Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-03 · Byla Nr. N-556-1573-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-03
Bylos Nr.
N-556-1573-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Administracinė byla Nr. N17 – 1573/2006Procesinio sprendimo kategorija 34 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutarties K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas K. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2005 m. rugpjūčio 2 d. parduotuvėje ,,Drogas” teikė paslaugas, kurios neatitiko Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697, 11.8 punkto reikalavimų. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Drogas” parduotuvėse buvo vykdomos akcijos: 1) perkant prekių už 30 Lt ir daugiau, dovanų pirkėjas gauna žvakidę; 2) perkant ,,Adidas” firmos dezodorantą, dovanų pirkėjas gauna kosmetinę; 3) perkant ,,Adidas” firmos losjoną arba tualetinį vandenį, dovanų pirkėjas gauna rankšluostį. K. R. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163 straipsnio 1 dalį.

Institucijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarime konstatuota, kad K. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai paskirtas įspėjimas. K. R. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad visose UAB „Drogas” prekybos struktūriniuose padaliniuose (parduotuvėse) pagal 2005 m. liepos 1 d. įmonės vadovo patvirtintas Reklaminio renginio (akcijos) nuostatus nuo 2005 m. liepos 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 21 d. buvo organizuojama reklaminė akcija, kurios metu pirkėjams buvo dalinami reklaminiai priedai - menkavertės žaislinės žvakidės, o ,,Adidas” reklaminiai priedai buvo perduoti ,,Adidas” kosmetikos prekių distributoriaus Lietuvoje - UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution” pagal Informacinės-reklaminės paskirties priemonių perdavimo-priėmimo aktus, šiais priedais įmonė neprekiavo, tai buvo akcijos reklaminė medžiaga. Pažymėjo, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 11.8 punktas draudžia suteikti pirkėjui teisę iš karto ar per tam tikrą laiką nupirkus prekę gauti dovanų ar priedą prie prekės, išskyrus reklaminius priedus ar nusipirktos prekės priklausinius. Pareiškėja tokia išimtimi ir pasinaudojo, o teisės aktai „reklaminio priedo” sąvokos neišaiškina, to nepadarė ir administracinę nuobaudą skyrę pareigūnai. UAB ,,Drogas” negalėjo pirkėjams dovanoti kosmetinių ir rankšluosčių, nes įmonė nebuvo šių daiktų savininkė, o jie buvo platinami kaip reklaminė medžiaga, kurios likučius po reklaminės akcijos privalo grąžinti užsakovui. Nurodė, kad UAB ,,Drogas” viena iš komercinės veiklos sričių yra reklama, o Statistikos departamento generalinio direktoriaus 1999 m. spalio 5 d. įsakymo ,,Dėl ekonominės veiklos klasifikatoriaus” pastabose išaiškinta, jog į veiklos klasę įeina ir reklaminių medžiagų bei pavyzdžių platinimas ir pristatymas. Akcijos metu platinti reklaminiai priedai buvo menkaverčiai, todėl jie niekaip negalėjo pažeisti vartotojų ginamų teisių bei sąžiningos konkurencijos sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. nutartimi K. R. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas aiškindamas Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, 2 straipsnio 16 dalį (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) nurodė, kad reklaminį priedą supranta kaip prekę, kurios tikslas savo turiniu arba išoriniu apipavidalinimu yra reklamuoti: a) konkretų prekinį ženklą; b) konkretaus asmens komercinę ūkinę ar kitokią veiklą; c) konkrečią prekę dalijant jos mėginėlius, nedidelius pavyzdžius, reklaminius bukletus ir pan. Teismas taip pat nurodė, kad iš 2005 m. liepos 21 d. patvirtinto Reklaminio renginio (akcijos) nuostatų turinio galima spręsti, jog ,,Didžiojo pardavimo” akcijoje, dalijant reklaminius priedus buvo siekiama reklamuoti ir „Adidas” prekinį ženklą. Teismas nustatė, kad bus dalijami tokie reklaminiai priedai: reklaminės žvakidės, reklaminės kosmetinės su ,,Adidas” logotipu ir reklaminiai rankšluosčiai su ,,Adidas” logotipu, o susirašinėjimas su UAB „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution” ir reklaminės paskirties priemonių priėmimo perdavimo aktai tvirtina, kad tokia suderinta akcija buvo rengiama 2005 m. liepos 28 d. - 2005 m. rugpjūčio 21 d. Teismas reklaminiu priedu, nemokamai dalijamu parduodant (t. y. reklamuojant) ,,Adidas” prekes, pripažino tik kosmetines su ,,Adidas” prekinio ženklo logotipu, nes tik jos atitinka cituotas Reklamos įstatymo normas. Teismas konstatavo, kad reklaminiais priedais laikyti dalintus žvakides ir rankšluosčius (kurie, priešingai nuostatų reikalavimui, yra be „Adidas” prekinio ženklo logotipo) jokio pagrindo nėra, nes žvakidės nieko konkrečiai nereklamuoja ir dalintos ne kaip reklaminiai priedai, o kaip dovanos, skatinant prekių išpardavimą apskritai, be to, buvo nustatyta sąlyga - prekių įsigijimas už ne mažesnę kaip 30 Lt sumą. Teismo nuomone, ,,reklaminio priedo” supratimo neatitinka ir nemokamai dalintas rankšluostis be jokių užrašų ar logotipų, t. y. neturintis jokių reklaminiam priedui būdingų atributų.

