Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1744.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 80 parų areštu.

O. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi O. S. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pakeista 50 parų areštu.

O. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 284 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 18 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalis dėl O. S. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį pakeista pašalinant nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 18 metų bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi, paskirta 50 parų arešto bausme, ir O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 8 d. Bausmės pabaiga – 2031 m. kovo 8 d. 2/3 paskirtos bausmės atliks 2025 m. kovo 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 26 d. – 6 metai 8 mėnesiai 10 dienų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau ir – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. RV-25-1744 (toliau ir – nutarimas) vienbalsiai (4 balsai prieš) nutarta netaikyti nuteistajam O. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomenduota vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Nuteistasis O. S. dėl Komisijos nutarimo pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad Komisija paviršutiniškai įvertino jo bylą. Teigia, kad Komisija pabrėžia, jog jis turi įsiskolinimų dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. skirtos 2 000 Lt (579 Eur) dydžio baudos, tačiau jis visas skolas yra sumokėjęs, išieškojimo byla užbaigta 2012 m. gegužės 15 d. Nuo 2023 m. spalio 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna oficialias pajamas. Komisija neatsižvelgė į darbdavio pateiktą charakteristiką, vertino jo išsilavinimą tik iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, o bausmės atlikimo metu jis įgijo vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį išsilavinimus, 2023 m. įstojo į (duomenys neskelbtini) kolegiją, (duomenys neskelbtini) studijas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, paskutinį kartą baustas net prieš 6 metus, 28 kartus yra skatintas. Vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus iki šiol nėra supažindintas su resocializacijos planu, kadangi jis galimai nesudarytas. Įgijo teisę vairuoti motociklus. Mano, kad ne visi jo prašymai registruojami (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namų pataisos įstaigos administracijoje: per pokalbius su vertintoja išaiškėjo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. nerandami kai kurie jo naudai esantys įrašai. Nuo 2022 m. kovo mėn. jam yra taikomi trumpalaikiai išvykimai į namus, per šį laikotarpį nepadarė nusižengimų. Turi žmoną, (duomenys neskelbtini) metų vaiką.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis O. S. 2025 m. kovo 8 d. atliks privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nagrinėjamu atveju O. S. sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, todėl vadovaujamasi BVK 82 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Byloje nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant O. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus.

Skunde teismui O. S., be kita ko, nurodė, kad Komisija nutarime paviršutiniškai įvertino jo bylą. Pažymėtina, kad nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teismas, įvertinęs O. S. skundo argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį O. S. charakterizuojančius duomenis.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad O. S. praeityje buvo teistas tris kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Įvertinus nuteistojo praeityje padarytus nusikaltimus, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad yra fiksuojamas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas nustatė ir įvertino tai, kad O. S. praeityje skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, buvo pakeista areštu, tačiau O. S. vėl nusikalto ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu nuteistasis perkeltas į Pusiaukelės namus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Teismas nustatė ir įvertino, kad bausmės atlikimo metu O. S. 6 kartus buvo baustas, paskutinis pažeidimas padarytas 2018 m. gruodžio 7 d. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis buvo skatintas 28 kartus, iš kurių paskutinį kartą 2022 m. lapkričio 4 d. Nuteistasis skunde teigė, kad Komisija neįvertino jo išsilavinimo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Teismas, išanalizavęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus apie jo išsilavinimą ir jo asmens bylą bei Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, nustatė, kad Komisija įvertino nuteistojo išsilavinimą bei mokymąsi ne tik iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigą, tačiau ir bausmės atlikimo metu, bei teigiamai vertina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį išsilavinimus, be kita ko, 2023 m. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Teismas taip pat teigiamai vertina nuteistojo pažymėtas aplinkybes, jog jis vykdė individualaus socialinio reabilitacijos planą bei tai, kad O. S. buvo skatintas 28 kartus ir pastaruoju metu pasižymi disciplinuotu elgesiu, tačiau, įvertinus kitus, nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka išvadai, jog O. S. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Analizuojant turimus duomenis nustatyta, kad O. S. darbinės padėties turi nedaug, tačiau galimai dėl to, kad nuteistas pakankamai jauno amžiaus. Darbinius santykius laisvės atėmimo įstaigoje O. S. pradėjo 2018 m., šiuo metu yra sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei teigia, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju darbą tęstų šioje įmonėje. Teismas įvertina ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu O. S. orientuotas ir į mokymosi veiklas, ir į darbinius santykius, tačiau pabrėžia, kad nusikalstamos veikos vis tiek buvo darytos siekiant finansinės naudos. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis formaliai patvirtino galimybę dirbti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju, tačiau sutinka su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad O. S. nusikalstami veiksmai buvo finansiniai, todėl darytina prielaida, kad nuteistasis prioretizuoja nelegalias pajamas, kadangi finansinio gerbūvio nevengdavo siekti vykdydamas nusikalstamas veikas. Skunde nuteistasis teigia, kad jis visas skolas yra sumokėjęs, išieškojimo byla užbaigta 2012 m. gegužės 15 d. Teismas pabrėžia, kad Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo teigimu skirta bauda pakeista į viešuosius darbus, taigi ši aplinkybė buvo įvertinta.

Interviu metu nustatyta, kad O. S. save pateikia išimtinai iš pozityvios pusės, o savivertės jausmas yra aukštesnis už vidutinį, buvo nustatytas ir dinaminis kriminogeninis veiksnys – būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas. Taigi, nors nuteistojo emocinės gerovės ypatumai ir nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamomis veikos, savikritiškumo stoka gali turėti įtakos netinkamam elgesiui ateityje. Teismas teigiamai vertina pozityvius nuteistojo pokyčius, tačiau pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie koreguotini. Teismas įvertina ir tai, kad 224 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime nustatyta nepakitusi nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (sistema „OASys“). Teigiamai įvertintina tai, kad O. S. užsiima darbine veikla, gauna legalias pajamas, išreiškia norą mokytis, tačiau ir toliau tikslinga siekti situacijų ir savianalizės įgūdžių gerinimo.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Kaip jau minėta, O. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant, be to, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų O. S. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu bei su įstatymo leidėjo siekiamais teisėtais ir visuotinai svarbiais tikslais. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, O. S. taikyti lygtinį paleidimą dar per anksti. Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. RV-25-1744, kuriuo atsisakyta taikyti O. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1744.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.