Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-2170/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
2-2170/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donatas Šernas
Atsakovas
A. P., M. P.
Ieškovas
AS Reventa
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Fonbela“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2170/2013Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2; 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir iš dalies patenkintas jo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2464-392/2013 pagal ieškovo AS Reventa ieškinį atsakovams M. P. ir A. P. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Fonbela“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB Parex bankas, kurio teisių perėmėja yra AS Reverta kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams M. P., A. P., trečiajam asmeniui UAB „Fonbela“ dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. P. ir A. P. 993 023,92 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 240 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo AS Reverta ieškinį atsakovams M. P. ir A. P. dėl skolos priteisimo patenkino iš dalies - priteisė ieškovui AS Reverta iš atsakovo A. P. 993 023,92 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą atsakovo M. P. atžvilgiu nutraukė.

Atsakovas A. P. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo, prašydamas panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui AS Reverta iš jo priteista 993 023,92 EUR skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o tuo atveju, jei teismas šio prašymo netenkintų, atsakovas prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Savo prašymus atsakovas motyvavo sunkia savo turtine padėtimi, teigdamas, kad nuo 2013 m. sausio mėn. iki birželio mėn. jo darbo užmokestis buvo tik 760 Lt per mėnesį, didelė dalis jo turimo likvidaus nekilnojamojo turto yra įkeista, todėl jis neturįs realios galimybės sumokėti žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovo A. P. prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo netenkino, o prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą tenkino iš dalies - atidėjo atsakovui A. P. už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalies, viršijančios 5 000 Lt, sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nustatė atsakovui A. P. terminą iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą - sumokėti 5 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 39 240 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas už apeliacinį skundą nesumokėjo nė lito. Teismo vertinimu, nors atsakovo nurodytos aplinkybės ir jo pateikti dokumentai iš dalies pagrindžia jo sunkią turtinę padėtį, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nes iš jo pateiktų duomenų matyti, kad jis turi pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti žyminio mokesčio išieškojimą. Todėl atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas netenkino.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties šiuo metu nėra pajėgus sumokėti visą pakankamai didelį žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau pateikti duomenys teismui neleidžia daryti išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jis, paduodamas apeliacinį skundą, nebūtų pajėgus sumokėti bent 5 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Teismas išaiškino atsakovui, jog nustatytu terminu nesumokėjus dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bus laikoma, kad yra nepašalintas apeliacinio skundo trūkumas ir apeliacinis skundas bus grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o tuo atveju jei teismas šio prašymo netenkintų, prašo atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, iš dalies tenkindamas jo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertindamas pateiktus įrodymus dėl sunkios jo turtinės padėties.

2. Teismo nustatytas mokėtinas žyminio mokesčio dydis apeliantui yra per didelis, teisminė gynyba ir teisingumas jam tampa faktiškai neprieinami. Teismui atsisakius atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų pažeisti teisės aktuose įtvirtinti teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo, lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. P. prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir iš dalies patenkintas jo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, visiems asmenims garantuojantis teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojantis teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visiems asmenims vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymo sąlyga – sunki asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo, paduodamas procesinį dokumentą, negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę.

Nagrinėjamu atveju už atsakovo paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 39 240 Lt. Paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas A. P. nesumokėjo jokios šio žyminio mokesčio dalies. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o jo prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą tenkino iš dalies - atidėjo jam už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalies, viršijančios 5 000 Lt, sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, bei nustatė apeliantui terminą iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą - sumokėti 5 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atidėjęs didesnės mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, apelianto teisę į apeliaciją padarė iš esmės realiai įgyvendinamą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto pateiktus argumentus ir įrodymus, kuriais pastarasis įrodinėjo savo sunkią finansinę padėtį, sprendė, jog pagal jo pateiktus įrodymus dėl savo turtinės padėties atsakovas šiuo metu nėra pajėgus sumokėti visą pakankamai didelį žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau jo pateikti duomenys teismui neleido daryti išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jis, paduodamas apeliacinį skundą, nebūtų pajėgus sumokėti už jį bent 5 000 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino apelianto pateiktus įrodymus ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą.

Spręsdamas klausimą dėl apelianto turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi teismui prieinamais Sodros ir VĮ Registrų centro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), iš kurių matyti, kad atsakovas A. P. darbo santykiais yra susijęs su L. P. individualia įmone ir jo mėnesio darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo 600,20 Lt (97, 99-100 b. l., 2 t.), be to, nuo 2009 m. apeliantas yra savarankiškai dirbantis asmuo - vykdo individualią veiklą (98 b. l., 2 t.). Iš apelianto pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinio matyti, jog dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Juodupio g. 140, Vilniaus m. 2011 m. kovo 21 d. terminui iki 2016 m. kovo 20 d. su UAB „Alfa Real Estate“ yra sudaryta nuomos sutartis. Būtent dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar į bylą pateikti visi duomenys apie apelianto gaunamas pajamas. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas galimai gauna pajamų iš kitų šaltinių ir reali jo finansinė padėtis yra geresnė, negu jis deklaruojama.

Pažymėtina, kad apeliantas, savo prašymą dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo motyvuodamas savo sunkia turtine padėtimi, pripažino, kad jam nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto objektų bei pabrėžė, jog didelė dalis likvidaus nekilnojamojo turto yra įkeista hipotekos lakštais ir kaip to įrodymą pateikė 35 nekilnojamojo objektų išrašus iš VĮ Registrų centro (81-82 b. l., 2 t.) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ Registrų centro duomenų pagrindu nustatyta, jog apeliantas nepateikė teismui informacijos apie kitus jo nuosavybėje esančius nekilnojamojo turto objektus (virš 50 objektų), (pvz. nepateikė duomenų apie: eilę žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., Šventininkų k.; žemės sklypus, esančius Trakų r. sav., Pilialaukio, Bražuolės, Rajūnų, Naujasodžio II kaimuose; žemės sklypus, esančius Širvintų r. sav., Družų, Koltynės kaimuose; žemės sklypus, esančius Vilniaus m. sav., Nemėžio k.; patalpas/butus, esančius Vilniaus m. Pilies bei Stiklių gatvėse ir kt.) (101-107 b. l., 2 t.). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad kitas jo turimas nekilnojamasis turtas nėra likvidus bei dabartinėmis rinkos sąlygomis nėra patrauklus, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog teismo nustatytas mokėtinas žyminio mokesčio dydis (5 000 Lt) apeliantui yra per didelis, o teisminė gynyba ir teisingumas jam tampa faktiškai neprieinami. Kaip minėta, teismas, atidėjęs didesnės mokėtino žyminio mokesčio dalies mokėjimą, apelianto teisę į apeliaciją iš esmės padarė realiai įgyvendinamą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma, kurie vertinami pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisyklėmis, išnagrinėjęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad apelianto finansinė padėtis neleidžia jam šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio dydžio dalies – 5 000 Lt.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas terminas - iki 2013 m. spalio 14 d. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. P. terminą iki 2013 m. spalio 14 d. sumokėti 5 000 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Teisėjas Donatas Šernas