II.

K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, aiškindamasis bylos aplinkybes ir pateikdamas ,,reklaminio priedo” sampratą, neįvertino reklamos bei reklaminio priedo paskirties. Pagal įstatymo leidėjo pateiktą reklamos sąvoką reklamos paskirtis ir jos esmė yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. UAB ,,Drogas” vykdomos reklaminės akcijos metu dalinamų reklaminių priedų: žvakidžių, rankinių ar rankšluosčių paskirtis ir buvo ne dalinti dovanas, o skatinti pirkėjus pirkti daugiau prekių ar tam tikros rūšies prekių. Įstatymų leidėjas Reklamos įstatyme pateikdamas reklamos sąvoką, palieka reklamos skleidėjo dispozicijoje jo pasirinkimu kokiomis priemonėmis ar forma turi būti skleidžiama informacija (reklama) ir numato tik Reklamos įstatymo antrame skirsnyje reklamos principus ir bendruosius reikalavimus, kurių reklamos skleidėjas privalo laikytis skleisdamas reklamą. Nors Reklamos įstatymas bei kiti teisės aktai nenustato reklamos pateikimo formos ir priemonių, kurie turėtų būti taikomi ir reklaminiams priedams, teismas, pateikdamas byloje savo „reklaminio priedo” sampratą, nustatė reklamos priedo pateikimo formą, jo pateikimo būdą ir net reklaminio priedo vertę. UAB „Drogas” reklaminę akciją „Didysis pardavimas” vykdė laikydamasis Reklamos įstatyme nustatytų principų ir bendrųjų reikalavimų reklamai, pasirinkdama savo nuožiūra skleidžiamos reklamos ir reklaminių priedų pateikimo priemones ir formą. Apie vykstančią reklaminę akciją buvo skelbiama žiniasklaidoje, reklaminėje-informacinėje medžiagoje parduotuvių išorinėje reklamoje (vitrinose), parduotuvių viduje, kuriose buvo nurodytas reklaminės akcijos terminas, prekėms suteikiamos nuolaidos bei sąlygos, kurias pirkėjams įvykdžius buvo dalinami reklaminiai priedai. Pirmos instancijos teismas aiškindamas „reklaminio priedo” sąvoką turėjo atsižvelgti ne į tai, kaip pateikiami reklaminiai priedai, o į reklaminio priedo paskirtį bei kokią įtaką reklaminių priedų dalinimas turėjo prekių pardavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis AB „Kraft Foods Lietuva” vs Valstybinė mokesčių inspekcija, administracinė byla Nr. A-6-281-2004, bylų kategorija 11.3).

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo ,,reklaminio priedo” aiškinimo nepagrįstumą patvirtina 2002 m. balandžio 10 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 119 patvirtintas reglamentas ,,Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentas”, kuris buvo parengtas vadovaujantis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB ,,Dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje” nuostatomis. Reglamente pateikta „komercinės informacijos” sąvoka beveik sutampa su Reklamos įstatymo pateikta „reklamos” sąvoka ir turi tą pačią reikšmę. UAB „Drogas” reklaminėje-informacinėje medžiagoje (reklaminiuose plakatuose, kurie pridėti prie bylos) pateikė visą išsamią komercinę informaciją apie reklaminius pasiūlymus: reklaminės akcijos metu taikomas nuolaidas, reklaminius priedus (dovanas), o taip pat sąlygas jiems gauti. Reglamento 8.3 papunktyje nustatytas reikalavimas komercinei informacijai (reklamai) paneigia pateiktą teismo „reklaminio priedo” aiškinimą, nes pagal šio teisės akto nuostatas priemokos, dovanos tampa reklaminiu priedu, jei tai yra nurodyta reklaminiame pasiūlyme atpažįstamai ir aiškiai.

3. Teismas nustatydamas, kad reklaminės akcijos metu dalinamos žvakidės ir rankšluosčiai buvo ne reklaminiai priedai, o dovanos, vadovavosi ne Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis dovanojimo teisinius santykius, bet Reklamos įstatymo nuostatomis ir savo nutartyje pateiktu “reklaminio priedo” aiškinimu.

4. Teismas tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Teismas nieko nepasisakė ir netyrė prie bylos medžiagos pridėtos reklaminės-informacinės medžiagos (reklaminių plakatų) apie skelbiamą reklaminę akciją, joje pateiktos informacijos apie reklaminius priedus. Reklaminis akcijos priedas - rankšluostis, teismui kaip įrodymas buvo pateiktas su „COTY” ženklu, kuris reiškia Prancūzijos įmonės pavadinimą, kurioje gaminamos kosmetikos prekės su „Adidas” prekiniu ženklu. Teismas nustatė, kad rankšluostis neturi jokio užrašo ar logotipo ir atitinkamai įvertino ne reklaminiu priedu, o dovana.

