- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- e2YT-2670-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00353-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- J. Š., P. Š., D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- H. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Marta Matiukevič
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
2.5.5.; 2.5.7.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2.
2018 m. rugpjūčio 3 d.
dalyvaujant pareiškėjams J. Š., P. Š., D. Š. jų atstovei advokato padėjėjai Martai Matiukevič,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Abromavičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š., P. Š., D. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims H. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl nuosavybės teisės ir naudojimosi teisės pripažinimo ir palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad namas (32,7 kv. m.) esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė M. Š., nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai naudojasi žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), kurio žemėlapio koordinatės (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 1981 – 1982 m. H. R. ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurią M. Š. pardavė gyvenamąjį namą, bendras plotas 32,7 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) M. Š. kartu su žmona D. Š. ir dviem sūnumis J. ir P. gyveno nupirktame name. (duomenys neskelbtini) M. Š. mirė. Mirusio žmona ir vaikai toliau po M. Š. mirties gyveno ir tebe gyvena name, per visą šį laikotarpį jį prižiūrėjo, rūpinosi kaip savo. Nuo pat palikimo atsiradimo moka mokesčius už žemę ant kurios stovi namas ir kuria dirba, mokesčius už elektrą, darė einamąjį namo remontą. Pareiškėjams gyvenant name niekas kitas išskirus juos nesinaudojo namu. Namas yra senas, todėl norint daryti remontą statybininkams prireikė leidimų. Norint gauti leidimus paaiškėjo, kad namas, kurį nusipirko M. Š., nėra registruotas, o vienintelis išlikęs dokumentas yra tik įrašas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 11, asmeninės sąskaitos Nr. 470(1998-2002), kad M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (bendras plotas – 32,7 kv. m.) (duomenys neskelbtini). Nemėžio Seniūnijos matininkas nurodė, kad nei namui nei žemės sklypui nėra suteikta unikalių numerių, tačiau nurodė tikslias naudojamojo žemės sklypo koordinates ((duomenys neskelbtini)), kadangi anot matininko šalia esantis sklypai yra išmatuoti ir jiems suteikti unikalūs numeriai. „Registrų centre“ žemės plotui ir gyvenamajam namui, kuriame virš 35 m. gyvena ir naudojasi pareiškėjai, nėra suteikti unikalūs numeriai, tai pat nėra jokių įrašų kam priklauso minimas žemės sklypas ir namas. Kadangi žemės sklypui nėra suteikta unikalaus numerio, ko pasekoje žemės sklypas negalėjo būti išpirktas, tačiau ant minimo žemės sklypo stovi namas kuriame pareiškėjai gyveno virs 35 m., o žemę naudojo pagal jos paskirtį sodindami bulves, morkas, burokus ir kt., sėjo grūdus, ganė gyvulius, šienavo. Išlikę tik pridedami namo privalomojo draudimo dokumentai. Vilniaus apskrities archyvas patvirtino, kad turimais archyvo duomenimis H. R. ir M. Š. 1981 – 1982 m. sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal archyvo turimus duomenis Vilniaus valstybinės notarinės kontoros ar Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 – 1982 m. norimų duomenų dokumentuose nerasta. Pareiškėjai nori įforminti savo turimas teises, tačiau šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Todėl pareiškėjai priversti kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad priėmė palikimą faktiškai pradėję turtą valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. Š. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjų J. Š., P. Š. ir D. Š. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjai, teismo prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog namas nuosavybės teise priklausė M. Š., taip pat turi įrodyti, kad namo statyba buvo teisėta. Pažymėtina, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju M. Š. nustatant nuosavybės teisės faktą į namą, privaloma įsitikinti, pagrindžiant įrodymais, kad namo statyba buvo vykdoma teisėtai pagal jo statybos metu nustatyta tvarka parengtą projektą bei išduotą statybos leidimą. Nors pareiškėjai ir nurodo, jog „<...> realybėje namas buvo pastatytas gerokai iki pirkimo-pardavimo sutarties <...>“, tačiau su pareiškimu duomenų, patvirtinančių, jog namas vis dėl to buvo pastatytas jo statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. turinti parengtą projektą ir gavus jam leidimą, nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai kartu su pareiškimu nepateikė jokių duomenų, jog jie būtų kreipęsi archyvą ar kitas institucijas dėl namo statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų kopijų gavimo. Todėl inspekcija mano, jog pirmiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir niekaip neįrodo namo sukūrimo teisėtumo ar statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos atitiktį. Iš pareiškimo yra žinoma, jog M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėjai į teismą su pareiškimu kreipėsi tik 2017-12-07, t. y. praėjus daugiau nei 12 (dvylikai) metų, o priežastys, kodėl pareiškėjai per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, apskritai nenurodytos. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai ilgiau nei 12 (dvylika) metų naudojosi namu, savaime nereiškia, jog dėl to jiems atsirado pagrindas įgyti nuosavybės teisę į namą.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame prašė patikslinto pareiškimo pirmą ir antrą reikalavimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškimo trečią reikalavimą atmesti kaip nepagrįsta.
