistoji pasislėpė.

Nors šiuo atveju formalios Europos arešto orderio išdavimo sąlygos – neatlikta laisvės atėmimo bausmė sudaro 8 (aštuonis) mėnesius 28 (dvidešimt aštuonias) dienas ir yra duomenys apie nuteistosios buvimą Europos Sąjungos valstybėje, nepakitę, tačiau, kaip minėta, kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar konkretaus asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, mastą, nuteistojo asmenybę, šiuo atveju įvertinant ir nuosprendžio vykdymo proceso trukmę.

Pateikti duomenys patvirtina, kad S. G. pasislėpusi nuo bausmės, paskirtos už vieno tyčinio nesunkaus turtinio nusikaltimo padarymą (įvairių daiktų vagystė iš sodo namelio (BK 178 straipsnio 1 dalis)). Nusikaltimas įvykdytas 2002 metų gruodžio mėnesį, t. y. beveik prieš 15 metų. Ir nors S. G. anksčiau buvo teista, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji per šiuos penkiolika metų būtų padariusi naujų nusikaltimų Lietuvoje ar užsienio valstybėse. Tai rodo esant sumažėjusį nuteistosios pavojingumą visuomenei. Taip pat pažymėtina, jog sprendimas panaikinti lygtinį paleidimą ir pasiųsti nuteistąją atlikti likusią bausmės dalį priimtas prieš devynis metus (2008 m.).

Apygardos teismas, įvertindamas paminėtas aplinkybes dėl padarytos veikos pavojingumo, nuteistosios asmenybės, taip pat atsižvelgdamas į prašomo asmens perėmimo iš užsienio valstybės procedūrų išlaidas (vien nuteistosios pargabenimui reikalingi minimalūs finansiniai ištekliai siekia 2000 Eur), sprendžia, jog šiuo atveju nuteistosios S. G. perdavimas pagal Europos arešto orderį neatitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų. Dėl šios priežasties Europos arešto orderis neišduodamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti išduoti Europos arešto orderį S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri pasislėpė nuo jai skirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.