Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. vasario 21 d. apie 18 val. 15 min., Kunigiškių k., Tauragės r., vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,86 promilės), tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.

Tai, kad M. U. gailisi dėl padaryto pažeidimo, nedaug viršijo leistiną normą, turi kreditorinių įsipareigojimų, nėra pagrindas švelninti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, kadangi nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas tai, jog M. U. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, turi kreditorinių įsipareigojimų, nedaug viršijo leistiną normą, aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Teismo nutarime įvardytos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybės, kasdienio realaus gyvenimo faktus, sutinkamus kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą, poreikis vairuoti automobilį, kreditoriniai įsipareigojimai), pripažinti juos kaip suteikiančius pagrindą švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje nuobaudos taikymui.

Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1 str. ir 20 str. nuostatoms.

Pateiktas apeliacinis skundas apibendrinamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs praktiką tokiose bylose, kaip pvz., 2006-11-24 išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N16-1756/2006 akcentavo, jog vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslus. Šia nutartimi taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones tūrėjimo būtinumas šeimos interesų tikslais, darbui, negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas sutinka su pažeidėjo M. U. padaryto pažeidimo kvalifikavimu, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą M. U. pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjui paskyrė švelnesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas M. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Pažymėtina, kad nagrinėjamai bylai svarbios ir 2005 m. lapkričio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.

Apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, t. y., pirma, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.); antra, nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.); trečia, tokio pobūdžio pažeidimą M. U. apskritai padarė pirmą kartą, t. y. Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, jog anksčiau jis niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 10-14). Nuobaudos individualizavimui svarbu ir tai, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumo lygis leistiną ribą viršija pakankamai neženkliai (0,8 promilės) (b. l. 4). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinėn nuobaudos individualizavimui nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pažeidėjas nuo pat jo padaryto pažeidimo užfiksavimo momento prisipažino kaltu ir gailėjosi (b. l. 1-2). Tokios pat pozicijos pažeidėjas laikėsi ir nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme.

Visa tai leidžia teigti, kad yra pagrindas pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, kadangi šiuo atveju vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., būtų per griežta.

Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju minėti administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui su pinigine bauda kartu paskyrus ir mažesnės trukmės (5 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Tauragės rajono apylinkės teismo skundžiamu nutarimu M. U. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams – laikytina optimalia, teisinga ir protinga.

Pažymėtina, kad Apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (šeimos išlaikymas, turimi kreditoriniai įsipareigojimai) negali būti pripažįstami pagrindu skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Tačiau dėl anksčiau išdėstytų visų kitų argumentų, Apygardos teismas yra įsitikinęs, jog apylinkės teismo pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota yra tinkamai (optimaliai).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą M. U. parinko tinkamai. Ši nuobauda yra tikrai pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra. Dėl išvardytų motyvų Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.