Nurodė, kad iš pareiškėjų pareiškimo turinio neaišku, kokią juridinę reikšmę gali turėti pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio žemėlapio koordinatės (duomenys neskelbtini), nes pagal žemės įstatymo bei taisyklių nuostatas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjams suteiktų teisę be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą, būtiną šiam gyvenamajam namui eksploatuoti.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. Š. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad H. R. 1982 m. pardavė M. Š. namą ir žemę. Tėvas pirko namą ir žemę, dokumentus tvarkė seniūnijoje. Šeima visą laiką tvarkė žemę sėjo bulves, kviečius. Šiuo momentu paveldėjimo klausimais rūpinasi mama. Po tėvo mirties arė žemę, rūpinosi namu, mokėjo už elektrą, draudimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad namą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Galvojo, kad visa žemė priklauso jiems. Mano, kad dabar žemė priklauso valstybei. Mama ėmėsi veiksmų palikimui po tėvo mirties priimti. Name gyveno nuo gimimo, niekas kitas nuo namo pirkimo name negyveno. Namas yra senos statybos.
Pareiškėja D. Š. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad namą vyras pirko iš H. R.. Paveldėjimo teisinių santykių neišmano, į teisininkus nesikreipė. Po vyro mirties naudojosi namu ir žemės sklypu.
Pareiškėjų atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad M. Š. namą pirko, į jį persikraustė, name gyveno iki pat mirties. Namų ūkio knygoje yra konkrečiai užfiksuota, kad namą įsigijo M. Š.. Draudimo mokestis buvo mokamas už namą. Taip pat buvo mokama už elektrą. Pareiškėjai manė, kad jiems priklauso namas ir žemės sklypas. H. R. neneigia, kad perleido nuosavybę. Statybos priežiūra sovietmečiu buvo reglamentuota, nebuvo įpareigojimų nugriauti namą. Namas archyviniuose dokumentuose fiksuojamas, už jį mokėti mokesčiai.
Suinteresuotas asmuo H. R. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Dokumentus tvarkė seniūnijoje, kur buvo sutvarkyti visi dokumentai. Pardavė M. Š. namą. Namas jai priklausė po motinos mirties.
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemė yra valstybinė, byloje nėra jokių duomenų, kad M. Š. buvo parduota žemė. Byloje nėra jokių duomenų, kad namo statyba buvo teisėta. Taip pat nėra aišku, kokių veiksmų pareiškėjai ėmėsi palikimui priimti.
Liudytoja J. V. nurodė, kad nežino, kas namą statė. Namas seniai buvo pastatytas. Ji turi ten savo žemės. Namą pirko M. Š. iš H. R..
Liudytoja J. D. nurodė, kad yra mirusiojo M. Š. sesuo. M. Š. pirko namą. Dokumentus tvarkė seniūnijoje. Namą dabar prižiūri D. Š.. Po M. Š. mirties palikimą priėmė jo žmona su vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
6. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad namas (32,7 kv. m.) esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė mirusiam M. Š.. Suinteresuotas asmuo H. R. nurodo, kad namą pardavė būtent ji, bei jog namas priklausė jos motinai. Pareiškėjai taip pat nurodo tapačias aplinkybes. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodo, jog namų ūkio knygose yra duomenys apie tai, kad M. Š. priklausė gyvenamasis namas 32,7 kv. m. ploto, ūkio pastatai ir kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pažymima, jog namas pastatytas iki 1989 m. bei jog objektams tikslūs adresai nesuteikti. Pažymima, jog įrašas apie nuosavybę įrašytas šeimos nario sutikimu ir patvirtinimu (namų ūkio knyga 1991 – 1998 m. Nr. 10). Įvertinus byloje esančius duomenis teismas laiko, kad yra pagrindas pripažinti, kad namas nuosavybės teise iš tiesų priklausė mirusiajam M. Š.. Teismas pažymi, nors archyviniuose dokumentuose ir nėra išlikusių duomenų apie sudarytą notarinę pirkimo pardavimo sutartį, nepateikta rašytinių įrodymų apie namo statybos teisėtumą, tačiau namas šeimos buvo naudojamas itin ilgą laiko tarpą, draudimo liudijimuose nurodoma, kad draudžiamas M. Š. priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), už namų valdą (valstybinės žemės naudojimą) buvo mokamas žemės mokestis, valstybinės institucijos niekada nekėlė klausimo dėl namo statybos teisėtumo, todėl teismas laiko, kad namas buvo pastatytas teisėtai, priklausė M. Š.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, yra pagrindas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).
8. Nagrinėjamu atveju yra aktualus palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Šiuo būdu palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokia diena yra M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini).
9. Pareiškėjai nurodo, kad po M. Š. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (namą) valdyti. Pažymėjo, kad moka mokesčius (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys), prižiūrėjo žemės sklypą, jame ūkininkavo. Bylos duomenimis pareiškėjai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis, juo rūpinosi kaip savo. Iš bylos duomenų matyti, kad po M. Š. mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, o mirusio M. Š. vardu nėra registruota jokių testatoriaus sudarytų testamentų ir/ar palikimo priėmimo faktų.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjai per tris mėnesius po M. Š. mirties pradėjo naudotis jam priklaususiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškėjų pareiškimas šioje dalyje taip pat tenkintinas.
11. Kadangi pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl šie faktai nustatomi teismine tvarka (CK 445 str.).
12. Pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai naudojasi žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), kurio žemėlapio koordinatės (duomenys neskelbtini), yra atmestinas, kadangi pareiškėjai nepagrindė, kokias teisines pasekmes sukeltų ir kokiu tikslu nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų šį juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas taip pat pažymi, kad ateityje, iškilus būtinybei, toks juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas pareiškėjams tinkamai pagrindus būtinybę tokį faktą nustatyti teismo tvarka bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad namas (32,7 kv. m.) esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė mirusiam M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.