5. Apeliantė iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo kreipėsi į visas Reklamos įstatymo priežiūrą ir kontrolę vykdančias institucijas dėl „reklamos priedo” sąvokos išaiškinimo. Kiekviena įstaiga pateikdavo skirtingus šios sąvokos aiškinimus ar nuomonę, nes „reklamos priedo” sampratos teisės aktuose ar teisės šaltiniuose nėra. Institucija, apeliantei skyrusi administracinę nuobaudą, reklamos priedo sampratą grindė tik savo Institucijos specialistų nuomone, o pirmos instancijos teismas pateikė savo ,,reklaminio priedo” sąvokos aiškinimą, kuri nesutapo su Institucijos ,,reklaminio priedo” aiškinimu, bet teismas šios institucijos priimtą nutarimą paliko nepakeistą. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius, teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti, nes priešingu atveju teisės subjektams būtų apsunkintos galimybės žinoti, ko iš jų reikalauja teisė.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai išaiškino Reklamos įstatymo teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

K. R. buvo inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 163 straipsnio 1 dalyje (Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas). Tai blanketinė teisės norma, reikalaujanti nuorodos į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinimas pažeidęs Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 11.8 p. (pardavėjui draudžiama suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą laiką nusipirkus prekę gauti dovanų ar priedą prie prekės, išskyrus reklaminius priedus ar nusipirktos prekės priklausinius). Patikrinimo metu nustatyta, jog šios nuostatos nepaisyta uždarosios akcinės bendrovės „Drogas“ parduotuvėse vykdant akcijas: 1) perkant prekių už 30 litų ir daugiau, dovanų pirkėjas gauna žvakidę; 2) perkant „Adidas“ firmos dezodorantą, dovanų pirkėjas gauna kosmetinę; 3) perkant „Adidas“ firmos losjoną arba tualetinį vandenį, dovanų pirkėjas gauna rankšluostį.

Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas K. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš inkriminuojamo teisės pažeidimo pašalino veiką, susijusią su akcijos dalimi, liečiančia antrąjį punktą, laikydamas, jog dovanų gaunama kosmetinė yra reklaminis priedas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi draudimo keisti į blogąją pusę principo, nesant kitos šalies skundo, administracinę bylą nagrinės tik susiaurinto kaltinimo ribose.

Taisyklių 11.8 punkto analizė suponuoja išvadą, kad pardavėjui yra draudžiama suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą laiką nusipirkus prekę gauti dovanų ar priedą prekės, t .y. neleistinas teikimas jokių materialių daiktų. Numatyta išimtis siejama su reklaminiu priedu ar įsigyjamos prekės priklausiniu. Ginčas kyla dėl to, ar dovanas - žvakidę ir rankšluosčius, galima laikyti reklaminiais priedais. Taisyklėse reklaminio priedo sąvokos nėra. Reklamos įstatymas taip pat nepateikia tokios definicijos, todėl siekiant ją išsiaiškinti būtina atsižvelgti į pačios reklamos sąvoką bei žodžio „priedas“ reikšmę, remiantis bendrinės tokio žodžio reikšmės interpretavimu.

Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę, taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, <...>, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, <...> . Vadinasi, reklama – tai informacija, pateikiama bet kokia forma (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais) ir bet kokiomis priemonėmis (naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis, reklaminiais stulpais, skydais ir pan.), kurios paskirtis pritraukti potencialius pirkėjus įsigyti atitinkamos rūšies prekių ar pasinaudoti atitinkamos rūšies paslaugomis. Reklama iš esmės turi būti tapatinama su žinių skleidimu, siekiant patraukti dėmesį.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „priedas“ reikšmę apibrėžia kaip kas papildomai duodama, teikiama, kaip pridėtinis papildomas dalykas. Tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, kad reklaminis priedas – žinių (informacijos) paskelbtų bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma suteikimas papildomai, jau prie esamos, paskelbtos informacijos, galimai išreikštas taip pat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma (reklaminis bukletas, reklaminis žurnalas, reklaminė knyga – informacija pasiekiama nemokai įvairiose viešuose visuomenės susibūrimo vietose). Kitaip tariant reklaminis priedas tai taip pat žinios, neatsiejamos nuo pirminės bendros reklamos, bet ne daiktai-dovanos, kuriais skatinama įsigyti prekes ar pasinaudoti paslaugomis.

Administracinėje byloje pridėti neginčytini įrodymai, kad siekiant pirkėjus paskatinti įsigyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Drogas“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų parduotuvių „Adidas“ firmos losjoną ar tualetinį vandenį, pirkti prekių už 30 litų ir daugiau, buvo siūlomi konkretūs materialiniai daiktai-dovanos, nepatenkantys į reklaminio priedo sąvoką.

Apeliantės nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nėra susieta su analizuojama situacija, kadangi pastarojoje teismo nutartyje, vertinant Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų nuostatas, pateikiama reprezentacinių sąnaudų sąvoka.

Tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinis teismas, pripažindamas K. R. veikos priešingumą Taisyklių 11.8 punktui, pagrįstai paliko galioti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą. Priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. R. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius