Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-576-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
AN2-576-397/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00056-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
G. R.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-576-397/2021Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00056-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, G. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 19 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-163-2021, G. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 24 d., 10 val. 53 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,63 promilės neblaivumo laipsnis. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 eurų dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam, t. y. 12 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. sausio 19 d. nutarimu G. R. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi jo skundą atmetė, konstatuodamas, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimo, nėra pagrindo. G. R. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas G. R. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole ir 2020 m. gruodžio 24 d. vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniame pranešime, surašytos alkoholio vartojimo aplinkybės akivaizdžiai skiriasi. Pareiškėjo pastebėjimu, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad alkoholį jis vartojo neseniai prieš sulaikant, o 2020 m. gruodžio 24 d. vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad neva tai G. R. paaiškino, kad alkoholį vartojo tik iš vakaro ir dar ryte alaus butelį ir tai yra absoliuti netiesa, nes jokios kalbos, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro negalėjo būti, nes dirbo vairuotoju ir visą naktį vairavo, jam buvo būtent naktinė darbo pamaina. Be to, pažymima, jog V. M. paaiškino, kad su G. R. kalbėjosi 15 minučių ir, kad G. R. neva buvo priėjęs prie policijos automobilio, tačiau pareiškėjo teigimu, tai absoliutus išsigalvojimas, nes jis nebuvo išlipęs iš savo automobilio bendraujant su policininku ir tas turėjo būti užfiksuota „Body“ kamera įmontuota policijos automobilyje. Pareiškėjo gynėjas advokatas L. M. prašė apylinkės teismo išreikalauti iš policijos tos dienos „Body“ kameros užfiksuotus visus filmavimo įrašus, tačiau teismas šį advokato prašymą atmetė, tuo užkirsdamas kelią bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymus, ar išties policijos pareigūnai nenuslėpė filmuotos medžiagos su G. R..

3.2. Skunde nurodoma, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje konstatuota, kad G. R. kraujyje, paimtame 2020 m. gruodžio 24 d. 11 val. 55 min., nustatyta mažiausia 0,40 prom. koncentracija etilo alkoholio. Ekspertai į teismo paskirtą ekspertizę siekiant pašalinti prieštaravimus tarp alkotesterio rezultatų ir specialisto išvados dėl kraujo tyrimo, atsakymo nedavė, todėl laikytina, kad G. R. vairavo blaivus. Pareiškėjo teigimu, visos abejonės yra traktuojamos būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.3. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir pareiškėjo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumokėti. Pareiškėjas prašo iš Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK priteisti 200 eurų patirtų jo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pareiškėjo G. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi G. R., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

10. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, ginčijant nubaudimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį susiję su pareiškėjo teigimu, jog negalima daryti neginčijamos išvados, jog jis vairavimo metu buvo neleistino neblaivumo, kadangi jis nesutikdamas su alkotesterio parodytais rezultatais kreipėsi į Kėdainių į ligoninę, kur tą pačią dieną, 11 val. 55 min., buvo paimtas jo kraujo mėginys tyrimui ir jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,40 promilės etilo alkoholio. Kadangi ekspertai į teismo paskirtą ekspertizę siekiant pašalinti prieštaravimus tarp alkotesterio rezultatų ir specialisto išvados dėl kraujo tyrimo, atsakymo nedavė, pareiškėjo teigimu laikytina, kad jis vairavo blaivus.

10.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai rodo asmens būseną vairavimo metu. Paprastai policijos pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-36-628/2018, 2K-121-697/2018, 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Tuo tarpu medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikro laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.

10.2. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju, nors pareiškėjas G. R. tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo įvairius teiginius apie galimai netinkamai policijos pareigūnų atliktus veiksmus tikrinant jo neblaivumą, tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusio ir jį užfiksavusio policijos pareigūno V. M. tarnybinį pranešimą, iš kurio turinio matyti, jog 2020 m. gruodžio 24 d. 10.53 val. dirbdamas kartu su pareigūne A. V. (duomenys neskelbtini) patikros poste sustabdė G. R. vairuojamą automobilį, paprašius jo pateikti dokumentus jautė, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo patikrintas nuotoliniu alkotesteriu, kuris parodė teigiamą rezultatą, po ko vairuotojo buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio ir po 15 min. patikrinus jo blaivumą su ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0373, buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas. G. R. paaiškino, kad alkoholį vartojo tik iš vakaro ir dar ryte išgėrė butelį alaus. Su nustatytomis promilėmis vairuotojas nesutiko, nes jautėsi blaivus (administracinio nusižengimo bylos Nr. 66-ANR_N-163-2021 b. l. 4). Liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. M. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniame pranešime surašytos alkoholio vartojimo aplinkybės akivaizdžiai skiriasi, kadangi administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad alkoholį pareiškėjas vartojo prieš pusvalandį, o tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. R. paaiškino, jog alkoholį vartojo tik iš vakaro ir dar ryte alaus butelį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti policijos pareigūno duotais parodymais ar juo labiau alkotesterio rezultatais bei visiškai neturi įtakos nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančius faktus. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju, neatitikimas yra skirtingi G. R. parodymai dėl jo paties vartoto alkoholio laiko ir meto. Taigi tai, kad pareiškėjas pats nurodė skirtingas laiko, kuomet jis vartojo alkoholį, aplinkybes, neleidžia abejoti byloje esančių duomenų patikimumu.

10.3. Pažymėtina, jog Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0373“, kuriuo ir buvo patikrintas G. R. neblaivumas, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0373“ buvo pripažintas tinkamu naudoti iki 2021 m. vasario 20 d. (administracinio nusižengimo bylos Nr. 66-ANR_N-163-2021 b. l. 7). Taigi jo patikra galiojo ir pažeidimo padarymo dieną – 2020 m. gruodžio 24 d. Minėtu alkotesteriu atlikus G. R. patikrinimą, jo iškvėptame ore nustatyta 0,63 promilės alkoholio koncentracija. Testo rezultatas yra užfiksuotas alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (administracinio nusižengimo b. l. 5-6). Byloje nėra objektyviai nustatyta, kad G. R., praėjus mažiau nei 15 minučių iki jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, būtų vartojęs bet kokių produktų, kurie galėjo iškreipti alkoholio matuokliu gautus rezultatus. Nenustatyta ir tai, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, vadovaudamiesi aptariamo įvykio metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, privalėjo atlikti pakartotinį G. R. neblaivumo patikrinimą. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, pagal pažeidėjo patikrinimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 4 punkto redakciją, pakartotinį tikrinimą pareigūnai privalėjo atlikti tik nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių. Taigi policijos pareigūnai, patikrinimo metu nustatę, kad G. R. iškvėptame ore yra 0,63 promilės etilo alkoholio, ir nenustatę, kad jis vairuodamas transporto priemonę pateko į eismo įvykį, pagrįstai neatliko pakartotinio jo neblaivumo patikrinimo.

10.4. Taigi, šiuo atveju nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios tai kitos aplinkybės, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais. Patikrinimo alkotesteriu rezultatų objektyvumo ir patikimumo, šiuo atveju, niekaip nepaneigia ir kraujo mėginio tyrimo rezultatai. Nors pareiškėjas jau po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pats savarankiškai nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jo neblaivumas buvo patikrintas atlikus kraujo laboratorinį tyrimą, tačiau apygardos teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad kraujo tyrimas atliktas praėjus 1 val. ir 2 min. nuo G. R. patikrinimo alkotesteriu. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Taisyklių 29 straipsniu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją (kaip tai atsitiko nagrinėjamu atveju) bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 9 punktas).

10.5. Šiuo atveju G. R. medicininė apžiūra buvo atlikta praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, natūralu, kad kiek daugiau nei po valandos laiko G. R. kraujyje etilo alkoholio kiekis sumažėjo ir jo patikrinimo alkotesteriu metu jo kraujyje galėjo būti 0,63 promilės. Itin svarbu pažymėti, kad kraujo ėminys neparodė absoliutaus G. R. blaivumo, kas keltų abejonių, o priešingai - parodė 0,40 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje, kuri jo organizme vykstant natūraliems procesams, dėsningai praėjus daugiau kaip valandai laiko, jau buvo mažesnė nei policijos pareigūnų tikrinimo metu. Taigi, šiuo atveju atlikto laboratorinio kraujo mėginio tyrimo rezultatai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ne tik neprieštarauja, patikros alkotesteriu rezultatams, bet ir juos patvirtina, kadangi alkoholio koncentracijos organizmo terpėse mažėjimas rodo, kad alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį, kai organizme vyksta ne rezorbcijos, o jo šalinimo procesas.

10.6. Pažymima ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis G. R. neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Tiek institucijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl G. R. neblaivumo laipsnio iš karto po to, kai jis buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę. Su šia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad G. R. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau nenustačius teisinio pagrindo, nurodyto ANK 591 straipsnio 1 punkte (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo. Todėl G. R. apeliacinis skundas atmestinas ir paliktina nepakeista skundžiama apylinkės teismo nutartis (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, atmestinas ir G. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas